155. Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės mokymas - kodėl tiek mažai yra einančiųjų gyvuoju keliu - suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2012 05 05

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Algimantas:
Mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese noriu Tavęs paklausti, kodėl urantų gyvajame kelyje yra tik saujelė, kada gyvas tikrasis tikrovės kelias Tavo sumanytas visai kūrinijai, tuo pačiu ir visai planetai? Kodėl žmonės bėgioja po įvairius šalutinius kelius imituodami dvasinį žingsnį, o gyvuoju keliu atsisako eiti?

Begalinė Dvasia-Motina-Sesė:
Mano mylimiausias sūnau, Aš esu Trečiasis Šaltinis ir Centras, tavo vadinamas Begaline Dvasia-Motina- Sese. Aš myluoju tave, garbindama tave – kaip ir kiekvieną iš jūsų – kada jūs myluojate Mane – kaip ir Kitus Du Mano Partnerius, Lygiaverčius Rojaus Trejybės Asmenis – garbindami, atsiverdami. 
Kokia yra nuostabi jūsų palaimos būsena suteikianti Mums pasitenkinimą, kada jūs iš tikrųjų esate žadinami ryškesnei šviesai, ryžtingesniam žingsniui, gilesniam suvokimui, kada jūs esate neatskiriami nuo Mūsų, neatskiriami nuo visos kūrinijos šeimos, kurios Tėvais Mes esame visiems, ir per visą amžinybę į ateitį. Jūs žvelgiate tiktai šios akimirkos žvilgsniu, matydami savąją – mažytę – grupelę. Tačiau jūs prisiminkite praeitį, kada buvo laukinis, urvinis, žmogus, nesuvokdamas, kas yra išvis pakelt žvilgsnį aukščiau negu tą sąlygoja jo aplinka, suteikianti jam maistą, pastogę, ir pavojus. Jis negalėjo pakilti aukščiau – iš pradžių – neatsirėmęs į savąją aplinką, į stipresnį žvėrį, į stipresnį paukštį, kuris jam keldavo susižavėjimą, galintis pakilti ir skrieti – kaip jam atrodė – ten, kur patinka. Jis dar nesuvokė, kad paukščiui daug labiau gresia pražūtis negu jam. Todėl įvairūs, pačių žmonių, sukurti ritualai, pasiimant net savo genties totemu, kaip apsaugos pavadintu ženklu, atskirus paukščius, žvėris – tai buvo iškėlimas tos aplinkos į aukštesnį lygį. Tai nebuvo sudievinimas tos aplinkos, o tiesiog noras patirti saugumą, kaip tą saugumą suprato jo ano laiko protas. 
Šiandien jūs turite daugybę įvairių metodų, kurie jus nuramina labai trumpą laiką, pradedant įvairiom cheminėm priemonėm, kurias jūs pavadinate vaistais, kitas medžiagas jūs pavadinate narkotikais, trečias medžiagas pavadinate alkoholiu, dar kitas - meditacija, hipnoze, įtaiga – visa tai yra proto apraminimas labai trumpam, nesuteikiant gyvo ryšio su Mumis – Trimis jūsų Amžinaisiais Tėvais, visos kūrinijos Tėvais. Jūsų protas – kaip ir tuo metu laukinio – nėra įpratintas atsiverti, atsiskleisti tam Šaltiniui, kuris ir suteikia palaimos būseną, ir tą dvasią stiprina iš vidaus, kad ji ir trokštų šito Šaltinio gyvojo vandens. Tačiau, iš pradžių reikia ATRASTI Šaltinį, kad galėtumėte iš JO atsigerti. 
Jeigu jūs žinosite, kad šaltinis yra kažkur toli, nes jums bus kažkas aiškinęs, jog šituo keliu einant, jūs galėsite išvysti šaltinį, tai jums dar reikia šituo keliu žengti, kol prieisite šaltinį – įdėti pastangų. O aplinkui matysite daugybę kitų žengiančių kitais keliais, taip pat ieškančių šaltinio; bet jie turės KITOKIAS nuorodas, KOKS yra kelias į tą šaltinį. 
