149. Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio mokymas-atsakymas, kodėl į gyvąją šventovę urantai ateina nevisada, perteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, Kaune, 2012 02 05
Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio mokymas, kodėl urantai nevisada nori eiti į GYVĄJĄ Šventovę, perteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje po gyvųjų pamaldų Kaune, 2012 02 05.
Algimantas:
Mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš noriu tavęs paklausti – kada mes lankome tavo Gyvąją Šventovę, susiliejame gyvame kolektyviniame dvasinės komunijos ryšyje, žmonės patiria tave, patiria tą palaimos būseną, tačiau, mūsų gretos yra tokios menkutės, ir jos dabar dar labiau yra sumenkėjusios, kadangi šaltis daug kam sukliudė dalyvauti mūsų gyvojoje
komunijoje, todėl mano klausimas yra toks: Ar iš tikrųjų šaltis yra ta kliūtis, ar gali žmogus nukentėti, jeigu jis vyktų, net ir per speigą, į šitą kolektyvinę komuniją ?
Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis:
Mano mylimieji vaikai, Aš esu Antrasis Šaltinis ir Centras, jūsų vadinamas Amžinuoju Sūnumi-Motina-Broliu. Aš garbinu ir šlovinu jus, nes jūs Mums suteikiate tiek daug džiaugsmo-palaimos akimirkų, kuriomis Mes apliejame visą Kūriniją. Juk Mes iš jūsų gavę tą nuostabų meilės atspindį iš jūsų DVASINIO VIDAUS – jo nelaikome savyje – tuoj pat jį Mes suliejame su Mūsų meilės virpesiais ir vėl ATGAL sugrąžiname visai Kūrinijai. Ir jūs taip pat gaunate tuos KITŲ, PRIPILDYTŲ PATIRTIMI, virpesių atspindžius, sulietus į Mūsų meilę. Mūsų meilė nėra vien tiktai tuščias virpesių skambėjimas. Tai yra pripildytas GYVŲ Mūsų vaikų meilės turinio, kurį Mes SUSTIPRINAME kaip Trys Begaliniai-Lygiaverčiai Asmenys, neturintys pradžios ir pabaigos, bet SUTEIKIANTYS JUMS VISIEMS PRADŽIĄ, KAD NETURĖTUMĖTE PABAIGOS, BŪDAMI MUMYSE, SU MUMIS, IR PATIRDAMI MUS JUMYSE.
Man nuostabu girdėti jūsų atsivėrusiųjų nuostabius pasisakymus; kokia sklinda iš jūsų ŠVIESA! Kad jūs patys pamatytumėte save iš išorės ! Jūs spinduliuojate ŠVIESĄ į aplinką! Aš žaviuosi jumis! Jūs esate kaip ta nuostabi prožektorių šviesa milžiniškame tankumyne, pro kurį negali prasibrauti net ir mėnulio akinanti šviesa, o jūs perskrodžiate tuos kamienus, kad NUŠVISTŲ ta tankmė – gūdi tankmė, kitus gąsdinanti šviesa.
Taip, jūs savo aplinkoje esate tie gyvi prožektoriai. Sklindantys iš jūsų meilės virpesiai šviečia visai aplinkai – tai gūdžiai tankmei – ir ne tiktai šviesa. ŠVIEČIA JŪSŲ GYVASTIS – JŪSŲ TIKRASIS AŠ.
Mano mylimieji, KIEK jūs viduje PATIRIATE Mūsų meilės, kiek jūs PASITIKITE Mūsų vedimu, kiek jūs ATSIDUODATE – TIEK jūs ir IŠDRĮSTATE žengti, net ir per tokį, jums nepriimtiną, šaltį, kad dalyvautumėte kolektyvinėje komunijoje.
Nė vienas nebijokite nei šalčio, nei karščio! Drąsiai ženkite į jūsų pačių Gyvąją Šventovę. Juk NE VELTUI Mes jums ją suteikėme! Taip, MES suteikiame šitą Šventovę! Ji nebuvo jūsų pačių sugalvota.
Prieš kurį laiką jūs NĖ VIENAS neturėjote minties, kad dalyvausite tokiose gyvose komunijos pamaldose, kad TIESIOGIAI su Mumis bendrausite, PATIRSITE Mus. Ir kada jūs susiburiate draugėn, kaip Mūsų milžiniškos Dvasinės Šeimos mažytė dalelė, Mes STEBIME JUS, kaip ir kiti Kūrinijos segmentai stebi jus, kad galėtų jumis DIDŽIUOTIS – KOKIE ESATE ORŪS, PRISIPILDĘ ŠVIESOS IR MEILĖS GYVŲ VIRPESIŲ.
Kada aplinkui yra tamsūs laukai, nors nušvitusi fizinė saulė, laukai – tamsūs – net ir vidurdienį – nes jie nėra sušildyti DVASINE šviesa, sklindančia iš jūsų VIDAUS, nes aplinka – JŪSŲ APLINKA – būtent yra ta gūdi tankmė, kuri gąsdina kitus. Dėl to ji nedrįsta – NEDRĮSTA – GYVENTI ŠVIESA.
Jums taip pat sunku gyventi šviesa, todėl jūs turite daugybę abejonių, daugybę nepasitikėjimo, net ir esant palankioms klimatinėms sąlygoms, jums sunku elgtis aplinkoje taip, kaip diktuoja jūsų TIKRASIS DVASINIS vidus. Mes jums suteikėme JĮ, patalpinome tą TIKRĄJĮ, nuostabų – DVASINĮ – kūdikį, bet jis JAU DABAR TURI AMŽINYBĘ, nors jis yra kūdikis, nes jūs dvasine prasme dar nesate BRANDŪS, bet BRĘSTATE, bręstate, kaip bręsta grūdas, patekęs į išpurentą dirvą, gavęs nuostabios drėgmės ir šilumos, ir išleidęs daigą jis duoda DERLIŲ – GAUSŲ DERLIŲ.
Todėl ir jūs, dvasine prasme, esate brandinami TIEK, KIEK VIDUJE PATIRIATE MŪSŲ GYVO BUVIMO – KIEK PASITIKITE MŪSŲ GYVU BUVIMU JUMYSE – IR VEDIMU IŠ VIDAUS – IR KIEK ATSIDUODATE ŠITAM VEDIMUI.
Mes kiekvieną iš jūsų vedame į kolektyvinę garbinimo komuniją su Mumis. Argi Mes, būdami patys LABIAUSIAI MYLINTYS TĖVAI, leisime, kad jūs sušaltumėte eidami Mus myluoti ir garbinti savo atsivėrusia dvasia, savo tikruoju spindėjimu?
Todėl drąsiai eikite PER BET KOKĮ SPEIGĄ nebijodami. Jūs saugiai pasieksite Gyvąją Šventovę, kad šitoje Gyvoje Šventovėje pajutę kitų ne tiktai dvasios pasireiškimą, bet ir FIZINĮ petį, stiprėtumėte kaip KOLEKTYVAS, stiprėtumėte kaip NEATSKIRIAMA MŪSŲ DVASINĖS ŠEIMOS KOLEKTYVINĖ DALELĖ.
Būdami PABIRĘ, jūs labai greitai PRARASTUMĖTE PASITIKĖJIMĄ. Jūs nesate sukurti, kad būtumėte izoliuoti vieni nuo kitų, kad nebendrautumėte vieni su kitais, kad užsidarytumėte vienuolynuose už aukštų mūro sienų, už bažnyčios sunkių durų.
Jūs turite GYVENTI – gyventi šitą PILNAKRAUJĮ GYVENIMĄ ŽMONIJOJE – VISUOMENĖJE.
Tam ir yra sumanyta MŪSŲ GYVOJI ŠVENTOVĖ – JUMS SUTEIKTA.
Mes lenkiamės JUMS – išlikdami ORŪS – kad jūs PRIĖMĖTE šitą Gyvąją Šventovę, įsileidote Į SAVO VIDŲ, atvėrę JĮ MUMS, atradę Mus VIDUJE, ir tapę ORŪS.
Dvasine žmogiškąja prasme, jūs PAKILOTE NUO KELIŲ IR ATSISTOJOTE. Jūs tapote Mūsų BENDRAKŪRĖJAIS – BENDRAMINČIAIS, nešančiais drauge su Mumis šviesą kitiems. O kaip jūs ją nešite, nepasipildę jos kolektyvinėje Mūsų garbinimo komunijoje?
O jūs JAU ŽINOTE – kada jūs garbinate MUS – Mes garbiname JUS9 Dar daugiau pasakysiu – MES JUS GARBINAME VISĄ LAIKĄ.
Tik būdami SULINKĘ DVASIOJE jūs ir pagalvot negalite, kad Mes galėtume jus garbinti. Jūs laikote Mus per daug aukštai pakilusius, kad nedrįstate į Mus net pažvelgti, tuo pačiu ir atsiverti. Bet kada atsiveriate, kada PATIRIATE Mūsų veikimą jūsų viduje, jūs pajuntate ARTIMESNĮ IR GLAUDESNĮ ryšį su Mumis, ir tada labiau išdrįstate pakelti savo žvilgsnį VIDUJE, pajuntate meilės šilumą, atsiveriate Mums DAUGIAU – IŠTIRPSTA jūsų baimė-tamsa. Ir jūs pradedate vis labiau atverti tą nuostabų gyvąjį kanalą, kad įtekėtų Mūsų MEILĖS ŠVIESA į jūsų vidų. Ir jūs tampate vis labiau mylintys MUS, ir vis LABIAU ORŪS SAVO PASIREIŠKIMU.
O dvasinėje kolektyvinėje komunijoje jūs tampate sustiprinti – SUSTIPRINTI. Jūs gi žinote; priklausomai nuo to, KIEK dalyvauja komunijoje, pakėlus šitą skaičių kvadratu, TIEK jūs galios pasisėmėte šitame GYVAME KOLEKTYVINIAME RYŠYJE, KAD STIPRĖTUMĖTE savo veikla aplinkoje. Reiškia, JŪS ESATE IR TARPUSAVYJE SUSIETI.
KIEKVIENAS jūsų apsilankymas GYVOJOJE Šventovėje – tai jūsų yra ASMENINIS STIPRINIMAS, STIPRINANT KITUS. VIEN TIK DALYVAVIMU jūs stiprinate, reiškia, tuo pačiu ARTINATE JŪSŲ RYŽTINGESNĮ veikimą, kad greičiau gimtų toji KARTA, kuri PATIRS ŠVIESĄ Šviesos ir Gyvenimo visuomenėje. Visuomenė nebus nušvitusi vienodai visoje planetoje. Ji nušvis palaipsniui – atskirose nedidelėse salelėse. Štai jūsų ir YRA toji salelė, kur jūs DABAR gyvenate, ir jūs esate tos salelės BRANDUOLYS. Jūs šitą salelę auginate. Ir nuo jūsų priklauso, kiek ta salelė įgaus tos šviesos ryškumo, gelmės.
Todėl gyvoji komunija kolektyve yra pati nuostabiausia ir stipriausia galia, kurią jūs galite patirti iš Mūsų, ir suteikti vieni kitiems. Štai kodėl Mes jus prašome bendradarbiauti su Apvaizda – juk tai ir yra KOLEKTYVINIAI veiksmai. Štai kodėl Mes visą laką jus akiname burtis į garbinimo GRUPES ĮVAIRIOSE VIETOSE, kad jūs STIPRĖTUMĖTE PATYS ne tiktai dvasia, bet ir FIZINIU pavidalu. Bet jūs šituos žodžius girdite iš išorės. Viduje jūs neturite atvėrę tiek to gyvojo, kol kas užakusio, kanalo, kad PATIRTUMĖTE iš MŪSŲ VEDIMĄ, kaip MES jus VEDAME į kolektyvinę komuniją. Kada kanalas yra UŽAKĘS, jūs iškart turite daugybę sau pateisinimų- priežasčių, kad kitur dabar galbūt verčiau sutelkti jūsų dėmesį šią akimirką, ir apsiraminate. Tai atrodytų jums tos akimirkos svarba nulemia jūsų sprendimą praleisti gyvąją Komuniją kolektyve.
Priekaištų jūs nesusilauksite. Ir Aš jums nepriekaištauju, Aš tiktai mėginu jums atverti PLATESNĘ KOSMINĘ ĮŽVALGĄ.
Kiekvienas sprendimas yra SUSIETAS su jūsų pačių dvasine gelme – ATSIVĖRIMO GELME, ir su jūsų vidiniu-dvasiniu AŠ – jo TOS AKIMIRKOS BŪSENA, KURI YRA SUSIETA SU MUMIS. Ir jeigu jūs tiktai atveriate save Mums – VISA SAVO GELME – VISU SAVO NUOŠIRDUMU, kokį jūs gaunate iš Mūsų, tą akimirką ir PAJUSITE, kad jūs turite būti kolektyve, kuris tą akimirką garbins Mus ir tuo pačiu jūs GARBINSITE DRAUGE SU MUMIS IR SAVE, kaip Mūsų pačius mylimiausius vaikus, kurie ATSTATĖ SAVO ORUMĄ IKI DVASIOS LYGIO.
Algimantas:
Ačiū Tau Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, už šitą mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Nuoširdus ačiū Daliai už šio mokymo įrašymą ir išrašymą, kad jį galėtume skaityti – ir studijuoti – mes visi.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas