13. Pauliaus nurodymai, koks turi būti VYSKUPAS

Tačiau katalikų sektos dvasiškai akli vadai, kaip ir patys kunigai, kaip ir eiliniai dogmatai tikintieji, skaitydami Naująjį Testamentą, visiškai pro ausis ir akis praleidžia ir ignoruoja KITUS Paulius žodžius, kurie yra skirti TIESIOGIAI DVASININKAMS.

Ir būtent ŠITŲ PAULIAUS NURODYMŲ katalikų kunigai, kaip ir jų visi hierarchai, kaip ir pats popiežius NIEKADA negarsina per pamokslą savo parapijiečiams, popiežius – per susitikimus su kardinolais ir vyskupais. Popiežius neužsimena apie ŠĮ Pauliaus nurodymą ir TIEMS kunigams, kurie siekia jau PATYS CELIBATO PANAIKINIMO, kada jis keliaudamas po pasaulį susitinka su dešimtimis ir net šimtais tūkstančių katalikų, NES ŠIE PAULIAUS NURODYMAI GRIAUNA VISĄ DABARTINĘ KATALIKŲ VALDYMO HIERARCHIJĄ, IR KELIA PAVOJŲ IR KARDINOLAMS, IR PAČIAM POPIEŽIUI. . Todėl juos pateiksiu aš jums savo mokyme: 

Paulius savo pirmajame laiške Timotiejui labai pabrėžtinai nurodo, koks turi būti VYSKUPAS:

^“Toks yra TIKRAS ŽODIS: jei kas siekia VYSKUPAUTI, trokšta gero darbo. O VYSKUPAS turi būti nepeiktinas: TIK KARTĄ VEDĘS, blaivus, protingas, padorus, svetingas, gebąs mokyti; ne girtuoklis, ne kivirčus, bet švelnus, nemėgstantis vaidytis, negodus, geras savo namų šeimininkas, TURINTIS KLUSNIUS IR TIKRAI DORUS VAIKUS. JEI KAS NESUGEBA ŠEIMININKAUTI SAVO NAMUOSE, KAIP GI JIS VADOVAUS DIEVO BAŽNYČIAI?! Vyskupas neturi būti naujatikis, kad nepradėtų didžiuotis ir nepakliūtų į velnio teismą. Be to, jam privalu turėti gerą vardą tarp svetimųjų, kad nebūtų niekinamas ir neįkliūtų į velnio žabangus.” (Pirmasis Timotiejui, 3, 1-7)

Tai kaip gi čia išeina, kad katalikų sektos vadai, turintys savo įtaką ir balsą kardinolai ir ypač išoriškai jų vienvaldis vadovas popiežius, visiškai ignoruoja jų pačių laikomo DIEVO žodžio tokį svarbų nurodymą, kuris visiškai pakeičia net ir DABARTINĘ NEGYVĄ IR RITUALINĘ VISĄ BAŽNYČIOS SANKLODĄ, NET KATEGORIŠKAI DRAUDŽIANČIĄ popiežiams, kardinolams, vyskupams, klebonams, kunigams turėti šeimas. Paulius pateikia savo TIKRĄJĮ žodį apibūdindamas vyskupą – koks jis turi būti – VEDĘS, TURINTIS VAIKŲ, NES KAIP GI JIS GALĖS VADOVAUTI DIEVO BAŽNYČIAI, JEIGU NESUGEBĖS DORAI ŠEIMININKAUTI SAVO NAMUOSE.  Tai kodėl gi būtent šioje PAČIOJE SVARBIAUSIOJE VISUOMENEI VIETOJE – ŠEIMOS KŪRIME – KATALIKŲ sektos vadai PATYS pažeidžia jų pačių laikomą Dievo žodžiu Naująjį Testamentą?! O gi todėl, kad godumas materialiam turtui neleidžia laikytis šito “dievo” žodžio, nes tada visas vyskupų, kunigų šeimų sukauptas turtas, po jų mirties, taip ir neatiteks BAŽNYČIAI, nes jis liks jų šeimų nariams. O ten, kur tarnaujama mamonai, nors labai manieringai ir iškilmingai, ten dvasingumo nėra, o kur nėra dvasingumo, ten nėra ir gyvasties, kurią suteikia tik gyva Tėvo meilė, nepripažįstanti jokių ritualų ir jokio gražbyliavimo, KAD IR KOKIU FIGOS LAPELIU jis būtų dangstomas, kad kunigai turi atsidėti tik Dievui. Šeimos sukūrimas ir vaikų auklėjimas su Tėvu, atrastu savyje, kad ir vaikai, kuo anksčiau, Jį atrastų savyje, taip pat yra kunigų atsidėjimas Dievui. Ir dar didesnis, negu dabar, nes jame nebėra DABARTINĖS apgaulės, kada kunigai vis tiek ieško moterų, ir turi net ir vaikų, tačiau jų viešai nepripažįsta. O kokią traumą TOKS VEIDMAINIAVIMAS sukelia TOKIAM BE TĖVO AUGANČIAM VAIKUI! Išdarko jo visą gyvenimą TOKS ABSURDIŠKAS DRAUDIMAS KUNIGAMS KURTI ŠEIMĄ, PAŽEIDŽIANT NET PAULIAUS TIKRĄJĮ ŽODĮ.

O tai taip pat tik patvirtina, kad ir pati bažnyčia Naujojo Testamento nelaiko Dievo TIKRUOJU žodžiu, nes kitaip tokios nuodėmės, net šventvagystės tikrai nebedarytų, kada yra net ir katalikų pačių energingų kunigų, kurie Lotynų Amerikoje pradėjo aktyvią kovą už celibato panaikinimą. Tačiau kaip Jonas Paulius II, taip ir Benediktas XVI jų reikalavimus ignoravo ir tebeignoruoja, o tuo pačiu ignoruoja ir PATIES APAŠTALO PAULIAUS ŠĮ NURODYMĄ. Tai kokia gi gali būti dar kalba apie tokios bažnyčios gyvybingumą ir tolimesnį išlikimą, kada ji pati pilna nesutarimų, ir kada ji pati nesilaiko savo pripažįstamų Raštų reikalavimų, kur jai tai neparanku?

Buvo laikas, kada popiežius save įkalindavo Vatikane ir niekur nesirodydavo už jo vartų tikintiesiems. Tik per religines šventes jį galėjo išvysti ir tikintieji per atvertą langą. Jis priimdavo delegacijas, suteikdavo audiencijas ir pavieniams asmenims, bet pats niekur už Vatikano sienų nesirodydavo. Dabar popiežius yra katalikų sektos POLITIKAS, KELIAUJA PO PASAULĮ, SUSITINKA SU PREZIDENTAIS, PREMJIERAIS. Jam visur po kojomis paklojamas raudonas kilimas. Taip jis žaidžia materialios POLITIKOS ŽAIDIMĄ, kuris ne tik neturi nieko bendro su Jėzumi, bet net ir su Jėzaus mokymus iškraipiusiais Pauliumi ir Petru, o juk būtent Petrą katalikai lako pirmuoju popiežiumi.

Katalikų sekta, apaštalui Petrui suteikusi pirmojo popiežiaus statusą, mėgina uzurpuoti jį tik savo sektai. O juk yra dar ir kitos sektos – stačiatikiai, mormonai, evangelikai, baptistai, naujojo amžiaus, ir daugybė daugybė kitų, kurios taip pat vadovaujasi Naujuoju Testamentu, išskyrus mormonus, kurie dar PAPILDOMAI turi ir Mormono Knygą ir jų pranašo Juozapo Smito apreiškimų knygą – Doktriną ir Susitarimus.

Tad, kaip gi bus su jais? Kas Petras bus jiems, jeigu katalikai sako, kad jis yra pirmasis jų popiežius? Tačiau Petras NIEKADA nekalbėjo apie jokius katalikus iš viso. Suraskite Naujajame Testamente net ir patį žodį – katalikai. JO TEN NĖRA. Tai kaip gi Petras galėjo tapti jų popiežiumi, kai tuo metu katalikų iš viso dar nebuvo atsiradusių? O ir pats Petras turėjo ŠEIMĄ, turėjo TRIS VAIKUS. Tad net ir tokiu atveju kyla logiškas klausimas: Kur dabartinių katalikų popiežių šeimos? Kur jų išauklėti Tėvo dvasioje vaikai – Tėvo sūnūs ir dukros?

Todėl katalikai dar labiau nusižengia Naujajam Testamentui, nes nesivadovauja Pauliaus TIKRU ŽODŽIU, kuris aiškina kokie turėtų būti vyskupai – vieną kartą vedę ir turėti dorai išauklėtų vaikų – o taip pat neseka ir Petru, turėjusiu šeimą ir tris vaikus, ir kurį jie laiko savo pirmuoju popiežiumi, kai dabartiniai popiežiai SAVAVALIŠKAI iki šiol neleidžia kurti šeimų kunigams.

Tai, kad Paulius prieštarauja net pats sau savo paties nuostatomis jau rodo, kad Naujasis Testamentas negali būti joks Dievo žodis. Čia jis sako, kad nesusituokusieji gali geriau rūpintis Viešpaties reikalu, nes trokšta patikti tik Viešpačiui, o ne žmonai ar vyrui, kaip yra susituokusiems, čia jis apibūdina vyskupus, kurių pats statusas reikalauja atsidėti Dievo tarnystei, o jie turi turėti šeimas ir dorai išauklėtų vaikų.

Dar kartą priminsiu jau mano aukščiau pateikto Urantijos Dokumento fragmento vieną pastraipą apie Jėzaus požiūrį į šeimą:

"Vedybos yra garbingas dalykas ir jų turi norėti visi žmonės. Tas faktas, jog Žmogaus Sūnus savo žemiškąją misiją vykdo vienas, jokiu būdu neatspindi to, kokiu laipsniu vedybos yra pageidaujamos. Tai, kad man reikia dirbti šitokiu būdu, yra Tėvo valia, bet šitas pats Tėvas nurodė, jog būtų sukurtos vyriškoji giminė ir moteriškoji giminė, ir būtent dieviškoji valia yra tokia, jog vyrai ir moterys savo aukščiausią tarnystę ir iš to kylantį džiaugsmą turėtų atrasti sukurdami šeimas tam, jog priimtų ir mokytų vaikus, kuriuos kurdami šitie tėvai tampa bendrais partneriais su dangaus ir žemės Sutvėrėjais. Ir dėl šitos priežasties vyras palieka savo tėvą, ir iš tikrųjų lieka artimas su savo žmona, ir jie abu tikrai tampa kaip vienas."