14. Pauliaus požiūris į moteris žemina jų orumą ir jas diskriminuoja

Kada Paulius kalba apie moteris ir jų padėtį, tai kalba ne tik BE MEILĖS, BET IR BE JOKIOS PAGARBOS. O juk Rojaus Trejybės Visi Trys Asmenys – Tėvas, Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis, ir Begalinė Dvasia-Motina-Sesė – myli, myli, ir vien tik myli, nes kitokio jausmo be MEILĖS JIE NIEKADA NEIŠREIŠKIA. Ir Jie MYLI VIENODAI VISUS – dvasias, sielas, ir mirtinguosius žmones – vyrus ir moteris. Kartoju, Rojaus Trejybės visi TRYS asmenys VISUS MYLI VIENODAI. Tuo tarpu Paulius nustumia moteris tiesiog kaip stumdomus baldus, kurių vieta yra užkampyje ir vien tik išskirtinei vyro gerovei. Tai argi gali būti TOKS Mylinčio Dievo žodis? Aišku, kad jokiu būdu NE! Kadangi TOKIO Dievo, APIE KOKĮ KALBA PAULIUS, NĖRA, IR BŪTI NEGALI.

Ir VISI UŽSIMERKĘ IRGI NIEKO NEMATO IR NEGIRDI skaitydami Naująjį Testamentą, tas vietas, kur Paulius kalba apie moteris. Štai kelios citatos jūsų, daugumos, “dievo” žodžio, dėl kurio man darosi ne tik liūdna, bet nepaprastai skaudu, kad tokiomis nesąmonėmis TIKITE JŪS, IR NET SULAUKUS JAU DVIDEŠIMT PIRMOJO AMŽIAUS, IR DAR VADINATE tai Dievo žodžiu. Toks jūsų požiūris yra tolygus visai netikinčio į Tėvą pagonio požiūriui arba dviejų tūkstančių metų senumo žydų sampratai, nors žmogus, GYVOJO TĖVO DVASIOS VEDIMO IŠ VIDAUS DĖKA, vis tik pažengė pirmyn savo elgesiu ir mąstymu moters atžvilgiu, NEPAISYDAMAS TOKIŲ PAULIAUS KLAIDINGŲ NUMOKYMŲ.  

“Moteris tesimoko tyliai, su tikru nuolankumu.  Aš NELEIDŽIU, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui, – ji tesilaiko TYLIAI. Juk pirmas buvo sukurtas Adomas, o paskui – Ieva. Be to, Adomas nesidavė suvedžiojamas, o moteris buvo apgauta ir nupuolė. Bet ji bus išganyta, gimdydama vaikus, – jos bus išganytos, jeigu išlaikys tikėjimą, meilę ir šventumą bei santūrumą.” (Pirmasis Timotiejui, 2. 11-15)

“Jūs, moterys, būkite klusnios savo vyrams LYG KAD VIEŠPAČIUI, nes VYRAS YRA ŽMONOS GALVA, kaip Kristus yra Bažnyčios galva, – jis, kūno gelbėtojas. Ir kaip Bažnyčia klauso Kristaus, taip ir MOTERYS VISUR KUR TEKLAUSO VYRŲ.” (Efeziečiams, 5, 22-24)

“Kaip visose šventųjų bendruomenėse, moterys tegul susirinkimuose TYLI; kalbėti joms NELEIDŽIAMA, jos turi būti KLUSNIOS, kaip skelbia ĮSTATYMAS. Jeigu jos nori ko nors išmokti, tepasiklausia namie savo vyrų, nes MOTERIAI NEGRAŽU KALBĖTI BENDRUOMENĖS SUSIRINKIME.” (Pirmasis korintiečiams, 14, 34-35

