Algimanto pamokomasis žodis – Gyvenimo prasmė – gyventi, mėgaujantis gyvenimu, kaip Kūrėjas veda iš vidaus – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2025 10 04

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Sakau jums, tiems, kurie žiūrite mano mokymus, dvasinius mokymus, tavo televizijos kanale, nors jie skirti visiems, net ir tiems, kurie nežiūri. Esu Kūrėjo Ambasadorius šitai planetai – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – ir Kūrėjo Šeimininko Sūnaus – Jėzaus iš Nazareto – ir jo Partnerės – Dukros Kūrėjos – Nebadonijos – apaštalas. Kūrėjas įgaliojo mane ruošti Dvasinius Mokytojus. Tą ir darau nuoširdžiai, nuosekliai. Teikiu dvasinius mokymus, kaip ir šį mokymą.
Gerai yra, kada atsiduodi Kūrėjo vedimui iš vidaus, ypač, kada gimsti iš dvasios, nukrenta milžiniški – milžiniški – svarsčiai, kurie slegia žmogų iš vidaus – įtampa – atkrinta visos ydos, tu esi laisvas – laisvas nuo blogio šaknų, nuo puikybės, nuo noro išsiskirti, noro viešpatauti kitų atžvilgiu, siekti populiarumo – yra nuostabus Meilės pojūtis visiems. Visiems!
Jėzus, kada buvo prieš du tūkstančius metų mūsų pasaulyje, kalbėjo apie Tėvą. Mane Begalinė Motina įgaliojo garbinti pačiam ir mokyti visus garbinti ne tiktai vieną Tėvą, bet ir Antrąjį Šaltinį ir Centrą, Trečiąjį Šaltinį ir Centrą Rojaus Trejybėje. Tai yra – Amžinoji Motina, Begalinė Motina, o vėliau, kada Visuminė Dievybė užmezgė ryšį su manimi iš Savo pusės, tada įgaliojo mokyti garbinti Keturis jau Šaltinius ir Centrus. Štai mane įgaliojo mokyti, mokyti jus. Dėl to aš ir sakau jums, tiems, kurie garbinate Kūrėją, neapsiribokite vien Tėvu. Nepatingėkite ištarti ir Amžinosios Motinos, ir Begalinės Motinos, ir AŠ ESU, kupinus jums Meilės teikiamus virpesius savuoju atkartojimu. Nenustumkite Jų į pašalį, apsiribodami vien tik Tėvo vardu. Tėvas yra – Pirmasis Šaltinis ir Centras. O Kiti? Kiti kur? Ir daug urantų aš girdžiu, apsiribojančių tik Tėvo vardu. Pamėginkite atverti save nuoširdžiau Kūrėjui. Reiškia, nepakankamai atsiveria jūsų dvasinė asmenybė – neturite poreikio ištarti Kitus Šaltinius ir Centrus, Kuriuos jūs garbinate. Tai jeigu garbinate Keturis, kodėl suvedate kreipinį tiktai į vieną Tėvą – Pirmąjį Šaltinį ir Centrą?
Kas yra svarbiausia žmogui? Patikimumas. Jeigu yra patikimas partneris, jūs galite juo pasitikėti – pasitikėti taip, kaip tuo savo bičiuliu, kuris jau įrodė, kad jis yra vertas pasitikėjimo. Pasitikėjimas neateina savaime. Jis yra palaipsniui pelnomas tam tikrais veiksmais, darbais. Todėl pasitikėjimas ir urantais – ir mano viduje – ne vienodas visais. Ir tie, kurie sako tiktai Tėvu apsiribodami, aš jais nepasitikiu tiek, kiek pasitikiu tais, kurie ištaria visus Keturis Šaltinius ir Centrus. Tai yra natūralu.
Jėzus, kalbėdamas apie patikimumą – ir mirtingojo patikimumą, sielos patikimumą – jis atkreipė dėmesį, kad įvairiais sunkiais laikais, sunkiomis akimirkomis, ugdoma siela, tapatybė, charakteris, tada ir pasitikėjimas kyla – kyla. Kadangi Jėzus pateikdavo paraboles – jis nenorėjo gąsdinti apaštalų apie savo tragišką mirtį, iškeliavimą – tai jis pateikdavo net tokių sampratų, kad štai – Ruoškitės! Kada aš paliksiu jus, jūsų laukia kančios, išbandymai. Jūs turite būti patikimi – patikimi – nes aš jums paliksiu tą Šviesą, kurią jūs skelbsite, kada aš sugrįšiu pas Tėvą, bet nežinote, kokia tai valanda bus. – Pateikdavo paraboles, sakydamas, jeigu žmogus žinotų, kada įsilauž į jo namus vagis, tai jis, aišku, neleistų jam įsilaužti į namus, bet gi niekas šito nežino. Vagis pasirodo, kaip jisai ruošiasi tam, o šeimininkas tų namų nežino, kada tai gali atsitikti. Todėl Jėzus įspėdavo – Budėti visą laiką! Budėkite! Būkite pasirengę visą laiką! – Jis sulygindavo taip, kaip ištikimi tarnai laukė šeimininko, sugrįžtančio iš vestuvių pokylio. Jie nežino, kada jis sugrįš. Tai, kad suspėtų, vos pabeldus jam į duris, iškart atverti jas, turi būti budrus laukimas. Ir šeimininkas, natūralu, sugrįžęs, jisai jaučia, koks tarnas yra patikimas. O jeigu jis sugrįžta ir mato tuos tingius tarnus, kad jie net, na, tas, kuris patikėtas kaip vyresnysis, jis toks tingus, kad neigiamai žvelgia ir į kitus savo bičiulius, tarnus. Geria su jais! Kaip jis gali tokiu pasitikėti? Reiškia, jis neatlieka savo tiesioginių, jam pavestų, pareigų. Ne tai, kad jisai atlieka blogą darbą, jis neatlieka savo tiesioginių pareigų. Todėl aš jums irgi sakau – išplėskite savo požiūrį, panirkite giliau į Kūrėją, nuoširdžiau – nuoširdžiau, kad pajaustumėte vedimą iš vidaus. Jėzus sakė apaštalams – Budėkite! Budėkite, kad šeimininkas jumis taip pasitikėtų, kad galėtų tada patikėti, kaip tiems tarnams, viso ūkio, viso namo reikalus, priežiūrą, jų maitinimą. – Tai šiuo atveju aš sakau – Atraskite Kūrėją savo viduje, pajauskite Jo vedimą giliau, atsiduokite Jam netrukdydami. Tada jums nereikės mąstyti, o kada čia kažkas gali sudėtingo įvykti, kokią nors sunkią akimirką krizė, kad tada mano sielos charakterį patikrins kažkas kažkokiu būdu, ne. Pajauskite tą vedimą iš vidaus ir visą laiką būkite to vedimo energinių virpesių lauke, kad jums nereikėtų kelti klausimo – ar aš jaučiu tą vedimą? Jeigu keliate klausimą, reiškia, jūs jo nejaučiate. Vedimas yra tada, kada yra jūsų tas pojūtis. Jeigu nėra to pojūčio, tai giliau atsiverkite, dažniau bendraukite su Kūrėju, nuoširdžiau, ne mechaniškai, giliai, ir tada jūs pajausite tą vedimą. Bet tai neturi būti lėkimas užmerktom ar užrištom akim, nežinia, kur pasukti, ne – ramus, gilus pojūtis vedimo. Jūs galite kelti klausimų, natūralu, gali jums kilti abejonių. Klauskite Kūrėjo. Jūs pajausite impulsą-atsakymą, kad galėtumėte vis stipriau patirti to vedimo Kryptį. Ir tada nebereikės laukti kažko netikėto kažkada, bet kas akimirką gyventi šituo vedimu iš vidaus. Tai ir yra gyvenimo prasmė – gyventi, mėgaujantis gyvenimu, kaip Kūrėjas veda iš vidaus. Nelieti džiugesio ekstazę kažkam, bet ramybėje jausti pasitenkinimą – koks nuostabus Kūrėjas, koks yra tas gyvybingas vedimas, ir prasmingas gyvenimas, Kūrėjui paskirtas – Kūrėjui. Tai yra – Šviesa. Jūsų gyvenimas – Šviesa. Jis nėra tamsa, nėra iliuzija. Jis yra Tikrovė – Kūrėjo Tikrovė. Ir kokia bebūtų aplinka, jūs toje aplinkoje esate ramūs, visą laiką palaimingoje būsenoje. Nėra taip, kad jūs džiugesio kažkokias patiriate akimirkas. Tai – emocinis fontanas. Emocijos dingsta. Yra – Pasitenkinimas, Laimė, Palaima. Tai yra Kūrėjo teikiami nuostabūs pojūčiai jausmine išraiška, ne emocine – jausmine. Tai yra dvasinės asmenybės lygiu, ne gyvulinio proto emocinių proveržių gaivalu. Ir dėl to jūs šlovinate Kūrėją, garbinate Jį, važiuojate į Šventovę kolektyviai pagarbinti Juos. Tai yra vidinis vedimas. Jūs jį jaučiate. Dėl to jūs ir važiuojate. Kol nevažiuojate, reiškia, jūs nejaučiate to vidinio vedimo. Reiškia, jūsų tada tariami žodžiai neatitinka Tikrovės, taip. Bet jūs turite išeitį – giliau atsiverti, nuoširdžiau bendrauti su Kūrėju, ir pajausite pabudimą iš to dvasinio letargo miego, taip.
Jėzus sakė apaštalams – Jums daug duota, bet iš jūsų bus daug ir pareikalauta. – Aš jums taip pat sakau – Mylimieji urantai, jums daug duota. Tokie, kokie yra mano mokymai, niekur nėra tokių mano pakartojamų mokymų, nė vieno Mokytojo! Bet iš jūsų ir bus pareikalauta daugiau negu iš visų kitų. Žinokite, laisvės turi daugiausia tie – gyvuline prasme – daryti blogio darbus, rinktis tarp blogio ir dar didesnio blogio, maištauti, kurie nieko nežino. Kurie žino, jų susiaurėja pasirinkimo laisvė visose sferose, gyvenimo sferose. Ir kada gimsti iš dvasios, pasirinkimas nebetenka prasmės. Yra tiktai Vienas Kūrėjas. Jisai tave pagimdė dvasioje ir tu tą jauti – gimimą iš dvasios – tu patiri savo kokybę visiškai kitokią. Laisvę patiri dvasioje, ir tada suvoki, kad Jėzus buvo prieš du tūkstančius metų iš tikrųjų sielos Išlaisvintojas – sielos. Šiandien aš tęsiu Jėzaus misiją, kaip Kūrėjo Ambasadorius – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Jėzaus apaštalas – Šeimininko Sūnaus Kūrėjo – ir jo Partnerės – Dukros Kūrėjos – apaštalas. Ir aš teikiu tuos dvasinius mokymus jūsų dvasios išlaisvinimui, nebe sielos – dvasios – dvasinės asmenybės.
Gyvenimas Kūrėjo Tėkmėje ir Kūrėjo Ritmu, tai yra žengimas tvirtais žingsniais pirmyn, nesiblaškant, neieškant kokių nors pasiteisinimų, kažko vengiant prisiimti naują iššūkį, ne. Tik pirmyn ir aukštyn! Nėra ėjimo lygia vietove. Yra – prieš kalną, visą laiką prieš kalną. Leidimasis tai yra – menkėjimas, degradavimas, prastėjimas. Tam nereikia pastangų. Degraduoti gali labai greitai. Sugrįžti į ankstesnę būseną reikalingos pastangos, ir daug sunkesnės, prieš pasiekiant tą laiptelį nuo kurio nukritai, kada buvo dedamos nuoseklios, pirminės pastangos. Jos buvo lengvesnės. O sugrįžti iš nuopuolio yra sunkiau. Dėl to nedegraduokite. Ženkite tik į priekį, į viršų.
Jėzus kalbėjo apaštalams – Aš atnešiau Ramybės Evangeliją. Bet jinai Ramybės neatneš – neatneš – jeigu šeimoje bus du, kurie priima ją, o trys jai prieštarauja. – Tokia šeima bus susiskaldžiusi. Tokia tauta bus susiskaldžiusi. Tokia žmonija bus susiskaldžiusi. O tai yra nuopuolis žmonijai, nuopuolis šeimai, nuopuolis tautai. Dėl to aš sakau – nesvarbu, koks nuopuolis yra tautoje, žmonijoje, šeimoje, jūs esate Kūrėjo sūnus arba dukra, jūs neturite patirti nuopolio.
Kelią žinote. Kryptį žinote. Ženkite ryžtingai, drąsiai. Nuo jūsų priklauso labai daug ne tik jums patiems. Žmonija priklausoma nuo jūsų indėlio. Tauta priklauso nuo jūsų indėlio. Kokie jūsų motyvai, koks jūsų ryšys su Kūrėju, koks jūsų nuoširdumas – tai yra mažyčiai masteliai, kurie gali jums padėti orientuotis, kokie esate jūs patys – asmeniškai – kiekvienas. Bet kiekvienas galite būti geresnis. Niekada nepasitenkinkite pasiektu. Siekite dar didesnio. Jame bus mažesnis savaime. Niekada nesirinkite mažesnio, kada jums siūlomas Pats Kūrėjas – Šaltinis ir Centras.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas