8. Ar Jėzus YRA teisėjas, ar NĖRA?

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

8. Ar Jėzus YRA teisėjas, ar NĖRA?

 

Apaštalų darbuose pateiktoje Petro mintyje yra teigiama, kad pats Jėzus yra ir TEISĖJAS:

 

“Jis (Jėzus-mano pastaba) mums įsakė skelbti tautai ir liudyti, kad jis yra Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų TEISĖJAS.“ (Apaštalų darbai, 10,42)

Tačiau Jonas savo evangelija Petrui PRIEŠTARAUJA, kad Jėzus yra gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas, nes jis teigia, kad Jėzus NĖRA TEISĖJAS net tiems, kurie jo mokymų nesilaikys:

“O Jėzus garsiai šaukė: ‘Kas mane tiki, tiki ne mane, bet tą, kuris mane siuntė. Ir kas mane mato, mato tą, kuris mane siuntė. Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa, kad visi, kurie mane tiki, neliktų tamsybėse. Kas klausys mano žodžių, bet jų nesilaikys, to aš NETEISIU, nes atėjau NE TEISTI pasaulio, BET GELBĖTI.” (Jono, 12, 44-47)

Jonas taip pat Jėzui suteikia tokius žodžius:

“Nemanykite, kad aš jus kaltinsiu Tėvui!” (Jono, 5, 45)

Tačiau prieš tai, tame pačiame skyriuje, Jonas ką tik teigė PRIEŠINGAI, PRIEŠTARAUDAMAS jau net ir pats sau:

“Kaip Tėvas turi gyvybę pats savyje, taip davė ir Sūnui turėti gyvybę pačiam savyje. Jis taip pat suteikė jam galią TEISTI, nes jis – Žmogaus Sūnus.” (Jono, 5, 26-27)

Taigi, tarpusavyje vienas kitam čia prieštarauja ne tik Jonas ir Petras, bet net ir pats sau prieštarauja Jonas. O juk tai tas pats daugelio vadinamas šventasis Raštas, Naujasis Testamentas, parašytas iš Šventosios dvasios. Jeigu iš tiesų šitas šaltinis būtų DIEVO žodis, tai vienoje vietoje pateiktiems teiginiams neprieštarautų kitoje vietoje pateiktais teiginiais, NET IR TO PATIES AUTORIAUS pareikštais teiginiais.

 

Jūs turite žinoti, kaip gi atpažinti Dievo žodį. Tą padaryti lengva. Ir kelias yra VIENAS: reikia atverti savo sielą-širdį Tėvui, atrasti Jį savyje, ir tada savo gyvais sielos virpesiais pajusite skaitomą arba girdimą Dievo žodį, kuris yra VISADA NUOSEKLUS IR BE KOKIŲ NORS PRIEŠTARAVIMŲ SAVO PATIES TEIGINIAMS.

 

O kas dėl teisimo, tai Jėzus nė vieno niekada nei teisė, nei dabar teisia, nei kada nors ateityje teis, nes yra AUKŠTESNIS TEISĖJAS, kaip šitą rodo ir Jėzaus mokymas, suteiktas kalėjime nusikaltėliui, nuteistam mirti. Ir šitą mokymą Jėzus suteikė Korinte dar tada, kada nebuvo pasirinkęs nė vieno savo apaštalo. Priedo, net nusikaltėlį Jėzus sustiprina savo meile ir gailestingumu, jo neatstumia, bet priešingai, padrąsina, kad tik jis NEBIJOTŲ DIEVO. Jūsų dėmesiui pora pastraipų iš Urantijos Knygos epochinio apreiškimo:

“Pasmerktam nusikaltėliui paskutiniąją valandą jis pasakė: ‘Mano broli, tau atėjo blogi laikai. Tu pasiklydai savame kelyje; tu susipainiojai nusikaltimų tinkluose. Iš pokalbio su tavimi aš gerai žinau, jog tu neketinai padaryti to, dėl ko tau netrukus teks užmokėti savo žemiškąja gyvybe. Bet tu tikrai įvykdei šitą blogį, ir tavo bičiuliai pripažino tave kaltu; jie nusprendė, jog tu turi mirti. Nei tu, nei aš negalime paneigti valstybės teisės į savigyną tokiu būdu, kokį ji pasirenka pati. Atrodo, kad nėra jokio žmogiškojo būdo, kaip tu galėtum išvengti bausmės už savo nusikaltimą. Tavo bičiuliai turi teisti tave, remdamiesi tuo, ką tu padarei, bet yra TOKS TEISĖJAS, Į KURĮ TU GALI KREIPTIS ATLEIDIMO, IR KURIS TAVE TEIS REMDAMASIS TAVO TIKRAISIAIS MOTYVAIS IR GERESNIAIS KETINIMAIS. TAU NEREIKIA BIJOTI DIEVO NUOSPRENDŽIO, JEIGU TAVO ATGAILA YRA TIKRA IR ĮTIKĖJIMAS YRA NUOŠIRDUS. Tas faktas, kad už tavo suklydimą žmogus skiria mirties bausmę, nesumažina tavo sielai galimybės sulaukti teisingumo ir patirti gailestingumą dangiškajame teisme." (Urantijos Knyga, 1475-05) 

Tuo tarpu susitikęs su romėnų teisėju Jėzus mokė:

"Teisdamas žmones, prisimink, jog tau pačiam taip pat kažkurią dieną paskelbs nuosprendį visatos Valdovų teismas. Teisk teisingai, net gailestingai, net ir taip, kaip ir tu kažkurią dieną šitaip iš tiesų geisi gailestingo nagrinėjimo būdamas Aukščiausiojo Teisėjo rankose. Teisk taip, kaip panašiomis aplinkybėmis būtum teisiamas ir tu, šitokiu būdu paklusdamas įstatymų dvasiai, o taip pat ir jo raidei. Ir net taip, kaip tu vykdai teisingumą, paklūstantį sąžiningumui, atsižvelgdamas į poreikius tų, kurie atvedami tavo akivaizdon, taip ir tu iš tiesų turėsi teisę tikėtis teisingumo, sušvelninto gailestingumu, kuomet kada nors stosi prieš visos žemės Teisėją." (Urantijos Knyga, 1474-07)


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal