Algimanto pamokomasis žodis – Atraskit, mylimieji, Kūrėją savo viduje, nekariaukit, neimkit į rankas ginklo, nežudykit! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2025 09 13

Garbė ir Šlovė Kūrėjui!
Mano vardas – Algimantas. Aš atstovauju Kūrėjui kaip Jo Ambasadorius, ir tuo pačiu Jėzaus ir jo Partnerės – Nebadonijos apaštalas šitai planetai, ruošiu Dvasinius Mokytojus. Dabar vyksta gyvosios pamaldos. Kūrėjui manęs paprašius, du tūkstančiai antraisiais metais, šitą gyvąją šventovę įkūriau, vedu pamaldas. Čia nėra ritualų, yra dvasinės Širdies atvėrimas Pačiam Šaltiniui ir Centrui – Kūrėjui! Nuostabi būsena! Dabar ką tik pagarbinome Kūrėją, prisijungę mes per tas tarptautines ryšio priemones, rytoj būsime akivaizdžiai Kaune. Gera patirti – kas yra Kūrėjas – gyvas, atrastas viduje, veikiantis iš vidaus, vedantis. Ir kada tu patiri šitą būseną, jos niekas negali iš tavęs paimti, ji yra – ji yra nepakeičiama, tikra. Tokioje būsenoje priimami visi sprendimai yra visumos Gerovei, visumos labui. Šviesa, pati ryškiausia viduje, iš Kūrėjo, ir tada jinai pasklinda virpesiais – aukšto energinio dažnio virpesiais į išorę, persmelkia visus be išimties. Rentgeno spinduliai tai pasiekia tiktai tuos, kurie yra netoli – šitie virpesiai persmelkia visą žmoniją! Jiems nėra jokių kliūčių, kurių neįveiktų ir nepersmelktų – per visą materiją perskrodžia nepriklausomai nuo atstumo, jie nesusilpnėja. Ir tie virpesiai yra mūsų būsena, mūsų būsenos išraiška, kokia mes gyvename, kokie mūsų yra pagrindiniai siekiai, kokie motyvai tų siekių. Visa tai pasireiškia virpesiais, virpesių dažniu. Ir patys aukščiausio energinio dažnio virpesiai iš Kūrėjo žmonių lūpomis vadinami meile. Meile. Nepainiokit, kas dabar vyksta vien tiktai lytine išraiška. Ne! Čia ne meilė! O Meilė yra iš Kūrėjo. Ją reikia patirt – patirt. Jos negalima įsigyti. Ji yra viduje, bet ją reikia pažadinti pažadinus savo dvasinį protą. Dar geriau pasakysiu – pažadinus savąją dvasinę asmenybę, kurią Kūrėjas ir padovanojo kaip amžinąją dovaną. Mes esame Kūrėjo dovana. Šitas pavidalas gautas iš gimdytojų, jis trumpalaikis, bet jo projektas, koks jis turi būti – viena galva, dvi rankos, dvi kojos, kūnas vertikalus – tas projektas yra iš Paties Energijos Šaltinio, Projekto Autoriaus, Evoliucijos Autoriaus – Kūrėjo! Žmogus negali sukurti nieko pats – nieko! Jis tik gali reprodukuoti tai, kas jau yra sukurta iš Kūrėjo – atkartoti. O asmenybę Kūrėjas kiekvienam padovanoja individualiai, asmeniškai. Tėvų sueitis – vyro ir moters – kada yra viduje aukščiausio energinio dažnio virpesių būsena, ką žmogus vadina meile – tai gyvybės kūrime, tame procese dalyvauja Pats Kūrėjas pakviestas tų dviejų mylinčių žmonių, Jo vaikų – sūnaus ir dukros. Ir štai šitas nuostabus meilės lytinis, grynas – drauge su Kūrėju ir per Kūrėją vyksmas – procesas – ir yra Kūrėjo išraiška, kuri pasiekia asmenybės veikimą, kada spermatozoidas apvaisina kiaušinėlį. Kiaušinėlis susilieja su spermatozoidu, gimsta asmenybė, Kūrėjo dvasinė, amžinoji, padovanotoji asmenybė – dvasia! Jeigu moteris pasitikrins nuėjusi pas ginekologą ar ji jau pastojo, nebus jokių tyrimų, kurie galėtų patvirtinti ką tik įvykusį gimimo – dvasinės asmenybės – ne šito, materialaus, labai laikino, išorinio apvalkalo pradiniame tiktai pasaulyje tai asmenybei, kuri jau yra Kūrėjo suprojektuota su visu charakterio potencialu, su Jo – Kūrėjo – Charakterio Savybių pasireiškimu šitoje planetoje potencialu – potencialu. Tai dėl to, kada čia kažkas diskutuoja ar reikia leisti abortus, ar reikia juos drausti – čia tiktai neišmintingų žmonių sampratos, net ir pridengtos figos lapeliu – moteris turi teisę pati nuspręsti ar jai gimdyti ar negimdyti vaikelį. Jau asmenybė yra net ir tada, kada jokia aparatūra dar nefiksuoja to embriono užuomazgos net. Asmenybė, dvasia – Kūrėjo amžinoji dovana – nesunaikinama! Jūs galit daryti tuos abortus vieną po kito, o tie asmenys bus pažadinti – jie tokio amžiaus, kaip gimsta kūdikis. Ir tai pačiai moteriai, motinai, sakykim, nors ji iš tikrųjų yra dvasinė sesė to neišvydusio šito pasaulio ir dėl to nesukaupusio mirtingojo patyrimo šitame pasaulyje – ir šituo pakeitusio savąjį Likimą, kurį padovanoja taip pat Kūrėjas visai žmonijai – tai šitoji jo motina, jeigu ji pasirinks Gyvąjį Kelią savo laisva valia galutinai jo neatstūmusi – ji bus pažadinta, tik ne trečiąją dieną po gyvybės visos išeikvojimo materialiame kūne kaip tie, kurie žengia Gyvuoju Keliu yra žadinami trečiąją dieną, ji bus pažadinta gal po tūkstanties metų. Per visą šitą laikmetį ji bus atjungta nuo sąmonės, bet jos dvasinė asmenybė niekur nebus išnykusi. Ir tada ji bus pažadinta – pažadinta, ir jai bus suteikta galimybė tą gimusį kūdikėlį, kurį ji manė sunaikinusi po aborto šitame pasaulyje, jai bus įteiktas tas kūdikėlis auklėti kaip Kūrėjo sūnų ar dukrą, kuris pasirinktų savo taip pat laisva valia – galutinai – ar jis eina Kūrėjo Evoliuciniu Tikruoju ir Gyvuoju Keliu, atsidavęs Kūrėjo vedimui iš vidaus, ar galutinai atstumia. Kaip ir motinai – dvasinei sesei – taip pat bus apsisprendimas galutinis ar ji atstums šitą Tikrovės ir Kūrėjo Gyvąjį Kelią, ar priims. Ir tada jų apsisprendimai priklausys, natūralu, ką ji pati bus sukaupusi savo viduje iš Dvasinių Mokytojų, ten jau po pažadinimo, jeigu šiandien ji mano dvasinio mokymo nesiklauso, priešgyniauja, kritikuoja – bus aukščiau, po pažadinimo dvasiniai mokymai. Bet mano mokymų ji neišvengs, tik išgirs tuos mokymus kitų lūpomis – kitų Mokytojų lūpomis. Mano mokymų neįmanoma peršokti niekaip.
Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – ir aš, esame Viena Dvasioje. Juk aš ne veltui jums nuolat kartoju, kad aš esu Kūrėjo Ambasadorius visai šitai planetai, ir Jėzaus, ir jo Partnerės, Dukros Kūrėjos – Nebadonijos apaštalas taip pat visai planetai, visai žmonijai. Dėl to, kad aš savo Meilę išreiškiu per savo pateikiamus dvasinius mokymus tiek lietuviškai, tiek anglų kalba – nes tie mokymai ateina iš Paties Kūrėjo. Jie skirti jūsų visų apšvietimui, lavinimui, kad jūs suprastumėte, kokia yra gyvenimo Prasmė bendradarbiaujant Brolystėje kurti Gėrį visumai garbinant, šlovinant Kūrėją, atsidavus Jo vedimui iš vidaus, kada Patį Kūrėją ir atrandate savo viduje. Štai gyvenimo Prasmė – gyventi gyvenimą visumos Gerovei ir Meilės motyvu – Meilės. Tada reikia patirti Tą Meilės Šaltinį savo viduje. Čia nėra taip mechaniškai pasiekiama. Visa tai yra gyvas Procesas – bet jis yra dvasinis. Dėl to privalu, kad pasaulyje būtų Dvasiniai Mokytojai, kurie apšviestų mirtingųjų tą sustabarėjusį tamsoje ir baimėje gyvenantį protą. O tas protas gyvulinės kilmės – pilnas baimės, agresijos, konfliktų, pavydo, noro viešpatauti kitų atžvilgiu, nesvarbu, kokia kaina – savanaudiškas, nepaprastai savanaudiškas, jisai kursto konfliktus, karus kursto. Tai prieš Kūrėjo Valią! Visi jie, kurie dalyvauja kare, kurie ypač juos organizuoja, visi jie daro nuodėmę! Dar didesnę nuodėmę daro kunigai palaikydami bet kokį karinį karą, bet kokį karinį konfliktą. Net ir vidinį karinį konfliktavimą tarp Gėrio ir blogio, negali palaikyt joks kunigas! Jis privalo eiti viena vienpuse gatve, tik Gėrio – tik Gėrio, Šviesos! Jisai turi aiškinti žmonėms, iš sakyklų aiškint – atraskit, mylimieji, Kūrėją savo viduje, nekariaukit, neimkit į rankas ginklo, nežudykit! Tai yra vienas iš Dievo įsakymų – nežudyk! Visi yra dvasiniai broliai ir sesės ne tiktai šitoje planetoje – visoje kūrinijoje. Ir sielos, ir dvasios – jos yra dvasinės asmenybės! Mes taip pat esame dvasinės asmenybės, tik vieni, kurie pažadino tą dvasinę asmenybę – savąją savastį, kiti – ne. Kiti atskyrus elementus ima patirt, tada įvardina – sąžine, morale, gėriu, grožiu. Tai tiktai atskyri mažyčiai segmentai. O visa asmenybė – dvasia – iš Kūrėjo, būtent ta dovana, kurią suteikia Pats Kūrėjas, vos tiktai vyriškasis spermatozoidas apvaisina moteriškąjį kiaušinėlį, dvasinė dovana suteikta – dvasia, dvasinė asmenybė ir su savo dvasiniu protu, kurį reikia tėvams puoselėti, o ne slopinti! Bet tėvai turi būti taip pat kaip dvasinės asmenybės – pabudę, atradę Kūrėją savo viduje. O be Dvasinio Mokytojo šito negali padaryti. Kunigai nėra dvasiniai mokytojai. Jie dedasi tarpininkai tarp Dievo ir žmogaus! Tarpininko nėra. Kūrėjas padovanojo kiekvienam iš mūsų, Jėzaus misijos dėka mūsų pasaulyje, ir jo nuopelnu, kiekvienam, Savąją dvasią – Minties Derintoją – ir patalpino mūsų tame dvasiniame prote, dvasinės asmenybės prote. Koks gali būti tarpininkas, kai Pats Kūrėjas Savo Dieviškumu per Minties Derintoją yra mūsų prote? Ir tas Minties Derintojas mus pažįsta geriau negu mes patys save. Bet Dvasiniai Mokytojai – iš išorės, jeigu kunigai būtų tokie, iš sakyklų sakytų – Atraskite šitą Minties Derintoją nuoširdžiai pasišnekėdami, ir ne čia per pamaldas, kur yra šurmulys, bet savo ramybės uoste, kur nors gamtoje, parke, galbūt kur nors paupyje, prie ežero – vienatvėje, ramybėje kreipkitės nuoširdžiai. Bet kreipkitės ne kaip į Dievą-idėją, bet kaip į Asmenį. Pavadinkite Jį, kaip jums patinka, bet suasmeninkite Jį, kad tai nebūtų abstrakcija, suteikite Jam asmenybės tam tikrą įvaizdį. O čia nuo jūsų priklauso, kas jums artimiausias yra aplinkoje. Kūrėjui svarbu jūsų nuoširdus atsivėrimas, nuoširdumas, ne jūsų žodžiai. Jūsų žodžiai, tai nieko nereiškia, iš jūsų eina virpesiai. Nuoširdumas išreiškia jūsų aukštesnio energinio dažnio virpesius. Jeigu mechaninis yra jūsų kalbėjimas Kūrėjui – tai yra žemi energiniai virpesiai – o Jam reikia Savojo sūnaus arba dukros atsivėrimo. Tai nėra mechaninis procesas – tai yra gyvas savęs, savasties išsakymas – išsakymas to, kas yra viduje tikra. Ir štai Dvasinio Mokytojo žodis kaip tik nurodo vektorių, kur, į ką kreiptis, kada, kokiu būdu. Štai šitaip turi būti tvarkoma visuomenė, mokykla, bažnyčia, politika, ekonomika, kompanijos, medicina, visa švietimo sistema, universitetai, kolegijos – ant Kūrėjo Pamato. O tai reiškia, kad vadovai turi būti atradę savyje Kūrėją! Ir kiekvieną dieną pradėti nuo Kūrėjo garbinimo! Visa sueina mokykla, visa kolegija, visas universitetas fakultetais sueina į, jeigu nėra tokios salės, lauke, nesvarbu, šalta, šilta, lietus lyja, neištirpsit – išreikškit Kūrėjui tai, kas yra jūsų Širdyje. O tada jūsų diena bus pašvęsta Kūrėjui – mokymusi, darbu, tarnavimu visuomenei, tarnavimu ligoniams, tarnavimu vienų kitiems Brolystėje bendradarbiaujant. Nėra galimybės nukristi nesantaikos sėklai nei šeimoje, nei kolektyve, nei visuomenėje, nei tarp šalių. Visi konfliktai ištirpsta savaime, jų nereikia glaistyti. Tik atsiverk Kūrėjui – Jis ištirpina aukščiausio energinio dažnio virpesiuose bet kokį nesutarimą. Ir tie užsispyrėliai tampa romūs kaip avinėliai, bet dvasioje jau pažadinti ir suvokiantys, kad Dvasinis Mokytojas jiems nori padėti, tik jų užsispyrimas, o tai reiškia puikybę, neleidžia jiems išgirst. Bet kuo labiau jie atvers save Kūrėjui nuoširdumu, tuo labiau jų vidų pripildys Kūrėjo energiniai virpesiai ir atras viduje ir Kūrėją ir tas užsispyrėlis, ar užsispyrėlė. Visi esame Kūrėjo vaikai – vieni tą patyrę, ir patiria, kiti šito net nežino. Dėl to aš ir ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai, sakydamas dvasinius mokymus ir angliškai. Dabar jų mažai kas klauso ir mažai kas žiūri, bet ateis laikas, kada juos ir klausys, ir žiūrės visa planeta. Aš žinau, ką sakau.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas