35. Mūsų prisikėlimas

Ir mūsų, kiekvieno, kuris ĮTIKĖJIMO Į TĖVĄ vidiniu raktu atrakins prisikėlimo vartus, laukia lygiai toks pat  PRISIKĖLIMO patyrimas SIELOS PAVIDALU, kaip ir Jėzaus prisikėlimas BE MATERIALAUS KŪNO. Tačiau mūsų asmenybės tikrasis aš, mums, kiekvienam padovanotas Tėvo kaip asmenybės amžinoji dovana, bus tas pats, kuris gyveno ir mūsų materialiame kūne Urantijos planetoje. Šitoji Tėvo mums suteikta dovana yra amžina su viena sąlyga – jeigu mes einame Tėvo valios vykdymo keliu – meilės ir šviesos keliu, kuris ir sudaro visą kosmoso tikrovę – Rojaus Trejybės kūriniją. Ir šitoje kūrinijoje mūsų prisikėlimas po materialaus kūno energijos išeikvojimo, po vadinamosios fizinės mirties, yra visų dvasių ir sielų su meile nepaprastai laukiamas, kad mes žengtume toliau pas savo tikruosius Tėvus mūsų namuose Rojuje. Tačiau ir šis sielos prisikėlimas yra tik tarpinė grandis, kol mes, per mokymus ir tų mokymų praktinį pritaikymą VISŲ LABUI, tapsime amžinąja dvasia; ir vis tiek NET IR TADA išsaugosime savo tą patį tikrąjį Tėvo padovanotą vidinį aš, koks šitą kelionę į amžinybę pradeda dabar žmogiškuoju, ir labai laikinu, materialiu pavidalu čia, Urantijos planetoje.

Štai ką apie mūsų būsimąjį prisikėlimą mums pasakoja Jėzus savo naujajame apreiškime KALBU JUMS VĖL:

“135. Po jūsų prisikėlimo

Kada jūs retkarčiais pagalvojate apie tai, kas gi vis tik laukia po jūsų vadinamosios mirties, jūs negalite nieko įsivaizduoti konkrečiai, nes nėra liudijimų iš jūsų mylimųjų, kurie tuo keliu išėjo anksčiau. Dėl to dabar aš jums šiek tiek pateiksiu jūsų būsimojo gyvenimo pavaizdavimą, kuris daugeliui tikrai pasirodys kaip nuostabus gyvenimas Rojuje. Tačiau tai nėra tikrasis Rojus, kuris yra jūsų visos kelionės tikslas ir likimas.

Jūs jau žinote, kad bilietas į prisikėlimo salę yra jūsų įtikėjimas, tik įtikėjimas. Ir kada jūs įtikite, kada jūs tikrai pradedate gyventi ne kiekybinį gyvenimą, viską kaupdami tik sau – turtus, tik sau, valdžią, tik sau, populiarumą, tik sau, malonumus, tik sau, ir bet kokius

kitokius gyvenimo siūlomus patyrimus, tik sau – bet kokybinį gyvenimą – viską paskirdami visumai, dalindamiesi savo turtais su visuma, valdžią turėdami tik dėl to, kad galėtumėte savo šviesą skleisti kitiems ir palengvinti visų gyvenimą, populiarumo iš viso nesiekdami, bet su visais bendraudami su meile ir dėl to jausdami kitų ir meilę ir pagarbą, visą savo gyvenimą atiduodami prasmingam tarnavimui Tėvui ir kūrinijai – tada jūsų prisikėlimas yra garantuotas.

Kada jūs gyvenate prasmingą gyvenimą ir palaikydami gyvą ryšį su Tėvu, jūs iš juntamų meilės gyvų virpesių jaučiate Jo tikrumą. O jeigu dar su Juo ir bendraujate nuolat taip, kad girdite Jo mokymus, kalbatės su Juo kaip su savo sielos broliais ir sesėms, tai tas gyvas ryšys tik sustiprėja. Ir kada šitaip gyvendami jūs artėjate prie savosios materialaus kūno gyvybinės energijos išeikvojimo pabaigos, tada jūs tikrai žinote, kada tas įvyks. Bet nejaučiate jokio nerimo. Jūs jaučiate malonų virpulį ir jaudulį, panašiai, kaip dabar jaučiatės prieš ilgą ir nuostabią kelionę, kurios metu tikitės, ir net jaučiate, kad tikrai bus

nuostabių patyrimų, įspūdžių, ir malonių reginių.

Ir šitai kelionei jūs taip pat pradedate ruoštis. Sutvarkote visus savo ne iki galo atliktus reikalus, kad liekantieji čia jūsų artimieji neturėtų sukti sau galvos, ko jūs dar nepadarėte, ką reikėtų padaryti jiems, bet nežino nuo ko net pradėti, nes daug reikalų nebuvo nei aptarta, nei iš viso žinoma, kad jie buvo pradėti. Žodžiu, jūs elgiatės labai išmintingai

ir su meile aiškindami savo artimiesiems, kad artėja jūsų iškeliavimas iš čia.

Jūsų ramybė ir atsidavimas rodys ir jūsų artimiesiems, kaip gyvas pavyzdys, kad su Tėvu viskas yra ne tik įmanoma, bet ir mirtis nėra toji pabaiga, kada mirštantysis išnyksta į nežinią ir niekada nebeegzistuoja kaip tas pats aš. Būtent tokią mirtį dabar jums pateikia

net ir mano vardu save vadinanti religija, nors ir ji pati dėl skirtingų ritualų yra susiskaidžiusi ir skirtingai žvelgia į mirtį. Vieni iš jūsų net ir valgyti atnešate tiems, kurie jau iškeliavo, tiesiog į kapines ir norite maitinti to iškeliavusio sielą, nors maistą nešate prie materialaus kūno kapo. Kiti gi padedate lėkšteles ant stalo, irgi norėdami pamaitinti jau nebesantį tarp jūsų jums artimą buvusį žmogų.

Angelai serafimai jus saugo ir padeda jums šitame gyvenime, vis skatindami jus pasitikėti ir įveikti dar vieną jums pasiūlytą sprendimų sankryžą Tėvo labui. Tačiau jie ir po jūsų kūno mirties savojo angeliškojo sargybinio darbo neužbaigia. Jie saugo jūsų sielą be sąmonės ir be kūno savo paties viduje. Tam jie turi tokį savo sugebėjimą, kokį turi tik jų kategorijos angelai, kad sielos, dar nepažadintos iš mirties miego, tapatybės virpesius akumuliuoja savyje ir laukia sprendimo dėl tos sielos prisikėlimo. Nuosprendis dėl prisikėlimo paskelbiamas trečiąją dieną po kūno mirties. Kol serafimai laukia nuosprendžio, jie atvyksta į vietinės sistemos prisikėlimo salę, esančią jūsų vietinės sistemos, Satanijos, pirmajame gyvenamajame pasaulyje. Ir tas jų pasirengimas jūsų pažadinimui yra labai intensyvus, ir jame dalyvaus ne tik serafimai, bet ir kitokios dvasios, kurios yra susijusios su energijos manipuliavimu ir gyvybės formos suteikimu. Dėl to jūsų naują kūną jums parengs morontinės energijos prižiūrėtojai, Gyvybės Nešėjai, Melkizedekai, ir dar kai kurios dvasinės būtybės, susijusios su aukštesnio lygio morontinio proto suteikimu jums po prisikėlimo.

Kada gaunamas nuosprendis dėl jūsų, kaip ir dėl kitų, prisikėlimo, kadangi prisikeliančiųjų yra milijonai, tuomet prisikėlimo salėse užverda nuostabiai jaudinanti veikla, kuri nėra suprantama net ir toms dvasioms, kurios dalyvauja šitame pačiame pažadinimo procese. Kiekviena dvasia žino savo užduotį ir ją vykdo tobulai ir be jokių

sutrikimų, nes tai nėra dvasinio augimo procesas, kada galima padaryti geriau ar blogiau, tai toks procesas kurį galima atlikti tik taip, kaip jį atlikti galima. Dėl to jame ir turi dalyvauti ne viena dvasia; kad kiekviena įneštų savo indėlį į jūsų pažadinimą, kokį įnešti ji sugeba ir kokiam ji yra kvalifikuota.

Sielos tapatybės pažadinimas tai nėra toks veiksmas, kaip miegančio žmogaus prikėlimas po gilaus ir ilgo miego švelniai kviečiant jį pabusti. Tai labai sudėtingas energijos transformavimo ir pritaikymo procesas, kuris turi atitikti formuojamą naujos kokybės sąmonės potencialą ir tos sąmonės gyvą apvalkalą, atitinkantį tos sąmonės potencialo

energetinius virpesius po sielos tapatybės prisikėlimo. Todėl pats procesas vyksta ne vienu ir tuo pačiu metu, bet etapas po etapo. Kada vienos dvasios savo darbą padaro, tada jų vietoje pradeda veikti kitos. Juk net ir jūsų materialus kūnas, kuriam susiformuoti motinos įsčiose prireikia apie devynių mėnesių, yra nepaprasto sudėtingumo

energetinis mechanizmas, turintis Dievybės gyvybės kibirkštį, kuri ne tik palaiko visos šitos sudėtingos sistemos gyvybingumą, jos augimą, patyrimų kaupimą, bet net ir sugebėjimą įvertinti tai, kas yra gėris ir blogis. Sielos gyvybės mechanizmas yra daug kartų sudėtingesnis ir subtilesnis už jūsų materialų kūną. Dėl to jį sukurti neįmanoma tomis pačiomis priemonėmis, kokiomis yra kuriamas materialus gyvas kūnas.

Šitas sielos kūnas yra kuriamas ne šiaip sau, bet asmeniškai jums, kiekvienam, kad po jūsų sielos tapatybės pažadinimo, jūsų sąmonė, kuri atsijungė tuo metu, kada jūsų materialus kūnas visus savo gyvybinės energijos virpesius išnaudojo ir jūsų smegenys toliau nebeskleidė jokių impulsų, kada vėl bus atstatyta, arba tiksliau sakant, įjungta į gyvybines energetines grandines, turi būtent ir atitikti ne kieno nors kito, bet konkrečiai jūsų sąmonės energetinius virpesius. Tai būtų labai primityvu, bet jūs galite palyginti su tuo, kaip persodinama širdis ir laukiama, ar nebus atstūmimo reakcijos, ar organizmas priims iš kito organizmo fundamentalų kraujo apytaką užtikrinantį organą. Tik šitoks palyginimas tikrai yra labai santykinis, nes jūsų pačių sąmonė tikrai gaus tobulai jos virpesius atitinkantį energetinį apvalkalą ir net tokį, kuris galės būti keičiamas vis

subtilesniu ir subtilesniu, kad visą laiką atitiktų jūsų augančius sąmonės energetinius virpesius.

Kada jūsų prisikėlimas yra užbaigtas, tada į jūsų aukštesnio lygio nebe materialų, bet sielos protą vėl sugrįžta Tėvo dvasia, jūsų asmeninis Minties Derintojas, kuris jus visą laiką kaip Gerasis Locmanas vedė per audras ir negandas žemiškojo gyvenimo metu,

gyvendamas jūsų materialiame prote. Kadangi Tėvo dvasia jus pažįsta iš vidaus, net geriau negu jūs galite pažinti patys save, kadangi ji žino jūsų visas mintis, tai priešingai negu jūsų materialus protas, kuris ir taip jūsų labai menkai yra išvystytas ir vystomas, kad daugybę savo minčių jūs labai greitai užmirštate, tai Minties Derintojas jas išsaugo ir

neišbarsto nė vienos. Būtent Minties Derintojo išsaugotų visų jūsų minčių kopija ir leidžia nustatyti, kokiais motyvais jūs nugyvenote savo žemiškąjį gyvenimą, kada reikia priimti nuosprendį dėl jūsų  sielos pažadinimo ar nepažadinimo. Todėl sugrįžęs Minties Derintojas jums į jūsų sąmonę vėl sugrąžina jūsų buvusių minčių ir sampratų apvalytą kopiją. Kadangi daugybė jūsų buvusių minčių buvo niekam nereikalingas balastas, tai jos yra apvalomos, o paliekamos tokios, kurios turi prasmės jūsų dabartiniam charakterio augimui.

Tačiau tai nereiškia, kad jūsų minčių kopija yra kokiu nors būdu pagerinama. Tiesiog jums sugrąžinamos tik tokios mintys, nuo kurių jūs turite savo dvasinį žengimą pirmyn į Rojų atnaujinti, kada jį trumpam sustabdė jūsų materialaus kūno mirtis. O iš ankstesnių

minčių jums paliekamos tokios, kurios jums leistų suvokti savo anksčiau priimtų sprendimų kainą ir reikšmę. Čia galėčiau jums pateikti irgi tokį palyginimą, kada valomi grūdai, tada pelai atsijojami nuo jų. Tačiau ir grūdai nevisi būna geri. Taip ir su jūsų mintimis, kada išvalomas balastas, kaip pelai, tada išvalomos tokios beprasmės mintys, kurios jūsų žemiškajame gyvenime užima daug vietos. Tačiau tarp paliktų minčių yra daugybė tokių, kurios yra tokios, kaip sugedę grūdai, iš kurių miltų negausi ir duonos neiškepsi. Tačiau tam ir yra tolimesnis jūsų dvasinio ugdymo etapas – sielos gyvenimo etapas. Mirtis, kaip jūsų asmeninis patyrimas, jums jokio dvasinio augimo nesuteikė. Kada kūnas miršta, po sielos tapatybės pažadinimo, jos sąmonė visiškai niekuo nesiskiria nuo tos sąmonės lygio, kada kūnas nustojo veikti kaip gyvybingas tos sąmonės materialus apvalkalas.

Dėl to po prisikėlimo jūsų sielos naujas apvalkalas tiksliai atitiks jūsų sąmonės energetinius virpesius. Ir nebus jokios atstūmimo reakcijos.

Tačiau, kad nejaustumėte nerimo po sielos pabudimo, jūs turėsite galimybę ne tik pamatyti savo angelus serafimus, kurie jus taip rūpestingai globojo ir saugojo iš išorės jūsų žemiškajame gyvenime, bet taip pat ir gausite naujojo gyvenimo vadovą, kuris padės jums susipažinti su aplinka.

Jūsų naujas energetinis sielos apvalkalas yra daug gražesnės formos negu turėtas jūsų materialus kūnas. Jūsų energetinis spinduliavimas yra daug aukštesnio dažnio negu buvo jūsų materialaus kūno skleidžiami virpesiai. Kadangi jūs nebeturėsite jokio materialaus

organo, tai jūsų ir mityba bus paremta visiškai kitokiu principu. Jūs dar nesate pasirengę tam, kad maitintumėtės vien tik energetinių grandinių teikiama energija, todėl jūsų vartojamas maistas irgi turi daug aukštesnį energetinį virpėjimą palyginus su jūsų dabartiniu materialiu maistu. Vis tik jūs dar turite išeikvotą energiją atstatyti ir maisto pagalba, ir miego pagalba. Jūsų naujasis kūnas, nors ir yra daug aukštesnio lygio negu

dabartinis materialus, bet dar nėra taip labai nutolęs, kad būtų amžinas. O tas, kas nėra amžinas, tas turi ir maitintis maistu, ir palaikyti energetinę pusiausvyrą miegu. Lygiai taip pat jūsų naujas kūnas gali patirti ir energetinius pažeidimus, ką jūs galėtumėte palyginti su dabar jūsų patiriamomis mechaninėmis traumomis, sužalojimais. Tačiau ligų jis nebepatirs. Kaip ir jūsų materialių smegenų patiriamo skausmo. Ką dabar dar patiriate fizinių traumų metu.

Kada jums bus suteikta galimybė, tuoj pat po prisikėlimo, susipažinti su jūsų naujuoju pasauliu, tada jums bus suteikta ir jūsų naujojo vadovo-gido pagalba. Būtent jo dėka jūs galėsite suprasti, kokia atsiveria nuostabi aplinka prieš jus. Jūsų matymas bus išplėstas, dėl to jūs matysite daug daugiau ir patirsite daug daugiau pojūčių palyginus su dabartiniu jūsų sugebėjimu matyti ir patirti. Jūsų gido aiškinimai bus suprantami dėl to, kad gausite vertėją, kuris jums yra gerai žinomas jūsų serafimas sargybinis. Angelai serafimai puikiai

moka visas žmonių kalbas.

Keliavimo priemonės pranoksta jūsų dabartinį supratimo lygį. Kada jūs keliaujate iš vieno pasaulio į kitą, tada jūs esate gabenami angelų transportuotojų, tuo tarpu keliaudami ir vienos vietos į kitą tame pačiame pasaulyje, jūs turėsite naudotis individualiomis vietinio transporto priemonėmis, kurias jums sunku būtų pavaizduoti, nes jūs visiškai nesate susidūrę su morontine energija.

Nors tai ir labai primityvus palyginimas, tačiau pamėginkite įsivaizduoti savo kūną daug aukštesnių energetinių virpesių, kada išnyksta materialūs organai ir pats kūnas, bet vietoje jo atsiranda lengva spinduliuojanti forma, o šita pati spinduliuojanti forma yra

patalpinama į kitą spinduliuojančią formą, kuri gali neįtikėtinai greitai pergabenti šitą formą iš vienos vietos į kitą už tūkstančių kilometrų. Ir šita gabenanti forma taip pat yra ir sąmoninga ir protinga. Ji nėra tokia, kuriai reikalingas dar vienas pilotas ar vairuotojas, nes ji pati yra ir pilotas, ir toji priemonė, kuri gabena sielos asmenybę. Dar daugiau, ji gali keisti ne tik skriejimo kryptį, bet ir greitį priklausomai nuo poreikio ir nekelti jokio materialiai klausai girdimo garso. Ir nusileisti gali bet kur ir bet kada pagal poreikį. Jums sunku suvokti, kad gali būti tokia gabenimo priemonė, įveikianti tūkstančius kilometrų be jūsų lėktuvams būdingo triukšmo ir pati yra ir protingas pilotas ir gabenimo priemonė.

Kada jūs keliausite per šitą pirmąjį savo pasaulį, tada patys pamatysite, kokia yra harmoninga spalvų gama augmenijoje ir gyvūnijoje, kuri taip pat turės aukštesnį energetinį dažnį, kuris atitiks jūsų išplėstą regėjimą. Jūs matysite tūkstančius atspalvių tiek tarp gyvūnų, tiek tarp augalų. Negalėsite atsigėrėti, kad augmenija yra komponuojama pagal spalvas ir aukštį, pagal formą ir tankį, pagal aplinką ir poreikį.

Ko jūs tikrai nepamatysite, tai dabartiniuose jūsų dideliuose miestuose sugalvotų dangoraižių. Jūs matysite nuostabius statinius, kurie žavės jus savo ir forma ir papuošimais, kokių nesate matę niekur savo dabartinėje planetoje. Ir pastebėsite, kaip forma yra pritaikyta paskirčiai. Ten kur gyvenamieji pastatai, ten yra harmoningai

derinama aplinka – augmenija ir gyvūnija, ten daug daugiau atvirų erdvių ir vandens telkinių. Ten, kur yra veiklos sfera, ten pastatai yra pritaikyti veiklos pobūdžiui. Jūs pamatysite tarsi gerai suderintą gyvą sistemą. Kiekvienoje vietoje viena veiklos rūšis tarsi atkartoja kitą, tik kažkuo papildydama. Tai mokymosi pasaulis. Teorinio mokymosi ir

praktinio taikymo pasaulis. Dėl to matysite vienur grupėmis dirbančius tokius, kaip jūs, neseniai irgi pažadintus, jau su pasauliu susipažinusius ir pradėjusius savo tolimesnį praktinį žengimą į Rojų šituo aukštesniu lygiu, negu savo pirmajame pasaulyje.

Lygiai taip pamatysite ir tokių kaip ir jūs, kurie su didžiuliu susidomėjimu žvelgia į tuos jau veikiančius praktiniu lygiu. Jūsų vadovas-gidas jums aiškins ir kokia kur vyksta veikla, ir kokie čia yra statiniai, kuo jie papuošti. Ir labai nustebsite, kad pastatų puošimui

yra panaudojami jūsų taip branginami deimantai, auksas, platina, ir jums net nepažįstami metalai.

Kadangi šitas materialus pasaulis, o visi pasauliai yra materialūs, tik jų cheminiai elementai įvairėja einant artyn Rojaus į kūrinijos centrą ir tolyn juo jūsų pirminio ir dabartinio pasaulio, yra pirmasis po jūsų prisikėlimo, tai jūs matysite labai daug materialių statinių. Priedo, kadangi jūs savo kelią į Rojų pradedate materialiu mirtinguoju, tai jūs per visą amžinybę išsaugosite šitą savo sugebėjimą atpažinti

materialius statinius ir bet kokią, net ir pačią paprasčiausią, materiją. O taip pat dėl to, kad pirminėje dvasinio augimo stadijoje, kurią ir sudaro jūsų sielos patikrinimo etapas, kol tapsite amžinąja dvasia, jūs dar vis tik esate arčiau materialaus tvarinio negu aukščiausiojo lygio dvasios, tai jūsų mokymų pasauliuose bus labai daug ir materialių

statinių, nors jų skaičius vis mažės. Tačiau proporcingai jų mažėjimo skaičiui, jų architektūra ir papuošimas subtilės ir augs.

Ir jūsų pačių gyvenamieji pastatai turės jau ne vien materialių energijos išraiškos formų, bet ir morontinių. Jūs gyvensite atskiruose individualiuose namuose, turėdami aplink juos daug erdvės ir nuostabios augmenijos, kad iš jos galėtumėte formuoti savo grožio

sampratas savo aplinkoje, sutinkamai su savo dvasiniu augimu. Ir tą darysite ir su meile, ir su noru. Gyvūniją taip pat derinsite prie aplinkos. Dėl to net pagal gyvūnijos ir augmenijos suderinamumą galima bus spręsti kiek jūsų kūrybinė mintis yra įgyvendinama jūsų aplinkoje ir jūsų asmeninių pastangų pasireiškimu. Viskam jūs

turėsite visas suteiktas galimybes. Net ir tų pačių svajonių realizavimui, kurių realizuoti negalėjote savo žemiškajame gyvenime. Viskas atsirems tik į jūsų pačių asmeninį norą – ar dar tebenorėsite įgyvendinti savo neįgyvendintas svajones.

Ir jus stebins kiekvienas naujas žingsnis savo pačių augime. Jūs vis labiau ir labiau atsiskleisite sau pačiam, kad tampate geresni ir geresni. Atrodytų jau pasiekta gerumo riba, bet po jos vėl atsiveria nauja ir dar didesnė gerumo pasireiškimo riba. Jūs dabar sunkiai bendraujate tarpusavyje, nors bendraujate su sau gerai pažįstamais žmonėmis, kurie sudaro jūsų žmogiškąją šeimą, jūsų artimuosius, jūsų bendradarbius, kaimynus, gatvėje sutinkamus sielos brolius ir seses. Tačiau jūsų bendravimas turi vien tik savanaudiškumo atspalvį. Jūs nemokate atsiduoti vieni kitiems, kad užmegztumėte tokį

bendravimą, kuris kitiems suteiktų pasitikėjimą ir savimi ir kitu. Jūs skriaudžiate vieni kitus užgaudami, net fiziškai sužeisdami, ir net atimdami vieni kitiems gyvybę, kuri suteikta jums tam, kad dalintumėte vieni kitiems Tėvo meilę. Dėl to jūsų gėrio ribos net

nepradėtos ne tik plėsti, bet iš viso yra suspaustos, ir gėris tarp jūsų nepasireiškia toks, koks turės pasireikšti.

Todėl jums bus keista ir malonu, kada pradėsite patirti, jog naujajame savo dvasinio augimo pasaulyje sielos pavidalu jūsų nerimo ir nepasitikėjimo kitais jausmas vis silpsta, užleisdamas vietą gilesniam vienas kito supratimui ir pasitikėjimui. Tuo labiau jums kils nuostaba, kad bendrausite su sielomis, kurios bus atvykusios iš skirtingų pasaulių. Todėl toks įvairumas jums leis pažinti gyvenimą ir kituose pasauliuose. Ir jūsų dvasinio augimo ir brendimo lygis leis jums vis labiau plėsti jūsų matymo aplinkoje gylį, nes pamatysite, kad vis daugiau pastebėsite tokios veiklos, kuri anksčiau pro jūsų žvilgsnį prasprūsdavo visiškai nepastebėta. Tas pats ir su aplinkos grožiu, tiek augmenijos, tiek gyvūnijos. Jums atrodys tarsi jos pagausėjo ir ji tapo įvairesnė. Tačiau nuostabiausia bus tai, kad visu tuo jūs džiaugsitės ir dalinsitės su kitais savo bičiuliais, ko anksčiau nedarėte, nes tam

nejutote jokio poreikio.

Dvasinis augimas viduje atitinka ir jūsų asmeninį norą dalintis visu gerumu ir gėriu su kitais. Todėl jūs patys norėsite dalyvauti vis daugiau ir daugiau šito grožio kūrime ir siūlysitės į užduotis, kada tik bus koks poreikis tokioms užduotims. O jis bus visada, jums gaunant naujų žinių, kad jas galėtumėte pritaikyti praktikoje. Jūsų dabartinis

siekimas vengti darbų, labai greitai pasikeis į siekį prašytis į darbus visumos labui. Ir toks siekis bus toks natūralus, kad jūs negalėsite atsistebėti savo naujomis nuostatomis. Tačiau tai tik pati pradžia.

Ir kada viename pasaulyje įsisavinsite ir praktiškai išmoksite įsisavintą informaciją pritaikyti visumos labui, nes tik praktikoje bendradarbiavimo principu pritaikyta teorinė informacija yra laikoma įsisavinta, tada jūsų angelas serafimas pateiks prašymą jūsų dvasinio augimo lygį patikrinti. Ir po sėkmingai išlaikyto egzamino jūs keliausite į aukštesnio dvasinio vystymo pasaulį. Į kitą pasaulį jus nugabens transportuotojai angelai, kurie gali pergabenti dvasines ir sielos, arba morontines, būtybes tolimais atstumais, kada tokios būtybės tokių tolimų atstumų įveikti negali pačios. Jūs kelionės metu miegosite lygiai taip, kaip miegojote mirties miego metu, kada buvote gabenami serafimų į prisikėlimo pasaulį. Tik dabar jūs jau turėsite morontinį, arba sielos pavidalą. Dėl to jus gabens nebe serafimas, bet angelas transportuotojas. Tačiau jūsų serafimai jus ir toliau lydės. O kad kelionė jūsų nevargintų ir jūs neeikvotumėte energijos, jūsų sąmonė bus atjungta. Dėl to kitame pasaulyje, kada jūsų sąmonės būsena vėl bus atstatyta, jausitės kaip po puikaus miego.

Ir šitame pasaulyje viskas prasidės iš naujo, panašiai, kaip ir pirmajame. Jums bus suteikta galimybė susipažinti su šito pasaulio aplinka, o tada bus nustatytas jūsų dvasinis lygis, ar jis atitinka šito pasaulio suteikiamą mokymą, ar jį pranoksta. Jeigu pranoksta,

tuomet jūs keliausite į dar kitą pasaulį. Tačiau po kiekvieno sąmonės atstatymo po kelionės miego, jūsų sielos energetinis apvalkalas yra vis aukštesnio energetinio virpėjimo, kad jūsų matymas ir pojūčiai būtų atitinkamai išplėsti ir pritaikyti aukštesnio dvasinio mokymo reikmėms. Dėl to jūsų sugebėjimas matyti ir patirti visą laiką augs. Bet

jūs niekada neprarasite galimybės ir sugebėjimo matyti ir žemesnius energetinius pavidalus, kuriuos matydavote savo žemesniame dvasinio išsivystymo lygyje. Dieviškas planas numato, jog evoliuciniai tvariniai, savo dvasinio augimo kelyje, patyrimo neišbarsto taip, kad praeitas lygis dingtų, bet ant žemesnio lygio užkloja aukštesnį, išsaugodamas jį per visą amžinybę. Dėl to net ir pasiekę Rojų ir tapę ištobulintomis

dvasiomis jūs vis tiek galėsite matyti materialius žmones ir materialius statinius, nors materija jums nebebus tokia kliūtis, kokia yra jūsų materialiam pavidalui šiandien.

Jūsų gyvenimas po prisikėlimo taps vis realesnis ir realesnis su kiekvienu įsisavintu nauju pasauliu ir jo suteikiamu mokymu. Pasaulis jums bus tuo, kuo šiandien jums yra mokykla. Tik šiandieninė jūsų mokykla nemoko jūsų gyvenimo tiesos, bet kemša

jums vien tik informaciją, ir dar nenaudingą didžiąja dalimi. Mokykla visiškai nemoko jūsų tarpusavio bendradarbiavimo ir jūsų vidinio pažinimo, kaip šitą informaciją dera taikyti visų labui. Tuo tarpu dvasinio lavinimo pasauliuose-universitetuose jums bus suteiktos visos galimybės gauti būtent jus ugdančią informaciją, kuri plečia jūsų

sampratą ir apie Kūrėją ir apie kūriniją, ir apie tarnavimą ir Kūrėjui, ir kūrinijai. Ir tik toks mokymas, kuris turi praktinį pritaikymą, gali kiekvienam teikti gyvybingą ir didžiulį troškimą jo siekti, nes kiekvienas mato, kaip nuo tokių asmeninių pastangų keičiasi visuma ir joje keičiasi ir kiekvienas asmeniškai.” (Jėzus Kristus: KALBU JUMS VĖL)

Tačiau, kad ir kaip jums atrodytų svarbus PRISIKĖLIMAS, vis tik jis pats NĖRA JĖZAUS ATNEŠTA GEROJI NAUJIENA – EVANGELIJA.

Jėzaus evangeliją – GERĄJĄ NAUJIENĄ – sudaro šita viena ir vienintelė mintis – DIEVO TĖVYSTĖ, ŽMONIŲ BROLYSTĖ, o dabar jums sakau ir VISOS KŪRINIJOS BROLYSTĖ.  

Ir vien tik ĮTIKĖJIMAS savo atsivėrusia Tėvui gyva siela, savo vidumi įtikėjimas į šitą evangeliją ir suteikia automatinį atlygį – PRISIKĖLIMĄ, kuris įvyksta po vadinamosios materialaus kūno mirties. Materialus kūnas lieka šitoje planetoje. Jis mums daugiau nebereikalingas, kaip būna nebereikalingi, net ir materialiam mūsų kūnui, visiškai sudėvėti drabužiai. O prikelia mūsų tikrąjį aš, kuris, kaip amžinoji asmenybės dovana, yra padovanotas Tėvo, TAČIAU JIS PADOVANOTAS SU SAVO VISU ASMENYBĖS POTENCIALU, SKIRTU VISAI AMŽINYBEI. Ir kiekvienas mūsų naujas dvasinis lygis mūsų tikrajam aš suteikia ir atitinkamą apvalkalą, kuris ir toliau pasitarnaus mūsų vystymuisi visų labui. Todėl kalbėti apie prisikėlimą su materialiu kūnu net ir minties neturėkite, nes jums po prisikėlimo bus suteiktas daug geresnis pavidalas, individualus, ir sukurtas specialiai asmeniškai jums, kaip pagal geriausią užsakymą.        

Todėl toks prisikėlimas, kokį aprašo evangelijoje Matas, prisikėlimas iš kapų su materialiais kūnais nevyksta:

“Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa. O apie devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: Eli, Eli, lema sabachtani?, tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?! Kai kurie iš ten stovėjusių išgirdę sakė, jog jis šaukiąsis Elijo. Ir tuoj pat vienas iš jų pribėgęs paėmė kempinę, primirkė ją perrūgusio vyno, užmovė ant nendrės ir padavė jam gerti. Kiti kalbėjo: „Liaukis! Pažiūrėsim, ar ateis Elijas jo išgelbėti“. Tuomet Jėzus, dar kartą sušukęs skardžiu balsu, atidavė dvasią. Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti. Atsivėrė kapų rūsiai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė iš numirusių. Išėję iš kapų po Jėzaus prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė. Šimtininkas ir kiti su juo sergintys Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: ’Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!’” (Mato, 27,45-54)

Dabar šitas pats epizodas iš Morkaus evangelijos:

“Šeštai valandai atėjus, visą kraštą apgaubė tamsa iki devintos valandos. Devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: Eloji, Eloji, lema sabachtani? Tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?! Kai kurie ten stovintys išgirdę sakė: ‘Matai, jis šaukiasi Elijo.’ Tada vienas nubėgęs primirkė kempinę perrūgusio vyno, užmovė ją ant nendrės ir padavė jam gerti, tardamas: ‘Palaukite, pažiūrėsime, ar ateis Elijas jo nuimti.’ Bet Jėzus, garsiai sušukęs, atidavė dvasią. Tuo metu šventyklos uždanga perplyšo į dvi dalis nuo viršaus iki apačios. Šimtininkas, stovėjęs priešais ir matęs, kaip jis šaukdamas mirė, tarė: ‘Iš tikro šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!’

Luko aprašytas Jėzaus fizinio kūno mirties epizodas yra tik toks:

“Buvo apie šeštą valandą, kai visą kraštą apgaubė tamsa ir buvo tamsu iki devintos valandos, saulės šviesai užgesus. Šventyklos uždanga perplyšo pusiau. O Jėzus galingu balsu sušuko: Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią. Ir su tais žodžiais numirė. Šimtininkas, matydamas, kas buvo įvykę, pradėjo garbinti Dievą ir tarė: ’Iš tiesų šitas žmogus buvo teisusis!’ Ir visa minia, susirinkusi pažiūrėti reginio ir pamačiusi, kas įvyko, skirstėsi, mušdamasi į krūtinę.” (Luko, 23, 44-48) 

O Jonas pasiūlo Jėzaus mirties epizodo dar ir savo versiją:

“Tada, žinodamas, kad viskas įvykdyta, ir kad IŠSIPILDYTŲ RAŠTAS, Jėzus tarė: ‘Trokštu!’ Tenai stovėjo indas, pilnas perrūgusio vyno. Jie pakėlė ant yzopo vytelės kempinę, pamirkytą vyne, ir prinešė prie jo lūpų. Paragavęs to vyno, Jėzus tarė: ‘Atlikta!‘ Ir nuleidęs galvą, atidavė dvasią.“

Pagal Joną  išeina taip, kad Jėzus mirdamas dar ir stengėsi, kad IŠSIPILDYTŲ RAŠTAS. Tuo tarpu tikrovėje Naujojo Testamento autoriai Jėzaus veiksmų įvairius epizodus ir jo žodžius patys pritempė iki to, kad jie tarsi ir turėtų patvirtinti Rašto įvairius teiginius, nors jie yra ne tik nelogiški, bet dažnai prieštarauja ir tikrovei. Būtent šitą irgi tinka pasakyti apie jų išsigalvotą, dėl jų pačių neišmanymo, prisikėlimą su materialiu kūnu:

“Nesistebėkite, kad ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą. Kurie darė gera prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą.“ (Jono, 5, 27-29)

O kaip gi gali žmogus prisikelti vėl su savo buvusiu kūnu, kai šis jau visiškai yra suiręs? Juk Indijoje prie Gango upės dar iki šiol yra atvirai deginami lavonai. Tai kaip gi prisikels kūnas, kada jis visiškai sudega ir jo net pelenus nusineša Gango vandenys? Tikrovėje prisikelia mūsų tikrasis aš sielos tapatybės pavidalu, o ne materialus kūnas, kuris savo jau atitarnavo ir mums daugiau nebereikalingas. Tačiau šito nežinojo evangelijų autoriai, kaip šito iki šiol nežino ir tie mūsų sielos broliai ir sesės, kurie tiki, jog Naujasis Testamentas yra Dievo žodis. Ir kaip gi tikinčiajam reikėtų pasakoti šį epizodą, kai tos pačios tariamai iš dvasios parašytos evangelijos, negali jo perteikti vienodai? Kuri versija iš šitų keturių atitinka tikrovę? Ar kiekviena iš jų turi savo suklydimų?

Kada tvirtinama, jog tai yra Dievo žodis, tai jis neturėtų taip skirtis, kai pateikiamas to paties epizodo aprašymas. Kada yra sakoma, jog tai yra žmonių pasakojimai, prisimenant vienus ar kitus epizodus, ir tuo pačiu paminint ir tą tragišką mirtį ant kryžiaus, tada viskas atsistoja į savo vietas. Nė vienas iš apaštalų Jėzaus paskutiniosios gyvenimo Urantijoje akimirkos nematė. Apaštalas Jonas buvo vienintelis iš jų, kuris Jėzų lydėjo visą laiką per tą tragišką naktį ir dieną, nes Romos imperijos įstatymas numatė, kad kiekvienas kalinys, kol bus nuteistas, galėtų šalia savęs turėti nors vieną draugą. Todėl Jono ir nesuėmė. Kiti apaštalai tuo metu slapstėsi visiškai pakrikę. Taip pat rašant evangelijas, vieni autoriai pasinaudojo jau kitų parašyta evangelija. Pirmąją parašė apaštalas Andriejus. Tik ji sudegė per Aleksandrijos bibliotekos gaisrą. O gaila, nes Andriejus buvo išmintingiausias iš visų apaštalų, ir vos tik Jėzus prisikėlęs pakilo pas Tėvą, jis ėmė užrašinėti apie Jėzų viską, ką jis patyrė su juo bendraudamas, ir jo evangelija atspindėjo jo sampratą ir buvo daug išmintingesnė negu šios keturios, kurios pasiekė mus.