“Aš jus giriu, kad jūs visame kame prisimenate mane ir tvirtai laikotės nurodymų, kokius esu jums davęs. Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva – vyras, o Kristaus galva – Dievas. Kiekvienas vyras, kuris meldžiasi ar pranašauja apdengta galva, paniekina savo galvą. Ir KIEKVIENA MOTERIS, KURI MELDŽIASI IR PRANAŠAUJA NEAPGAUBTA GALVA, PANIEKINA SAVO GALVĄ, TAI TOLYGU BŪTI NUSKUSTAI!. Jei jau moteris neapsigaubia, tai tegul ir nusikerpa! O jei moteriai gėda nusikirpti ar nusiskusti plaukus, tegul apsigaubia.” (Pirmasis korintiečiams, 11, 2-6)

“VYRUI NEREIKIA GAUBTI GALVOS, NES JIS YRA DIEVO ATVAIZDAS IR ATŠVAITAS. O MOTERIS YRA VYRO ATŠVAITAS. Juk ne vyras padarytas iš moters, bet moteris iš vyro, taip pat NE VYRAS BUVO SUKURTAS MOTERIAI, BET MOTERIS VYRUI. TODĖL MOTERIS PRIVALO TURĖTI ANT GALVOS PRIKLAUSOMYBĖS ŽENKLĄ dėl angelų. “ (Pirmasis korintiečiams, 11, 7-10)

Ne ką išmintingiau kalba ir Petras savo pirmajame laiške, kai tarp šviesos minčių pažeria štai tokių nevertų net ir paprasto žmogaus, jau nekalbat apie apaštalo, sampratas:

“Juk kadaise taip ir puošdavosi šventos moterys, kurios turėjo viltį Dieve ir buvo KLUSNIOS savo vyrams. Taip Sara klausė Abraomo ir vadino jį VIEŠPAČIU.”(Petro pirmasis, 3, 5-6)  

Štai kiek darbo yra visoms institucijomis, ypač Lietuvos Seimo kontrolieriui, ginančiam vienodas abiejų lyčių teises. Tačiau čia žmogui iškyla milžiniškas konfliktas tarp jo vidinio pojūčio, sielos pojūčio, kad Tėvas myli visus VIENODAI – tiek moteris, tiek vyrus – ir šitokių teiginių, kurie pateikiami daugelio pripažįstamo Rašto, kurio nuostatų pažeisti nevalia. NEGALIMA PAŽEISTI NĖ VIENOS RAŠTO NUOSTATOS, NES TAIP SAKO PATS RAŠTAS. O vadovaujantis TOKIU “šventu” Raštu negalima nė vienai moteriai užimti jokių pareigų, negalima kalbėti viešuose susirinkimuose, negalima vadovauti vyrams nė vienoje įmonėje ar institucijoje, negalima būti bet kokia politike, parlamentare, ministre, ar valstybės prezidente, negalima melstis neapsigobus galvos. Tai kaip gi čia išeina, kad tokia save laikanti katalikų valstybe kaip Lietuva ŠITAIP, IR DAR NUOLAT, nusideda – kiek moterų yra politikoje, įvairiose institucijose ir dar vadovaujančiose kitoms institucijoms, kiek jų yra ministerijose, dabar net prezidente išsirinko tie patys katalikai nusidėdami savo Raštui, kuriuo jie VADOVAUJASI. Pasirodo, kad nesivadovauja, arba jo neskaito ir visiškai nesuvokia, KĄ JIS SAKO JIEMS, arba kunigai nieko jiems neaiškina ir nemoko to, ką teigia, ir labai kategoriškai teigia, moteriai jų vadinamasis šventasis Raštas, gautas iš dvasios kaip Dievo žodis, iš kurio negalima atimti nė raidelės, nė brūkšnelio, kad nenusidėtum Viešpačiui. Jame jau VISKAS PASAKYTA. Nesupratai? SKAITYK DAR IR DAR KARTĄ, ŠIMTĄ KARTŲ, TŪKSTANTĮ KARTŲ SKAITYK, KOL SUPRASI. IR VYKDYK! NESAVAVALIAUK! IR NEMĖGINK SURASTI SAU PASITEISINIMŲ, NES JŲ BŪTI NEGALI. JEIGU PAŽEIDI ŠĮ RAŠTĄ. TADA JAU ESI ŠĖTONO SUGUNDYTAS IR SUKLAIDINTAS NUSIDĖTI PRIEŠ ĮSTATYMĄ, O JUK ĮSTATYMAS YRA SVARBIAUSIA, ANOT ŠITO PATIES RAŠTO. Todėl ir  tikinčiųjų Naujuoju Testamentu teologijos negali būti, nes tai prieštarauja “šventajam” Raštui, kuris draudžia savavališkai aiškinti pranašus ir įstatymą – Naująjį Testamentą. Teologiją gali vystyti tik tie, kurie nelaiko Naujojo Testamento Dievo žodžiu, nes jiems tokie draudimai TADA negalioja.

Tuo tarpu Lietuvos vyriausybė pažeidžia net ir Lietuvos konstituciją, kiek tai susiję su Naujuoju Testamentu, nes ji nemato tokio moteris diskriminuojančio šaltinio, kuriuo remiasi katalikų bažnyčia, kuri pagal valstybės konstituciją yra ATSKIRTA NUO VALSTYBĖS, bet nepaisant šito atskyrimo, vyriausybė kasmet iš valstybės biudžeto skiria apie tris milijonus litų vien tik katalikams, ir dar šiek tiek skiria ir kitoms, nežinia kodėl vadinamoms TRADICINĖMS RELIGIJOMS. Tai reiškia, jog vyriausybė ne tik pažeidžia konstituciją, bet dar ir remia tokias bažnyčias, kurios vadovaujasi moteris diskriminuojančiu Naujuoju Testamentu savo nuolatinėje kasdienėje veikloje. Išeitis yra viena, arba nustoti remti tokias bažnyčias, arba pakeisti konstitucijos straipsnį, teigiantį, kad bažnyčia atskirta nuo valstybės, nes biudžete yra ne vien tik tikinčiųjų pinigai, bet ir ateistų. O jie savo įgaliojimų vyriausybei nesuteikė jų pinigais remti bažnyčias, ir net tokias bažnyčias, kurios savo veiklos pagrindu laiko Naująjį Testamentą, kuris atvirai pamina moterų orumą, jas žemina, ir diskriminuoja, palyginus su vyrais.

TAČIAU LIEKA GILUMINIS KLAUSIMAS:

KAIP IŠ VISO DVIDEŠIMT PIRMOJO AMŽIAUS VALSTYBĖJE GALI BŪTI TOKS VIDURAMŽIŲ TAMSOS ŠALTINIS, KURIS MOTERŲ NELAIKO LYGIOMIS SU VYRAIS, KAIP GALI AUGTI DARNIOS IR MYLINČIOS ŠEIMOS, VADOVAUJANTIS TOKIOMIS DISKRIMINACINĖMIS NUOSTATOMIS, KAIP MAŽI VAIKAI GALI ŽIŪRĖTI Į SAVO MOTINAS, SESES, KAIP JIE GALI FORMUOTI SAVO PASAULĖŽIŪRĄ, KURIOJE VYRAUTŲ MEILĖ, KURIOS PAGRINDU JIE KURTŲ SAVO ŠEIMAS IR AUKLĖTŲ JOSE VAIKUS TĖVO SŪNUMIS IR DUKROMIS, KAI JĄ GRIAUNA NAUJASIS TESTAMENTAS, KAIP VALSTYBĖS MOKYKLOSE JIS YRA NAGRINĖJAMAS PER TIKĖJIMO PAMOKAS, IR TUO PAČIU JIS PAKERTA ŠAKNIS ATEITIES TIESIOMS IR ŠVIESIOMS KARTOMS IŠAUGTI ŠVIESOS LIETUVOJE BE NUSIKALSTAMUMO IR KORUPCIJOS, BE APGAULĖS IR SAVANAUDIŠKUMO, MEILĘ IR ŠVIESĄ SKLEIDŽIANČIOMS KARTOMS, DRAUGE SU TĖVU-ROJAUS TRJEYBE VISOS LIETUVOS LABUI, VISO PASAULIO LABUI, IR VISOS KŪRINIJOS LABUI?           

Tuo tarpu Jėzus buvo būtent moterų išlaisvintojas iš tokios nelygybės su vyrais. Jis ne šiaip mokytojomis, bet DVASINĖMIS mokytojomis – EVANGELININKĖMIS – paskyrė dvylikos moterų korpusą, ir jas visas įšventino į šį rangą, šituo mesdamas revoliucinį iššūkį moterų užguitumui ir jas iškeldamas iki lygiateisių su vyrais, nes tuometinėje visuomenėje moteris ne tik negalėjo pati lankyti sinagogos mokyklos, bet net ir vyro pati pirma užkalbinti viešai gatvėje neturėjo teisės. JAU NEKALBANT APIE TAI, KAD NET IR SINAGOGOSE JOS NEGALĖDAVO DALYVAUTI PAMALDOSE BŪDAMOS ŠALIA SAVO VYRŲ, NES JOMS BUVO ATSKIRA GALERIJA MALDAI.

Ir štai Jėzus, TOKIOJE VISUOMENĖJE, įšventina net moterų DVASINIŲ mokytojų korpusą iš dvylikos narių, tuo pačiu mesdamas iššūkį visuomenės tamsumui ir sustabarėjimui, ir tą daro sąmoningai, norėdamas pademonstruoti visiems, kad ir moterys gali mokyti net ir vyrus, ir ne šiaip mokyti, bet mokyti APIE DIEVĄ, kai toji pati tamsi visuomenė pripažino tik rabinų akademijos suteiktus įgaliojimus aiškinti Raštą. Štai koks buvo milžiniškas Jėzaus žengtas žingsnis iškeliant moteris iki vyro lygio. Savaime suprantama, kad ir toms moterims reikėjo nepaprastos drąsos ir ryžto eiti kartu su Jėzumi, nes jos visur turėjo save priešpastatyti sustabarėjusios visuomenės pažiūroms. Ir jas vedė šituo gyvuoju keliu JŲ VIDINIS ĮTIKĖJIMAS IR TĖVO DVASIA.  

Ir Petras pats buvo liudininkas ir kaip šitas moterų korpusas Jėzaus buvo formuojamas, ir kaip jis buvo mokomas, kaip buvo įšventintas, ir kaip veikė praktiškai. Būtent šito moterų evangelininkių korpuso atstove su visuomene buvo paskirta Marija Magdalena, buvusi prostitutė, bet įtikėjusi į Jėzaus evangeliją, pati panoro prisijungti prie šitų moterų, skelbiančių Jėzaus evangeliją. Ir Jėzus jos neatstūmė, o priėmė net į moterų dvasinių mokytojų korpusą.

Tačiau Petrui, kaip ir Pauliui, kuris apie moterų dvasininkių korpusą taip pat žinojo, kur nenaudinga jiems patiems, arba kur jie nesuvokia Tėvo šviesos, kad moterys yra VIENODAI TĖVO IR VIEŠPATIES MYLIMOS KAIP IR VYRAI, ten jie apie moteris kalba taip, tarsi jos būtų antrarūšiai Tėvo vaikai, palyginus su vyrais. Todėl ir sako joms Paulius: “Jūs, žmonos, būkite paklusnios vyrams, kaip dera Viešpatyje.” (Kolosiečiams, 3,18)

Tokios nuostatos ir užantspaudavo moters nelygybę su vyru per amžius, nes juk taip sako “dievo” žodis.

Kodėl šito nemato net ir tos moterys, kurios taip aršiai kovojo, ir tebekovoja, už savo lygias teises su vyrais? Tos, kurios įžvalgios, tai mato, bet NEDRĮSTA pasakyti, jog Naujasis Testamentas - tai NE DIEVO ŽODIS, ir kuriame tarp daug šviesių ir gražių minčių yra PILNA IR KLAIDINGŲ IR VISIŠKAI NEIŠMINTINGŲ SAMPROTAVIMŲ TOKIŲ VYRŲ, KURIUOS KITI NEIŠMINTINGI IR KLYSTANTYS ŽMONĖS PAVERTĖ ŠVENTAISIAIS IR DAR KIEKVIENĄ JŲ ŽODĮ PAVERTĖ NEBE JŲ PAČIŲ, BET JAU “DIEVO” ŽODŽIU.