26. Šventosios Dvasios painiojimas su Tiesos Dvasia

Nei Petras, nei kiti apaštalai nežinojo nei kas yra Tėvo dvasia, Minties Derintojas, nei kuo ji skiriasi nuo Šventosios Dvasios, o ši – nuo Tiesos Dvasios, nei kaip ir kada jos veikia. Tačiau pasakė – kaip kirviu nukirto. Tegu niekas tenedrįsta savo pridėti! Štai nuo tokių pareiškimų ir prasideda dogmatizmas ir sustabarėjimas. Šitaip jis pasiekė ir mus. Iš tų pačių Raštų, kurie patys pilni susipainiojimų, prieštaravimų, ir iškraipymų, bet jų nevalia taisyti. Aš jums čia rašau, mėgindamas parodyti Naujojo Testamento, kai kurių vietų, visišką absurdiškumą, ir dėl to neturintį jokio ryšio su teksto gavimu iš Šventosios Dvasios. Tuo labiau, kad Naujasis Testamentas yra sudurstytas iš atskirų lopinių – skirtingu laiku ir skirtingų žmonių parašytų atsiminimų apie Jėzaus mokymus, kuriuos jie patys ir iškraipė, nors savo rašinius ir pavadino EVANGELIJA – GERĄJA NAUJIENA – BET NE KRISTAUS EVANGELIJA, BET SAVO, o taip pat iš kitų žmonių laiškų, kurie ir minties neturėjo, kad kada nors kiekvienas jų laiškų, rašytų savo bičiuliams, žodis bus KITOSE KARTOSE vadinamas DIEVO ŽODŽIU.  

Paulius nesako, kad jų žodžiai ar laiškai yra DIEVO žodis, jis sako, jog tai yra JŲ žodžiai ar laiškas: “Todėl, broliai, tvirtai stovėkite ir laikykitės perduotų tiesų, kurių išmokote iš MŪSŲ ŽODŽIŲ AR LAIŠKO.“ (Antrasis laiškas tesalonikiečimas, 2,15) Tačiau patys žmonės jų žodžiams ir laiškams suteikė Dievo žodžio statusą, lygiai taip, kaip ir Petras savo laiške Rašto kiekvienai pranašystei suteikė Šventosios Dvasios autorystę.   

Tokių dalykų, kaip Tėvo dvasia – Minties Derintojas, Sūnaus Kūrėjo-Jėzaus Tiesos Dvasia, ir Vietinės Visatos Motinos Dvasios Šventoji Dvasia nė vienas tuo metu, ar iki to meto, gyvenęs pranašas, apaštalas, ar bet kuris kitas mirtingasis neskyrė, todėl Tiesos Dvasią kai kurie iš jų laikė lygiai ta pačia Šventąja Dvasia. O kaip ir kada jos veikia taip pat neturėjo jokio supratimo. Todėl vienoje vietoje jie pavadina Šventąja Dvasia, o jau žiūrėk šalia yra ir Tiesos Dvasia, nors kalba eina apie vieną ir tą pačią dvasią: Štai Jono evangelijos skyrelio pavadinimas yra toks: APIE ŠVENTOSIOS DVASIOS ATSIUNTIMĄ. Tuo tarpu tame skyrelyje JONO Jėzus sako:

“Dar daugel jums norėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. Kai ateis toji TIESOS DVASIA, ji ves jus į tiesos pilnatvę, ji nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas turi įvykti. Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs. Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano, todėl aš pasakiau, kad ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs.“ (Jono, 16, 12-15)

Jėzus aiškiai pasako, kad jo apaštalai negali suvokti jo žodžių, jo mokymų, o kiek jis daug dar norėti juos mokyti, bet tai tuščias reikalas. Ir šituo nedideliu mokymu apie Tiesos Dvasią Jėzus tiek daug pasako, bet jie šito nesupranta. Jis sako, jog ateis TIESOS Dvasia, ir ves juos į tiesos pilnatvę, bet ji nekalbės iš savęs. O tai reiškia, kad ateis ne Jėzaus, kaip žmogiškojo mirtingojo, bet jo kaip SŪNAUS KŪRĖJO dvasia – Tiesos Dvasia – kuri yra jo asmens ir asmenybės pasireiškimas visame pasaulyje, ir kiekvienam žmogui. Tiesos Dvasia pati nėra ASMUO, ji tik atstovauja tam asmeniui, iš kurio yra pasklidusi, dėl to ji ir negali mokyti ir kalbėti SAVO VARDU, o kalba tik to vardu, kuriam ir atstovauja, ir kalba tik tai, ką sako jos atstovaujamas asmuo. Jėzus, sugrįžęs po savo misijos užbaigimo, sėkmingo užbaigimo, gavo visą neribotą valdžią savo Vietinei Visatai ir dabar ją valdo nebe kaip Tėvo atstovas, bet SAVO VARDU. Ir ją valdo jau taip, kaip ją valdytų ir pats Tėvas būdamas asmeniškai šitoje visatoje. Todėl Jėzus ir pasako, jog “visa, ką Tėvas turi, yra ir mano.“ Bet ne taip buvo iki Jėzaus misijos pradžios. Tačiau argi apaštalams, su jų prietarais ir dogmomis, suprasti tokią tiesą. Dėl to Jėzus ir apgailestauja, kad daug ko dar negali jiems kalbėti, nes vis tiek jie nesupras.

Dauguma iš jūsų šito irgi nesuvokiate, dėl to ir laikote Naująjį Testamentą, kaip ir Senąjį, Dievo žodžiu, nors jis ir nėra Dievo žodis. Būtent dėl šito jums ir rašau šitą savo mokymą, kad nors kiek išsivaduotumėte iš savojo sąstingio tamsos, kuri žaloja ir jūsų pačių sielą. Šitaip jūs save įrėminę, NEKINTAMAI, pirmiausia kenkiate sau.

Būtent per Tiesos Dvasios veikimą Sūnus Kūrėjas-Jėzus ir gali pasiekti mus, kiekvieną, nors tuo metu jis gali būti tiek savo Vietinėje Visatoje, tiek išvykęs į kitas visatas, tiek lankytis Rojuje pas Rojaus Trejybę. Būtent Tiesos Dvasios veikimas mums sustiprina tiesos siekimo impulsą. Ir Jėzus, kalbėdamas apie savo beldimą į kiekvieno širdį, kad atsivertų žmogus ir jis galėtų įeiti į jo vidų, ir turėjo minty Tiesos Dvasios veikimą žmogui iš išorės, kad tik jis pajaustų, tegu jam ir visiškai nesuprantamą, poreikį tiesai, teisingumui, kad tik jis susimąstytų apie giluminius tiesos ir teisingumo pasireiškimus ar pažeidimus kasdienybėje. Šitaip veikia Jėzaus TIESOS DVASIA.

Tuo tarpu yra ir Šventoji Dvasia. Būtent ji yra Vietinės Visatos Motinos Dvasios dvasia. O Vietinės Visatos Motina Dvasia drauge su savo PARTNERIU – Sūnumi Kūrėju – ir yra sukūrusi Vietinę Visatą ir jos gyvybę – tiek materialią, tiek dvasinę. Tačiau tik savosios Vietinės Visatos gyvybę. Tokių Vietinių Visatų yra šiuo metu organizuota septyni šimtai tūkstančių. O tai reiškia, kad tiek pat yra ir Sūnų Kūrėjų ir Vietinių Visatų Motinų Dvasių. Lygiai taip pat tai reiškia, kad tiek pat yra ir Šventųjų Dvasių, nes Vietinės Visatos Motina Dvasia savo Vietinės Visatos ribas kosmose pažymi savo Šventosios Dvasios grandine dar prieš pradedant Vietinės Visatos organizavimą, kai joje nėra jokių planetų ir jokios gyvybės. Tuo metu nėra paskleista ir Tiesos Dvasios. Ji yra tik pačiame Sūnuje Kūrėjuje. Tiesos Dvasia bus paskleista tik po kelių šimtų milijardų metų. Mūsų Sūnus Kūrėjas ir Vietinės Visatos Motina Dvasia savo Vietinę Visatą pradėjo organizuoti prieš daugiau kaip keturis šimtus milijardų metų. Tiek laiko joje veikia ir Šventoji Dvasia. Mūsų planetoje ji yra nuo pat jos pradinės akimirkos, kada tik mūsų saulės liepsnojančios masės, karščio spaudimo milžiniškos jėgos veikiamos, nugalėjo saulės didžiulę trauką ir pasklido į kosmosą, ėmė vėsti ir prisitraukti kitus kosmose skriejusius mažesnius kūnus, šitaip pradėdamos ilgalaikį ir palaipsnį mūsų planetos formavimąsi. Ir jau toje karštoje masėje taip pat buvo Šventoji Dvasia, kuri yra tiek mikrokosmose, tiek makrokosmose. Tuo tarpu Tiesos Dvasia MŪSŲ PLANETOJE buvo paskleista tik po Jėzaus misijos užbaigimo ir jo sugrįžimo į savo dvasinį statusą – į Sūnaus Kūrėjo dvasinį statusą, kuris kokybiškai irgi pasikeitė, nes jis tapo Šeimininku Sūnumi Kūrėju.