Todėl tos dvasinio ieškojimo pastangos jus suklaidina TOL, KOL jūs NEATRANDATE to Šaltinio PILNATVĖS. 
Jūs galite kolektyvinės komunijos su Mumis metu patirti PROTO nuraminimą, tačiau taip to tikrojo GYVOJO Šaltinio ir NEATRASTI SAVYJE. Tam reikalingos jūsų individualios, asmeninės, nuoseklios, atkaklios, ryžtingos pastangos.
Aplinka jums nesuteikia tokios užuovėjos, kurioje jūs galėtumėte iš tikrųjų drąsiai žengti šituo keliu. Ji - priešingai – jus mėgina atkalbėti, mėgina jus apšaukti nebūtais vardais, apkaltinti nebūtais veiksmais, ir tai atima jūsų ryžtingumą gyvajame dvasiniame aš. Jis sulėtina žingsnį arba pasirenka paprastesnį takelį, bet jau gyvojo kelio ŠALIKELĖJE, NEBE GYVAJAME KELYJE. 
Jūs nepergyvenkite dėl to, kad jūsų yra nedaug. Kada Aš žvelgiu į visą evoliuciją nuo pabaigos, Aš matau VISĄ KŪRINIJĄ žydinčiu, jums taip priimtinu, vyšnių, ypač japoniškų sakuros vyšnių pavidalu, spalvingai nušvitusių rožine spalva – KOKS NUOSTABUS SODAS! Bet jūsų planeta, šiandien, dar nežydi tuo sodo gaivumu – YRA tiktai ATSKIRI medeliai, sodo dar nėra. Ir tie medeliai dar neturi tokio išsišakojusio kamieno vainiko, kad galėtų skleisti šešėlį kitiems, ir grožį kitiems. 
Aš žvelgiu apimdama visą kūriniją, ir jus mokau pažvelgti iš savojo vidaus MANUOJU žvilgsniu. Manasis žvilgsnis apima amžinybę ir begalybę, todėl ir jūs nesusitelkite ties tuo mažu būreliu. Žvelkite Manuoju žvilgsniu iškilę VIRŠ TOS TAMSIOS APLINKOS.
JŪS ESATE ŠITAME PASAULYJE, BET NEBESATE ŠITO PASAULIO. Jūs esate MŪSŲ, todėl jums visiškai neturėtų rūpėti, ką daro tie vaikai, kurie žaidžia vaikiškus žaidimus vaikiško gyvenimo išraiška; ir labai skausmingus jų fiziniam pavidalui, jų protui, intelektui. 
Jūs turite rūpintis SAVO dvasios augimu. Jūs negalite susirūpinti KITO dvasios augimu. Jūs negalite užaugti UŽ savo taip mylimą vaikelį – VAIKELIS turi augti. O jūs taip pat turite dvasiniu ūgiu DAR DAUGIAU išaugti, kad šitas ūgis sudarytų tvirtą kamieną, SUSIETĄ SU MUMIS. Ir jūsų veiksmai – tai yra jūsų šakos. Jie turi ant kiekvienos šakos brandinti daugybę žiedų – jau užbaigtų veiksmų pasekmių visumos meilės labui. 

KIEKVIENAS, KURIS YRA SAVO – GYVOMIS – KAMIENO ŠAKNIMIS SUSIJĘS SU MUMIS, JUNTA TĄ GYVYBINGĄ VIRPESIŲ RYŠĮ SU MUMIS, IR NEBEIEŠKO JOKIŲ KITŲ ŠALUTINIŲ TAKELIŲ. Jis tvirtai stovi, kaip jūs mėgstate sakyti, giliai įleidęs šaknis audroje vėjo blaškomų šakų ąžuolas, ir niekas negali jo išrauti, jokia vėtra. 
Būkite tais DVASINIAIS ĄŽUOLAIS, SUSIETAIS SU MUMIS - TRIMIS ASMENIMIS -per gilesnį atsivėrimą Mums, gilesnį įtikėjimą, gilesnį pasitikėjimą Mumis. Tuomet, savaime, jūs patirsite, kaip jūs ūgtelėjote; ir nusišypsosite pažvelgę į savo ką tik neseniai buvusį takelį, šalia gyvojo kelio, nusišypsosite, ir pagalvosite – trūko tada GYVO atsivėrimo Mums PATYRIMO, gyvo ryšio BŪSENOS – ir dėl to NEIŠDRĮSOTE TOLIAU žengti GYVUOJU keliu, o buvote, kažkuriam laikui, pasirinkę TIK PROTĄ nuraminantį – trumpam – lengvesnį takelį, tariamai lengvesnį, nes tuo metu jūs NEIŠDRĮSOTE atsiduoti MŪSŲ vedimui iš vidaus.
Mes NĖ VIENO iš jūsų nevedam IŠ ŠITO kelio, jūs PATYS pasirenkate ŠALIKELES. Mes kiekvieną iš jūsų vedame, kad paliktumėte KUO GILESNĘ BRYDĘ ŠITAME – GYVAJAME – KELYJE, kad jūs palengvintumėte žengimą po jūsų eisiančioms kartoms. O dabar jūs ieškote lengvesnio takelio, reiškia, jūsų pėdų nebelieka gyvajame kelyje, ir tos brydės nebematys kiti. Šitai ir yra jūsų GYVENIMAS VISŲ ŠVIESOS LABUI. 
Stiprinkite save atsivėrimu ir ženkite ryžtingiau GYVUOJU keliu, kad paliktumėte brydės matomą pėdsaką kitiems, tada galės kiti atkreipti į jūsų gyvenimą savo dėmesį, ir susidomėti, o kodėl gi jūs gyvenate ne taip, kaip aplinka, gyvenate šviesoje, garbindami Mus – Rojaus Trejybę – šeimoje, drauge su vaikais. O kol jūs nesate stiprūs dvasiniai ąžuolai, tada jūsų ir aplinkos MENKAS vėjelis nulenkia kamieną, išrauna šaknis iš netvirto įtikėjimo dirvos, ir jūs pasirenkate lengvesnį jums, tariamai dvasinį, kelią. 
DVASINIS KELIAS YRA AŠ – TAI TIKROVĖS GYVASIS KELIAS. TAI YRA GYVENIMAS. Ieškojimai – tai nėra dar tas kelias, tai yra tiktai ėjimas į tą kelią, nors Aš talpinu viską savyje – ir tuos takelius, ir patį tikrovės gyvąjį kelią. Takeliai yra jūsų klaidžiojimai, gyvasis kelias yra jūsų gyvenimas drauge su Mumis, patiriant palaimą, ne kančią, bei pasimėgavimą savuoju žingsniu, ir vis didesnį pasitikėjimą Mūsų vedimu iš vidaus, ir vis stipresnį atsidavimą šitam vedimui, ir vis galingesnį liudijimą – kad tik su Mumis jūs galite būti sveiki, ramūs, patiriantys palaimą, ir prasmingai gyvenantys kiekvieną akimirką pašvęstą MUMS – o tai savaime jau reiškia – VISIEMS, nes Mes jus mylime visus vienoda ir nedalinama meile. Taip ir jūs, turėdami gyvojo kelio vis tvirtėjantį savo asmeninį žingsnį, žengiate VISŲ LABUI, ir tą darote iš meilės.
Algimantas:
Ačiū tau mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese už šitą nuostabų mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------
Nuoširdų ačiū sakau Jurgitai, kuri man atsiuntė šį įrašytą ir išrašytą apreiškimą, kad jį galėtume mūsų Forume skaityti visi.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal