644. Algimanto pamokomasis žodis – Amžino atilsio nėra! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2024 09 07
Mano vardas Algimantas. Ruošiu aš Dvasinius Mokytojus mūsų planetai – Urantijai – tokiu vardu registruota dieviškuose archyvuose, o pradėjau tą Lietuvoje. Lietuva – mažytis kraštas, dėl to nuo jos ir lengviau pradėti, kadangi mažesne teritorija lengviau sklisti dvasinei Šviesai, negu milžiniškose platybėse, kurios yra Rusijoje, Amerikoje, Kinijoje. Ten – dar labai daug žmonių, sankaupa tokia, kad vieni lipa ant galvos kitiems, gyvendami daugybėje, daugybėje milijonų turinčiuose miestuose – to miesto gyventojų skaičiaus nežino tiksliai. Žodžiu, Lietuva yra tas kraštas, iš kurio sklinda ryškiausia dvasinė Šviesa. Atstovauju aš Kūrėjui, kaip Jo ambasadorius – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Jėzaus apaštalas ir jo partnerės, Nebadonijos, apaštalas. Štai tas mano nuolat jums primenamas Epochinis Apreiškimas – Urantijos Knyga – didžiulė – du tūkstančiai devyniasdešimt septyni puslapiai teksto, ir papildomai penkiasdešimt puslapių turinio – tokia apimtis. Šitą knygą iš anglų kalbos aš išverčiau į lietuvių kalbą per dešimt metų. Šitas laikotarpis buvo mano pasąmonės valymas ir sąmonės pildymas aukščiausiais energiniais virpesiais iš Kūrėjo. Įsteigiau gyvąją religiją – apreiškimo religiją. Dabar vyksta gyvosios pamaldos. Jose nėra nė vieno materialaus ritualo. Mes šeštadieniais prisijungiame per Skype‘ą.
Šiandien aš noriu jums priminti iš Urantijos Knygos nuostabius teiginius. Kada mes kalbame apie iškeliavimą iš šito pasaulio, žmonės paprastai išlydi tą mirtingąjį, savo artimą, brangų žmogų su ašaromis, skausmu viduje dėl jo netekimo, dėl pasimetimo, kaip toliau gyventi be jo, ir žodžiai būna net ir kunigo – išėjo į anapilį, į amžiną atilsį. Amžino atilsio nėra! Niekur jis neišėjo į anapilį! Tiesiog jisai, kaip asmenybė, tas pats asmuo, yra pažadinamas trečiąją dieną, jeigu nors kiek buvo vidinio Širdies įtikėjimo į Kūrėją, į Aukštesnę Jėgą, Aukštesnį Protą, tai jis pažadinamas trečią dieną tam, kad toliau tęstų Gėrio darbus visumos Gerovei, dirbtų dar aukštesniu lygiu negu buvo čia, šitame pasaulyje, dirbęs. Štai čia yra mūsų Supervisata. Tai yra mūsų matomas dangaus skliautas. Tokių skliautų yra septyni. Visi jie skrieja aplink Rojų. Rojus – štai šita centrinė, švytinti sala. Iš jo pasklinda kosmosas, visa erdvė. Pats Rojus nėra erdvėje. Iki jo erdvė priartėja, pasklisdama iš Rojaus, bet nesusilieja su Rojumi. Rojus yra beerdvis. Rojus yra Amžinybės centras. Jame ėra laiko. Yra įvykiai, įvykių seka. Aplink yra septyni žiedai. Tai yra Centrinė Amžinoji Dieviškoji Visata – Havonos Visata. Mes čia pradedame savo vystymąsi – pačiame pakraštyje – pačiame pakraštyje. Čia yra – Paukščių Tako galaktikos centre – mūsų Supervisatos centras, būstinė, sostinė – Uversa. Tai mes esame toje Supervisatoje – kaip ir kitos šešios dar Supervisatos – turi savo energijos sankaupą, tos pačios energijos iš Rojaus. Ir materialios visatos – o jos visos yra materialios – įveikti erdvę, persikelti iš vienos Vietinės Visatos į kitą arba iš vieno pasaulio į kitą, tai, jeigu per visą Supervisatos skersmenį skristi, tam prireiktų skristi šviesos greičiu pusės milijono metų be sustojimo nė sekundei. Penki šimtai tūkstančių metų – tai yra penki šimtai tūkstančių šviesmečių skersmuo. Tai bus mūsų lavinimas vis daugiau ir daugiau per tą tariamą kunigų žodį – iškeliavo amžino atilsio. Mes mokysimės ir dirbsime, dirbsime ir mokysimės bendrauti, bendradarbiauti su įvairiausių pasaulių gyventojais, su įvairiausių sielų kategorijomis, su įvairiausių dvasių kategorijomis. Ir štai, kada mes pasieksime Havoną, prasidės mūsų individualus mokymas. Štai čia, Supervisatoje mokymas vyksta grupėmis, klasėmis, yra tam tikra patikrinimų, egzaminavimo sistema – ar mes esame tinkami, kad mus perkeltų į kitą pasaulį, kuriame yra jau aukštesnio lygio universitetas. Čia, Havonos žieduose, yra asmeninis mokymas, kiekvienam individualus, kiekvienam individualiai, bet bendras programinis dalykas – atpažinti Dievą Septynkartį – Dievą Septynkartį. Aš nesileisiu į tas detales, bet aš pereisiu prie jau vėlesnių žiedų. Tai viename iš žiedų jau, vidiniame, ne pačiame esančiame viduje, bet viename nebe pirminiame žiede, jau prasideda Dievybės Asmenybių iš Rojaus Trejybės Šaltinių ir Centrų atpažinimas, kaip tų Asmenybių, sudarančių Rojaus Trejybę. Ir kada mes pasiekiame vidinį, antrąjį žiedą, žiūrint nuo Rojaus pusės, nuo centro, mes turime atpažinti Pirmąjį Šaltinį ir Centrą. Čia mes Jį vadiname Tėvu, visų Tėvu, bet Jis yra Rojaus Trejybės Pirmasis Šaltinis ir Centras. Ir tas atpažinimas ne visiems pavyksta iš pirmo karto. Reiškia, tai nėra robotizuoti tvariniai, kurie siekia aukštesnio Dievybės atpažinimo ir patekimo į Rojų, nes Kūrėjas mums suteikė likimą – visiems mūsų planetos gyventojams – pasiekti Jį, įgyvendinus Kūrėjo mums suteiktą priesaką – Būkite tobuli, net ir tokie tobuli, koks Tobulas esu Aš! Per visą Kelią, kaupiant patyrimus, mokymus, mes turėsime gausybę Dvasinių Mokytojų – gausybę! Kiekvienas Mokytojas įneša savo indėlį, išplečiant mūsų Tikrovės supratimą, Kūrėjo pažinimą ir patyrimą, tos vietos, kur mes mokomės, pažinimą. Viskas yra taip sustyguota, taip stengiamasi palaipsniui plėsti mūsų asmenybės žinių ir dvasinių patyrimų horizontą, kad pasiekę jau individualų mokymąsį Havonos septyniuose žieduose, kur visuose šituose žieduose yra vienas milijardas pasaulių, ir mes per kiekvieną iš šitų milijardo pasaulių pereisime, mokydamiesi atpažinti Kūrėjo Asmenybes, o pradiniuose žieduose dar ir žemesnio statuso asmenybes, ne Rojaus Trejybę. Tai štai, visur mums suteikiami mokytojai, turintys aukštesnį patyrimą tos aplinkos, dėl to sugebantys mums aiškinti, kas yra ta aplinka, ir kas yra Kūrėjas, ir kokį turime atrasti, kaip Asmenį. Jeigu mes negautume tokių mokymų, mes neturėtume į ką atsiremti. Kaip mes galėtume išlaikyti egzaminą be žinių tinkamų šitame žiede ir šituose konkrečiuose pasauliuose per kuriuos eisime? Reiškia, kiekviename žiede vis ryškesnis mums suteikiamas Dvasinio Mokytojo žodis, ir jo prasmė padėti mums – padėti įgyvendinti mūsų likimą ir tuo pačiu pasireikšti tuo patyrimu aplinkoje, kitaip pasakius, teorinį mokymą visada privalu pritaikyti praktikoje. Tik tada yra, dieviškąja prasme, užskaitoma, kad tu įsisavinai šitas žinias. Jeigu tu jas laikai savyje, teoriškai suprasdamas daug ką, bet praktiškai tu jų negali pritaikyti ir būsena patvirtinti, reiškia, tu neįsisavinai teorijos, nes nesugebi praktikoje to atlikti. Ir kada mes prieiname antrąjį, vidinį žiedą, Tėvo, Pirmojo Šaltinio ir Centro iš Rojaus Trejybės Asmenybės-Asmens, atradimas daug kam pakiša koją. Iš pirmo karto nepavyksta įžengti – kaip čia juokais sakoma, gauti raktus iš Petro, kad atrakintų jis tuos Rojaus vartus – tai tada įvyksta toks milžiniškas nusivylimas to mirtingojo, kuris siekia Tėvo atpažinimo, ir jam nepavyko tą atlikti, tai ir laikoma, kad tai yra didžiausias nusivylimas, kokį gali patirti mirtingasis. Įsivaizduokite, stovi jau beveik ant slenksčio – Rojaus slenksčio – reiškia, kiek jis buvo išlavintas, kiek patyrimų patyrė, kiek jisai pasireiškė įvairiose sferose, pats pritaikydamas teorines žinias. Ir štai – nesėkmė! Tada jisai gauna tą tikrą guodėją – vėl Dvasinis Mokytojas iš Sekonafimų. Tai yra aukščiausio rango angelų kategorija. Jisai guodžia ir stiprina, ir moko taip pat, kaip reikėtų šitą užduotį įveikti. Dėl to patekimas į Rojų nėra taip automatiškai garantuotas, jeigu tu nedėsi pastangų. Nes čia, vidiniame jau žiede, Havonos vidiniame žiede, atradus sėkmingai Pirmąjį Šaltinį ir Centrą, mokoma bendravimo ir bendradarbiavimo su įvairiausių kategorijų Rojaus dvasiniais piliečiais. Dar prieš mus perkeliant iš laiko ir erdvės ant Amžinybės Salos kranto, mus moko, kaip gi reikės mums bendrauti su Rojaus piliečiais. Atrodytų, jau mes esame štai įveikę paskutinį, ir Dievybės atpažinimo Asmenį atpažinome, žinome, kaip atpažinti Jį, galime kitam išaiškinti, o bendrauti ir bendradarbiauti su Rojaus piliečiais dar nemokame. Vėl reikia mokyti, ir ne bet kaip mokyti, bet, kad tenai mes galėtume spręsti dar sunkesnes problemas mūsų Rojaus aplinkoje. Įsivaizduokite, Rojus nėra be problemų sprendimo.
Tai kur tas amžinasis atilsis? Jo niekada nėra ir nebus!
Visada bus siekimas aukštesnio Tikrovės pažinimo, supratimo, ir toje aplinkoje giluminių problemų sprendimo įvairioje komandoje – įvairioje – reiškia, ją sudarys įvairaus statuso dvasinės asmenybės. Ir mes ir iš Kūrėjo gausime didžiulę pagalbą, suteikiant atitinkamas mums tai problemai spręsti tokias asmenybes, kurios praktiškai yra pati Rojaus Išmintis, reiškia, tas pats kaip Kūrėjas, ką sakytų, tai būtų Išminties tobulumas. Yra ir Išminties Tobulintojai – dvasinė kategorija. Bet didžioji dauguma Rojaus piliečių Urantijos Knygos Epochiniame Apreiškime visiškai neatskleidžiama. Reiškia, tos asmenybės, su kuriomis bendrausime ir bendradarbiausime, yra tokio statuso, atlieka tokias užduotis, apie kurias dabartiniam mūsų žmogiškajam intelektui aiškinti ką nors, prasmės nėra. Per daug sudėtingi dalykai mūsų laukia ateityje, ir tuo pačiu jų negalima įvardinti žmogiškąja kalba, nes stinga tam žodyno, nėra tokių mūsų aplinkoje reiškinių, kokias mes galėtume spręsti problemas tarp tų reiškinių. Šitas kelias ir tuo nuostabesnis, kad mes patiriame paskutinį sąmonės miegą, mus perkeliant ant Amžinybės Salos krantų – paskutinį miegą, kai pirmasis, tai – materialios mirties miegas, kuriam reikėtų ruoštis šitame mūsų pradiniame Urantijos pasaulyje, nebijoti tos mirties, bet ruoštis oriai iškeliauti. Pasiruošimas tai yra – mūsų Kūrėjo atradimas savo viduje – asmenybėje – ir tuo pačiu, bendradarbiaujant su Kūrėju, Gėrio darbų darymas visumos Gerovei, ne savo, visumos Gerovei, išsaugant visų laisvą valią, nepažeidžiant nė vieno laisvos valios. Reikia mokytis! Net ir urantai šito nemoka! Rytoj aš pabandysiu Šventovėje paaiškinti jiems, kas yra laisva valia.
Tai štai, perkėlimas mūsų į aukštesnį pavidalą, yra atjungus sąmonę. Tai pirmasis miegas yra materialios mirties miegas, ir pažadinimas trečiąją dieną po šito materialaus kūno visos Kūrėjo teikiamos gyvybinės energijos išeikvojimo. Paskiau vėl atjungiama sąmonė, kada yra perkėlimas iš mūsų jau planetos, kuri yra pačiame pakraštyje Supervisatos. Jeigu iki Uversos, tai yra Supervisatos centro, spindulys eina iki pat Supervisatos pakraščio du šimtai penkiasdešimt tūkstančių šviesmečių, tai iki mūsų planetos nuo Uversos yra du šimtai tūkstančių šviesmečių, žodžiu, lieka tiktai penkiasdešimt tūkstančių šviesmečių iki pakraščio. Tai, kada mus perkelia iš Supervisatos į Havoną, mums taip pat atjungia sąmonę – atjungia sąmonę – panardina į miego būseną – bet miego būsena yra tokia, kad tu pažadintas ir Havonos išoriniame žiede jautiesi kaip po malonaus poilsio. Ir štai tas trečiasis sąmonės atjungimas, kada perkeliama, na, įsivaizduokite, iš laiko ir erdvės į Amžinybės centrą. Tam, kad perėjimas būtų įmanomas, ir būtina atjungti mūsų sąmonę. Ir dar su mumis taip pat skries ir pagalbininkas – Sekonafimas. Ir Rojuje jau bus visiškai kitokia kokybinė samprata. Bet mes šitame vidiniame žiede jau daug ką būsime išmokę, kad galėtume lengviau prisitaikyti prie Rojaus aplinkos, prie tų asmenybių, su kuriomis mums teks bendrauti ir bendradarbiauti jau amžinybės lygiu ir statusu. Laukia įdomūs patyrimai, įdomūs įvykiai, įdomūs mūsų augimo horizontų erdvių išskleidimai mūsų pačių ir viduje, ir išorėje. Argi gali būti kas nors nuostabiau, kada iš tikrųjų sieki gilesnių žinių ir jas nori pritaikyti praktikoje? Ir kada tu gauni atitinkamos kvalifikacijos Mokytojus, kurie tą sugeba pateikti, išaiškinti, tau padėti, sustiprinti, kad tu neklaidžiotum įvairiuose pasąmoniniuose teršaluose, srautuose energinių virpesių, kurie tiktai veda tolyn nuo supratimo, kas yra Kūrėjas, ir kaip Jį atrasti. Žodžiu, kiekvienas Mokytojas yra mums į pagalbą suteiktas. Nėra beprasmių mokytojų. Gali būti mūsų pačių nesupratimas, kaip ir dabar yra mūsų pačių nesupratimas, ir tada – mūsų pasyvumas. O pasyvumas tai yra ne Kūrėjo Charakterio savybė.
Kūrėjo Charakterio savybė – Išmintingas aktyvumas! Išmintingas! O ne beprotiškas aktyvumas, kurį reikia stabdyti kaip pasiutusį kokį nors žvėrį.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas