160. Tėvo mokymas-atsakymas į Valdo iš Airijos pateiktą klausimą, ar dabar iš tikrųjų turi rimto pagrindo diskusijos apie per didelį gyventojų skaičių mūsų planetoje? 2012 07 16

Klausimas Valdo iš Airijos - Mielas Algimantai, dažnai girdžiu žmones diskutuojant apie tai, kad mūsų planetoje žmonių yra per daug, ir Žemė tiesiog nepajėgi visu išlaikyti ir išmaitinti, Suprantu, kad dauguma žmonių niekada nesusimąsto apie savo tiesioginę aplinką - dukras, sūnus, tėvus, artimus giminaičius, todėl taip kalbėdami galvoja apie jiems nepažįstamus sielos brolius ir seses turėdami minty, kad per daug tų, jiems nepažįstamų..
Norėčiau užduoti tą klausimą Rojaus Trejybės Asmenims. Kokia situacija, iš tikrųjų, yra šiuo metu planetoje, ar tos kalbos turi pagrindo? 
Labai Ačiū.
Algimantas:
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš garbinu ir šlovinu tave, kad tu mums suteikei galimybę vystytis pagal tavo atvaizdą savo charakteriu ir veikimu, kada mes susiliejame su tavimi ir įgyjame tavųjų savybių. Aš garbinu tave iš meilės ir laisva valia, gauta iš tavęs. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen. Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš meldžiu tave, kad galėčiau dar daugiau patirti giluminį savosios dvasios gyvą ryšį su tavimi ir atsiduoti tavo vedimui iš vidaus, ir jam nesipriešinti, o dar daugiau pasitikėti tavimi, ir savimi. Aš esu pasirengęs perteikti tavo mokymą, atsakant į Valdo iš Airijos pateiktą klausimą, ar dabar iš tikrųjų turi rimto pagrindo diskusijos apie per didelį gyventojų skaičių mūsų planetoje? Aš nežinau, kuris iš Jūsų Trijų man suteiksite šį atsakymą, bet esu pasirengęs jį perteikti tokį, kokį kuris nors iš Jūsų perduosite mums visiems.
Tėvas:
Mano mylimas sūnau, aš esu Pirmasis Šaltinis ir Centras, kurį jūs pavadinote pagal savo žmogiškąjį supratimą Visuotiniu – Visų – Tėvu. Aš Esi Pirmasis Šaltinis ir Centras visai kūrinijai, o jūs tik savo žmogiškojo supratimo dėka Man suteikėte TĖVO vardą; ir Man jis LABAI patinka. Aš JUNTU jūsų meilės virpesius, kada jį tariate nuoširdžiai – jausdami savo GYVĄ atsivėrimą Man, ir GYVĄ atsidavimą Mano vedimui iš vidaus, kada tarp mūsų užsimezga vis augantis PASITIKĖJIMAS IR MEILĖ, kurią jūs ir patiriate savo VIDINE BŪSENA.
Kadangi jūsų planeta yra dar tokia jauna, tiek nedaug žmonija tenugyveno šitame pasaulyje, tai jūsų sampratos tiek apie patį žmogų, jo vaidmenį tiek pačioje planetoje, tiek jo santykiuose su kitais žmonėmis, ir su Manimi, tiek ir apie visą kūriniją yra labai menkos ir iškraipytos; tuo labiau jūs neturite gilaus supratimo apie jūsų ateities ryšius su vis gausėjančia Mano dvasine šeima, kuri vis labiau atsiskleis, ir pasireikš, jūsų gyvajame kelyje jau žengiant pas Mane į Rojų po jūsų vadinamojo PRISIKĖLIMO. Tačiau ir šiandien jūs tie Mano patys mylimiausi vaikai, kaip ir visi Mano mylimiausi vaikai, kurie save pavadinote gyvojo kelio, ir Mano, vaikais - URANTAIS, patiriate Mano jums suteiktos Apvaizdos - jūsų pagalbai - pasireiškimą jūsų pačių aplinkoje, kada jūs bendradarbiaujate su ja iš meilės, ir visų labui. Štai šitoji meilės vidinė BŪSENA jums ir suteikia didžiulį norą PADĖTI TIEMS, KURIE PATEKO Į SUNKIAS SĄLYGAS, kad tik jiems būtų lengviau, kad tik būtų apsaugotas jų materialus būstas, ir ypač jų materiali gyvybė. Štai toks jūsų BŪSENOS patyrimas, ir bendras VEIKIMAS su Mano Apvaizda, kada jūs pastebite – o toliau dar labiau pastebėsite – tikrai veikiančios Apvaizdos padaromų darbų – gėrio darbų – PASEKMES, JUMS MATOMAS MATERIALIOMIS AKIMIS - tada patys pajuntate, kaip jums gera viduje suteikti tokią paramą ir pagalbą jūsų nepažįstamiems dvasiniams broliams ir sesėms, nes tą jūs darote meilės – MANOSIOS MEILĖS – GYVU VIRPĖJIMU. O tai ir yra tikrasis BROLYSTĖS PASIREIŠKIMAS JŪSŲ PASAULYJE.

Ar TOKIĄ akimirką jūs keliate sau klausimą – per daug jūsų šitoje planetoje? Ar jūs dėl to save nuraminate, kad tikrai bus daugiau vietos, jeigu per stichines nelaimes bus nusinešta daug jūsų dvasinių brolių ir sesių fizinių gyvybių, bus jums daugiau erdvės, turėsite daugiau vietos patys išsiskleisti savo jėgomis. Tikrai šitaip jūs nemąstote, ir apie jokį aplinkos trūkumą tokiai gausiai gyvybei – žmogiškąja prasme – jūs negalvojate, ir nesidžiaugiate dėl tokių fizinių gyvybių netekčių. 

Štai jums ir atsakymas – ar daug jūsų yra šitoje planetoje, ar net per daug. Tikrai ne per daug. Tačiau kada jūs žvelgiate į aplinką NE MANO žvilgsniu, bet savo materialaus proto vertinimu, tada jus apima baimė, kad tiek sparčiai – ir per tokį trumpą laiką – gausėja žmonija; o čia dar tiek daug badaujančiųjų, ar tikrai jūsų planetoje nėra per daug gyventojų, gal būtų daug ramiau, jeigu jų būtų daug mažiau, gal būtų mažiau nuskurdintų ir beglobių, gal būtų mažiau prievartos ir daugiau supratimo? Tokie jūsų pamąstymai yra padiktuoti jūsų našlaitiškumo jausmo. Todėl materialus protas viską vertina vien tik savojo kūno komforto požiūriu, be jokios meilės iš Manęs pojūčio patyrimo. Todėl jūs ir nežvelgiate į savo kitus dvasinius brolius ir seses Manuoju MEILĖS GYVU VIRPĖJIMU IR DVASINIU ŽVILGSNIU. Todėl jums ir STINGA planetoje vietos. Tai panašu, kada jūs važiuojate perpildytame autobuse, jeigu jame būtų vien tik jūsų kraujo giminės mylimi ir mylintys keleiviai, jūs nė kiek nejaustumėre susierzinimo, kad jums ankšta, nes visur, kur bepasuktumėte savo akis – mylimi žvilgsniai ir šypsenos, nors ir labai ankšta autobuse. Tačiau tas pats autobusas ir tas pats žmonių skaičius, bet jie jums visiškai nepažįstami, dar kokie šašuoti, prakaituoti , nešvarūs, pikti, besibarantys, net ir pasistumdantys, įsižeidžiantys, ir besivaidijantys, ir patys patirtumėte savo KITOKIA BŪSENA, koks yra keleivių PERTEKLIUS, kad kuo greičiau norėtumėte iš to autobuso ištrūkti laukan, įkvėpti gryno oro, kad tik toliau nuo TOKIOS aplinkos. 
O juk jūsų planeta ir yra šis tikras autobusas – o tiksliau skriejantis kosmose mažytis jūsų erdvėlaivis, kurio pakraščio nemato tik jūsų materialios akys. Tad JŪSŲ PAČIŲ vidinis žvelgimas, jūsų nemeilės BŪSENA kitų atžvilgiu jums ir padiktuoja mintis, kad šitoje planetoje yra per daug žmonių, kad jiems negali užtekti maisto. O kiek jūs kasdien sunaikinate maisto, kiek – dėl gobšumo – jūs išverčiate maisto į konteinerius, kad tik neatpigintumėte tų pačių maisto produktų, kurie jums atneša pasakiškus pelnus, kaip jokia kita veiklos sfera, nes visiems valgyti reikia – ir turtingam, ir vargšui, todėl ir jis yra priverstas pirkti brangius produktus, kurie turi būti DEŠIMTIS KARTŲ pigesni. Tačiau jūsų vidinis požiūris be meilės, ir ne Mano žvilgsniu, jus pačius kankina ir vargina, todėl jūs siekiate savo interesų patenkinimo bet kokia kaina, kurią jūsų protas pajėgus mokėti, kad ir kitų sąskaita. Todėl vienus savo dvasinius brolius ir seses jūs išnaudojate ekonomiškai, o kitus net naikinate, nes jie trukdo jūsų interesų įgyvendinimui. Jūs taip pat patiriate nevienodą požiūrį ir savo atžvilgiu iš kitų jūsų dvasinių brolių ir sesių, o tai jus irgi baugina, vargina, ir net erzina, priklausomai nuo aplinkybių, ir vietos, kurioje jūs įgyjate tokius patyrimus. Todėl vėl jūsų mintys labai greitai nukrypsta į per didelį gyventojų skaičių, kada atsiduriate jums neįprastoje aplinkoje, kur tokių žmonių gausa jus ima varginti, ir jūs patys suprantate, kad tikrai tokioje aplinkoje jums būtų gyventi sunku. Jeigu jūs atvažiuojate iš mažai apgyvendinto ir labai izoliuoto kaimelio į miestą, tuoj pat miesto šurmulys jums išsiurbia energiją, ir jūs jaučiatės patekę į verpetą, kuris jus kankina ir pasiglemžia, o jeigu jūs atvažiuojate į didmiestį, kuriame gyvena daugybė milijonų jūsų dvasios brolių ir sesių, ir jie visi skuba, lekia, pilni savo problemų, savo vargų, o juk visa tai spinduliuojama ir į aplinką, tai jūs iš viso nebežinote kaip ir kur sulaukti vakaro, nes jūsų kaime nieko panašaus ne tik nėra, bet ir būti negali, nes ten teka ramybė ir darna su aplinka, kaip plati ir tiesi, bet ori ir gili, upė, nešanti savo vandenis pagal Mano jai sumanyta evoliucijos vagą. 
Štai kodėl atėjo jums metas mąstyti ne apie tai – per daug žmonių ar per mažai gyvena jūsų planetoje, o apie tai, KOKIA YRA ŽMONIŲ GYVENIMO KOKYBĖ. Būtent ji suteikia jūsų gyvensena. Didmiestyje gyvensena yra vienokia, o kaime – visiškai kitokia, nors TIE PATYS ŽMONĖS, TO PATIES PASAULIO, bet jų POŽIŪRIS Į VISKĄ YRA SKIRTINGAS. Tačiau tik atsigręžę į Mane jūs patys pradedate vis giliau žvelgti į aplinką, į žmoniją, ir į visą Visatą – Kūriniją – Manuoju žvilgsniu, ir TIK TOKS žvilgsnis yra Manosios IŠMINTIES IR MEILĖS ŽVILGSNIS VISŲ LABUI, vystantis žmonijos visą meterialią civilizaciją, kuri be Manęs turi išnykti, kad atsirastų MANOJI MATERIALI CIVILIZACIJA ANT PAČIŲ STIPRIAUSIŲ DVASINIŲ MEILĖS pamatų, visiems žmonėms, gyvūnams, augalams, visai kūrinijai MEILĖS PAMATŲ, KURIUOS SUKONSTRAVAU Aš, tik jums reikia juos pritaikyti savame pasaulyje, ir pradėjus nuo SAVĘS, kiekvieno savęs asmeniškai. Ir tada pamatysite, kad žmonių jūsų pasaulyje dar per mažai, nes dabar yra tiek dar netolygiai apgyvendintos jūsų pasaulio teritorijos – Rusija, kuri sudaro daugiau kaip šeštadalį visos pasaulio sausumos, teturi mažiau kaip pusantro šimto milijonų gyventojų iš septynių milijardų šiandien gyvenančių planetoje. O jos kaimynė turi pusantro milijardo gyventojų – didžioji Kinija. Tačiau kinams nebeužtenka teritorijos, bet jūsų pačių sugalvotos nematomos sienos neleidžia Kinijai savo žmonių apgyvendinti laisvose Rusijos žemėse, nes ten yra kita valstybė. Kodėl? Todėl, kad nėra Mano žvilgsnio, nėra Mano meilės jūsų širdyse vienų kitiems, todėl jūs vieni užimate tokią teritorija, kurios savo išgalėmis negalite naudingai panaudoti visų labui, net ir savo labui, O KITIEMS NELEIDŽIATE, NES JUOS LAIKOTE SAVO PRIEŠAIS. 
Štai ši yra didžiausia jūsų problema, o ne gyventojų skaičius visame pasaulyje. Planeta gali turėti dar DVIGUBAI TIEK gyventojų ir jiems bus patogu gyventi, kada jos gyventojai bus pasiskirstę tolygiai. Jūs turėkite omeny, kad nuo jūsų DVASINIO VYSTYMOSI KEISIS IR JŪSŲ APLINKA, NES JŪSŲ DVASINIS VYSTYMASIS KEIS PLANETOS KLIMATĄ, O TUO PAČIU IR TAS TERITORIJAS, KURIOS DABAR YRA DYKUMOS. TOS TERITORIJOS TAPS APGYVENDINTOMIS. Jūs esate Mano vaikai ne tam, kad būtų daugybė dykumų planetoje, per kurias jūs sunkiai galite šiuo metu iš viso judėti, bet kad DARNIAI, IR SUTARDAMI, GYVENTUMĖTE VISŲ LABUI. Štai TOKIA JŪSŲ BŪSENA SPINDULIUOJA TOKIUS MANO VIRPESIUS IŠ JŪSŲ VIDAUS, KAD ŠIE VIRPESIAI KEIČIA ORO SROVES PLANETOJE, IR JOS PAKEIS GAMTOS SĄLYGAS TOKIOMIS, KURIOS BUS DAUG ŠVELNESNĖS IR PRIIMTINESNĖS JŪSŲ PAČIŲ GYVENIMUI. Tačiau tai bus ateities kartų aplinka, kurią pradejote JŪS – Mano mieliausieji urantai – šiandien ČIA – jūsų vadinamoje LIETUVOJE. IR AŠ JUMS PADEDU, KAD ŠI GYVOJO MEILĖS IR GYVENIMO KELIO ATKARPA NENUTRŪKTŲ, IR ŠITAME KELYJE JŪS NESUSTOTUMĖTE.
Algimantas:
Mylimas Tėve, ačiū Tau už šitą mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Vilnius, 
2012 07 16 12val.25min

Algimantas