180. Algimanto atsakymai-mokymai į Valdo klausimus apie reinkarnacijos teorijos atsiradimą, kitų pasaulių evoliucinį vystymąsi ir žmogiškojo kūno senėjimą, pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, šviesos mokymų dalyje, Romainiuose, 2023 08 26
Valdas paklausė – iš kur atsirado reinkarnacijos teorija?
Reinkarnacija atsirado iš Vedų. Vedas pirmąkart panaudojo kaip tam tikrą žmogaus proto apraminimą, kad dabar ten yra sunki gyvenimo aplinka, vargai, bet kitam gyvenime, kada persikūnys siela, štai tada susikeis vietomis – tas, kuris engė bus engiamasis, o tas engiamasis tada bus tas engėjas – jam bus lengvesnis gyvenimas. Ir tokia nuostata galima žmones labiau kontroliuoti. Tai – iš šamanų lygio, arba kaip Vedose – Brahmos lygio – kur brahmanai yra religiniai vedliai. Jie save buvo pastatę tarp Brahmos, tos dievybės asmens – ir mirtingojo, kuris ir kankinasi, ir patiria vargus, ir kuriam ir reikalinga štai ta tam tikra apraiška geresnės ateities laukimo, kad jisai visai neprarastų dar tokio viduje esančio tikėjimo, ir tuo pačiu gyvenimo skonio, kad neviltis neįsiviešpatautų jo viduje ir jis nesigriebtų neprognozuojamų veiksmų tuo pačiu ir prieš patį tą brahmaną. Tai maždaug 6 000 metų jau yra tie mokymai. Bet jie tokie gajūs, kadangi veikia milžinišku laipsniu, o tai jau yra daugiau induizmo toje apraiškoje, kur Vedos yra pripažįstamos kaip tas nekintantis ir tiesos tikrasis šaltinis. Tai Indija yra visa panirusi į tas Vedas. Na, aišku, čia turiu minty tuos, kurie jau domisi tais dalykais, šiaip eilinis indas elgiasi kaip mes, sakykim, švenčiame Kalėdas ar Velykas, bet mes tais dalykais ir netikime net būdami katalikais. Tai štai tas, kuris jau tiesiogiai vadovaujasi Vedomis, tai jis jau giliau žvelgia į Vedas – į tą kryptį, ir štai tada atsiranda tie visi mistikai ir magai. Misticizmas – tai yra, kada tu turi tam tikrų sampratų, kurių kiti negali suprasti, jas dar apvelki tokiu lukštu, kuris yra tiktai tau suprantamas įvairiomis kažkokiomis frazėmis, kurios nieko nereiškia, bet kitam daro įspūdį – čia yra kažkas iš Kūrėjo, kuris tariamai suteikė įgaliojimą ir galią šitaip daryti kažkokius magiškus veiksmus. Mistika – tai yra, kai tu nežinai daugybės dalykų, tada tie dalykai padeda prislėgti žmogaus sąmonę ir tuo pačiu sukelti jam nepasitikėjimą, ir jį tada lengva kontroliuoti, kad būtų išlaikyta įtaka tam žmogui. Tai tas magas net ir savęs nerodo, nes bijo pats save parodyti, nes paskiau jį atpažins, o jeigu jo žodžiai nepasitvirtins, tai jis bus tada demaskuotas, tai geriau reikia likti nematomam ir dar kurti tokią mistinę aplinką. Jeigu jūs kada nors esate susidūrę su tais ekstrasensais arba ten kokiais nors būrėjais, tai jų buveinėse yra prieblanda, visokie smilkalai, žvakės, žodžiu, sukuriama tam tikra mistinė iliuzija, kad žmogaus sąmonė iškart būtų aplinkos prispaudžiama, kad čia yra kitokia aplinka, kad jis jaustų tam tikrą įtampą, nerimą kažkokį nepaaiškinamą.
Tai štai, su visais tais magais viskas aišku. Bet yra tokie dalykai, kaip, sakykim, ekstrasensorika arba ultrasensorika. Tai yra tie, kurie save irgi magais laiko ir daro materialius veiksmus, kurie pranoksta fizikinius dėsnius. Jie iš tikrųjų pakeičia, pavyzdžiui, kokių nors daiktų formą. Visa tai vyksta ir tai nufilmuojama, parodoma, tai daro milžinišką poveikį žmonėms. Bet jie yra panaudojami kaip Kūrėjo tam tikra mirtingųjų grupė, kuriai buvo perteiktos tam tikros Energijos įvaldymo formos, ir ji tomis formomis mėgina pasinaudoti, kad žmogaus protą išplėstų, kad jį sudomintų, jo žingeidumą sužadintų, kad žmogaus protas susimąstytų apie platesnius kažkokius proto pasireiškimo galimus ir jų aplinkoje veiksmus, arba kokias nors sampratas, kad tai yra daugiau, ko galima siekti negu tai, kas yra dabar pasiekta tiek civilizacijos atžvilgiu, tiek ir šalies valdymo požiūriu. Bet kadangi asmenybės tapatybė keičiasi ir jeigu nėra gyvo ryšio su Kūrėju, tai net ir tas sugebėjimas gali būti panaudojamas kitų piktam ta prasme, kad Kūrėją neigia netiesiogiai, bet pačius veiksmus panaudoja savanaudiškiems tikslams, o ne žmogaus sustiprinimui, apraminimui, išplėst jo mąstymą, kad tai būtų jų veiksmai nukreipti Šviesos ir visų Gerovei. Visa tai apsprendžia to save vadinančio magu gyvas ryšys su Kūrėju. Pats pasakymas – magas – ką jis reiškia? Mes esam visi Kūrėjo sūnūs ir dukros, o ten, kur yra magija ten, reiškia, sūnaus yra arba dukros sugebėjimą tą Energiją tam tikru laipsniu įsisavinti ir pakeisti jos materialiai matomą formą, išraišką. Tai kokia čia magija? Čia ne magija – čia yra Tikrovės tam tikras pasireiškimas pagal sugebėjimą tą Energiją suvaldyti. Vis tiek tu išlieki Kūrėjo sūnus arba dukra, o ne magas. Bet kada nėra gyvo tokio ryšio su Kūrėju, tai tada jis dar nejaučia to neatsiejamo savęs įvardijimo, kad jis yra Kūrėjo sūnus arba dukra. Jam reikia kažkokio to savęs atskyrimo nuo kitų žmonių įvardinat mago terminu. Bet jis neturi tiek gyvasties ir gyvybingo betarpiško ryšio su Kūrėju, kad save laikytų Jo sūnumi arba dukra. Žodžiu, Tikrovės tam tikras pasireiškimas per kitus Kūrėjo sūnus ir dukras pasireiškia ir per tą vadinamąją magiją, kurios iš tikrųjų nėra – yra Energijos tam tikras transformavimas.
Kai dėl reinkarnacijos, pavyzdžiui, mažas vaikas pasakoja, kaip jis kažkur gyveno, paskiau kiti patikrina tuos faktus, kurie atseit pasitvirtina. Ir tada kyla klausimas, iš kur tas vaikas galėjo žinoti, nes jis niekad toje vietoje nėra buvęs ar gyvenęs. Tai reikia žinoti tokį dalyką iš kur vaikui atsiranda tokios mintys. Minties Derintojas, kuris buvo mirtingojo atstumtas, reiškia, to mirtingojo gyvenimo patyrimas paskiau yra perkeliamas jau kitam mirtingajam, kurio prote ir apsigyvena tas pats Minties Derintojas. Tai tuomet tam tikri buvusio mirtingojo gyvenimo patyrimai gali būti perteikti į šito vaiko pasąmonę, iš kurios ir gali mintys išplaukti jau sąmonės lygiu. Todėl vaikas ką nors pasakodamas ir negali paaiškinti iš kur tokios mintys atsirado, bet tai yra aišku, kad tai yra Minties Derintojo perteiktos mintys ir patyrimai, kurie galėjo būti kaupti prieš daug šimtmečių, o ne tik kad dešimtmečių.
Valdas paklausė apie skirtingą pasaulių evoliucinį vystymąsi.
Evoliucija yra iš vieno Šaltinio. Yra taip – Šviesa, Tiesa, Tikrovė, Gėris, Grožis – turi savus atitikmenis, bet vis tiek yra tas pats vis labiau pasireiškiantis Kūrėjas – pasireiškiantis toje aplinkoje, toje planetoje, toje Visatoje. Kiekviena Visata turi savo originalumą, kiekvienas Sūnus Kūrėjas, kadangi jis yra originali Asmenybė, be kopijos, savo Visatą tvarko pagal savo nuostatas, kurios jo – tobulo, nes kilęs iš Tobulumo Šaltinio – vis tiek interpretuoja skirtingai palyginus su kiti originaliu Sūnumi – kitoje Visatoje interpretuojamais tobulos sampratos pasireiškimais. Tai štai, yra Šerdis – Kūrėjas – ir yra tos Šerdies spinduliai sklindantys per Kūrėjo vaikus, kurie turi savas laisvos asmenybės sampratas, kurios net ir tą patį Kūrėją išreiškia savo stiliumi, savo virpesių patyrimais. O kadangi patyrimai skiriasi, tai bus tų virpesių skirtumas. Ir taip yra su kiekvienu asmeniu. Na, žiūrėkit, kaip jūs galėtumėt, prisiminę savo vaikystę, net pačius gražiausius akimirksnius, kaip jūs galėtumėte sugrįžti į tą akimirksnį, kokia galimybė yra, kad tą akimirksnį, kuris jums teikia tokį pasitenkinimą, šiandien pakartotumėt savo lygiu? Nėra tokios galimybės – nėra. Net jeigu ta akimirka buvo ne vaikystėje, o prieš akimirką, štai šitame pačiame veiksme, kokį jūs atliekate – yra jau kita akimirka ir jūs tą veiksmą jau kitaip atliksite, nors ir žinote, kad jį reikia atlikti būtent taip. Jūs nesate mechanizmas, jūs turite asmenybės mąstymą ir laisvos valios pasireiškimą. Mechanizmas gali būti užprogramuotas vienodai viską atlikti pagal lekalą, pagal programą, jūs – nesate užprogramuoti, dėl to jūs ir negalite sugrįžti į bet kokios akimirkos patyrimą, kad patirtumėte tą akimirką – identišką prieš akimirką buvusiai patirčiai. Ji niekada nebus identiška, kad ir kiek jūs šito norėtumėte. Tai dėl to ir bet koks mėginimas atkartoti kažkokį gyvenimą iš kitos planetos, jeigu yra kažkokie paaiškinimai, net ir kaip Urantijos Knygoje, gavus leidimą, aprašymas kitos planetos gyvenimo, nereiškia, kad čia bus atkartota tos planetos civilizacijos eiga – Evoliucija. To neįmanoma padaryti. Tiesiog Kūrėjo Evoliucinis Planas nenumato, kokių nors zombių pasireiškimo ir užprogramuotų automatų valdymo planetoje, kur yra mirtingieji. Čia yra jau laisva valia, kūrybiškumas ir Kūrėjo Evoliucijos Plano įgyvendinimas kiekvieno asmeniniu indėliu. Nuo asmeninio indėlio ir priklauso Kūrėjo Evoliucinio Plano pasireiškimo niuansai. O Planas – tai visumai – visai kūrinijai – o niuansai yra kiekvienam. Ir kiekvienas niuansas turi poveikio ir visam visos kūrinijos Evoliucinio Plano įgyvendinimui.
Valdas vėl paklausė apie žmogiškojo kūno ilgesnį išsilaikymą šiame pasaulyje ir jo senėjimą.
Matai, visa mūsų aplinka turi stipresnio poveikio, kadangi mes esame irgi neatsieti nuo tos aplinkos virpesių bendro lauko. Mūsų ląstelė reaguoja per centrinę nervų sistemą. Ji pati, reiškia, Energiją kaupdama, kiekviena ląstelė savo – savo nustatyta Kūrėjo išraiška – o centrinė nervų sistema iš tikrųjų dar turi papildomo poveikio ląstelei, kiek ji tą Energiją įsisavina. Arba priešingai – mes ją užnuodijame savo sąmoningais sprendimais. Tai štai, dabar mes žinome, kad Kūrėjo Valios vykdymas iš tikrųjų duoda ir sveikatą, ir gerą savijautą, ir tą fizinio organizmo veikimą pagal Kūrėjo Valią ir Sumanymą. Bet mes turime tada gyventi išskirtinai Kūrėjo Valia – Kūrėjo Valios vykdymu! Dabar, kada mes turime savo dabartinį užterštą protą – per kartų kartas – pasąmonė mūsų dar neapvalyta – ji turi poveikio ir mūsų sprendimams, kiek mes prasilenkiame su Kūrėjo Valią vykdančiu mūsų protu. Mes patys priimame sprendimą, bet asmenybės dieviškasis Protas dar turi gležną daigą, o gyvulinis protas turi per visą Evoliucijos vieno milijono metų kartų patyrimą, tokį išvešėjusį savo šaknų susiraizgymą, piktžolių visokiausių vešėjimą mūsų pasąmoniniame lauke. Mums reikia didelių pastangų, kad vis stiprintume dieviškojo Proto pasireiškimą gyvulinio proto atžvilgiu.
Tai štai, jeigu mes patys savo valiniais veiksmais, jau kada suvokiame, kokia mūsų turi būti mityba, koks mūsų turi būti ritmas, net ir žingsnio, koks turi būti ritmas, šnekėjimo, koks turi būti ritmas, kokie žodžiai turi iš mūsų lietis – tą apsprendžia mūsų vidinė būsena. Ir jeigu visa tai vis daugiau atitiks Kūrėjo Valios mums teikiamą energinių virpesių būseną, ląstelė pradės pulsuoti visiškai kitokiu ritmu. Ji dėkos už kiekvieną tokią akimirką. Jai bus būtent toks ritmas, kokį yra sumanęs šitam kūnui pats Kūrėjas, ir būtent tam kūnui, kuris ir turi būti tai asmenybei, kuri čia turi šituos mokymus – Šviesą – skleisti kitiems. Dėl to nuo mūsų valinių veiksmų su Kūrėju priklauso ir mūsų to kūno senėjimo stabdymas ar greitinimas. Bet reikia būti pačiam su savimi labai nuoširdžiam ir atviram, pripažįstant, kiek mes savo valią suliejam ir vykdome Kūrėjo Valią? Tai viena medalio pusė. Kita medalio pusė yra Kūrėjo – Kūrėjo – mums teikiama ir energinė išraiška, parama ir šito fizinio kūno palaikymas pagal Jo Evoliucinį Planą, kuris yra skirtas ir mums kiekvienam – kiek mes turime pasireikšti toje planetoje, kokiu būdu tai turi vykti. Tai čia yra Kūrėjo – Kūrėjo – pasireiškimas per mus, per mūsų organizmą! Šiuo atžvilgiu viskas turi būti sulieta iš mūsų pusės su Kūrėju, kad tai būtų tiesiog kaip vienas neatsiejamas gyvas kažkoks klodas, bet gyvas, ne kaip betono luitas nepajudinamas, bet gyvas, elastingas, viena substancija dvasioje, kad visa tai pulsuotų iš Kūrėjo teikiamu ritmu. Juk, kada būna, sakykim, komos būsena – pajungia prie aparato ir dirbtinai palaikomas žmogaus gyvybingumas. Širdis pulsuoja, bet pulsuoja ne dėl to, kad ji pulsuoja, bet dėl to, kad aparatas funkcionuoja atitinkamu ritmu. Mūsų gi atveju, tas aparatas nėra mechaninis kažkoks tai prietaisas – tai yra Pats Kūrėjas! Mes turime pulsuoti Kūrėjo ritmu, koks yra sumanytas Paties Kūrėjo šitam organizmui šitame pasaulyje, ir būtent urantams! Tai reiškia, mes turime būti tiek susilieję su Kūrėju, kad Kūrėjo pulsavimas sklistų per mus mūsų gyvenimu! Ir visi kiti klausimai, jie atiduodami Kūrėjo Valiai. Mūsų yra milžiniškas pasitenkinimas būti tame Procese ir pulsuoti Kūrėju, kvėpuoti Juo, Jį skleisti, o tada jau mes esame toje virpesių energinėje išraiškoje patys būdami dvasioje viena su Kūrėju. Ir mums visa kita visiškai nesvarbu, kada užsibaigs mūsų buvimas šitame pasaulyje, kaip. Mes pulsuojame ir ta ląstelė taip pat reaguoja į Kūrėjo pulsavimą, koks jai ir numatytas Paties Kūrėjo. Svarbu, kad mes būtume Kūrėjo energijos laidininkas ląstelei, o ne stabdis savo gyvulinio proto kažkokiais teršalais, įsiterpiančiais į dieviškojo Proto veikimą mūsų asmenybei.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas