163. Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio mokymas apie vaizduotę, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2012 08 25

Algimantas:
Mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš esu pasirengęs perduoti kurio nors iš Jūsų mokymą, atsakant į Jurgitos klausimą – kas yra vaizduotė ir kaip ją mes galime panaudoti?

Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis:
Mano mylimieji vaikai, Aš esu ką jūs vadinate Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis, esu Antrasis Šaltinis ir Centras vienintelėje Rojaus Trejybėje. Kokia nuostabi yra Mūsų Trijų veikianti gyva ŠEIMA. Mes esam mažiausia egzistenciali šeima, Trys Asmenys, niekada neturėję pradžios ir neturėsiantys pabaigos. Iš MŪSŲ kyla visa kūrinija, iš MŪSŲ mezgasi energijos. MES skleidžiame meilės energiją, kuri apgaubia VISĄ kūriniją. Tai yra Mūsų meilės arena, meilės laukas, meilės pasireiškimo TIKROVĖ. Joje yra viskas, kas atspindi Mus tiek, kiek kiekvienas tvarinys – pagal savo kilmę ir gyvą artumą Mums toje tikrovėje – ATSPINDI MUS SAVO VEIKIMU, savo pulsavimu, savo nuolatiniu ritmu, kuris susilieja su Mūsų ritmu – amžinybės pulsavimu – kiekvieno, kilusio iš Mūsų, viduje.

Jūs esate Mūsų evoliucinio plano kitame – priešingame – gale – materijoje. Materija turi labai įvairiapusį pasireiškimą. Juk jūs žinote, kad ir Rojus yra viena substancija, vienalytė substancija; jis yra materialus. Tokios substancijos nėra niekur kūrinijoje. Tačiau ta EVOLIUCINIŲ visatų materija yra labai įvairialytė. Ji tokia įvairi, kad kiekviena planeta turi savo išskirtinį materialumą, o tvariniai planetoje taip pat turi savo išskirtinį materialumą. Todėl Mes ir kuriame tą evoliucijos plano įgyvendinimo STRATEGIJĄ, kad šita ĮVAIRIALYTĖ MATERIJA galėtų pasireikšti VIENOVĖS DVASIA SAVO VIDUJE – vienovės dvasia, kuri kyla iš Mūsų. Jeigu jūs būtumėte vien tiktai materija, turinti gyvybę, iš Mūsų paskleistą – jūs negalite savaime būti gyvi – tuomet šita planeta būtų kaip robotų ir atitinkamų funkcijų atlikimo gyvybės planeta. Dabar Mes jums suteikiame DVASINĘ KIBIRKŠTĮ IR DVASINĘ GYVASTĮ, kuri pulsuoja jūsų materialiuose pavidaluose, kuriuos jūs įpratę vadinti kūnu. Tačiau, žiūrėkit, kaip skirtingai pasireiškia jums visiems panašūs materialūs kūnai, pavidalai – vienas atlieka grožio darbą puoselėdamas gėlių darželį, o kitas ateina tas gėles nuskina, trečias dar ir sutrypia, o juk pasireiškia tie panašūs materialūs pavidalai, tačiau štai ta gyvybinė dvasinė kibirkštis juose yra visiškai unikali, nepakartojama, skirtinga, todėl yra įvairi. Kiek toji dvasinė kibirkštis – jūsų dvasinis asmuo yra atvertas Mums, tiek jis savyje talpina Mūsų gyvų virpesių atitinkamą gamą, atitinkamą diapazoną.
Kadangi jūs nesate mokomi – per kartų kartas – apie Mūsų realų buvimą jūsų viduje, todėl tai, kas jums kyla jūsų viduje ir ko nesugebate išsakyti, ir ko nematote aplinkoje, jūs dažnai pavadinate klaidingu žodžiu – vaizduote.

VAIZDUOTĖ NEEGZISTUOJA KŪRINIJOJE. KŪRINIJOJE YRA TIKROVĖ.

Mes nenorime, kad jūs taptumėte svaičiotojais ir galėtumėte sakyti, kad „štai mano vaizduotė man piešia tokią idėją, tokį piešinį“ – tai svaičiojimai. AŠ JUS NORIU MOKYTI PLATESNIO POŽIŪRIO Į TIKROVĘ, kadangi tikrovė yra tokia įvairiapusė savo veikla, savo pasireiškimu, net ir materijoje.
Jeigu tik jūs suvoktumėte, kad ir saulės yra skirtingos, temperatūra – panaši, tačiau saulės yra skirtingos tiek savo dujiniu pavidalu, tiek savo dydžiu, tiek savo energetine įkrova, tiek savo chemine sudėtimi. Todėl kalbėdami apie gyvybės pasireiškimą jūs negalite suvokti, kokia jinai yra įvairiapusiška; o jeigu Aš dar pasakysiu, kad ji niekada nesikartoja savo veiksmais per visą amžinybę, žvelgiant į ateitį, tai jūs negalėsite niekaip įsivaizduoti tokios įvairiapusės veiklos.
O jūs pabandykite pamąstyti. Kaskart, kai jūs atliekate bet kokį – net ir menkiausią – materialų veiksmą, jūs niekada negalite jo atkartoti identiškai. Identiškas atkartojimas galėtų būti tik tuo metu, jeigu jūs tiksliai išmatuotumėte, kaip tą akimirką stovi jūsų kūnas, ar sėdi, ar guli, kokiu kampu ištiesta ranka, kokį ji laiko tuo metu instrumentą – nesvarbu, ar tai bus šaukštas, šakutė, peilis, plaktukas, ar kompiuterio mygtukas – kaskart jūs vis tiek atliekate veiksmą pakeisdami kampą, pakeisdami padėtį kūno, paties viso kūno, nes visuma taip pat reaguoja į jos dalies bet kokį veiksmą, todėl net jeigu jūs ranką – atrodo jums – pajudinote tuo pačiu kampu, nieko nekeisdami, tačiau kūnas reaguoja į tą judesį, ir jis pats jau pasikeičia savo padėtimi; todėl kiekvienas judesys nebėra identiškas. O jeigu dar turėsite minty, kad kada buvo atliekamas judesys, praėjo kelios sekundės – tos sekundės jau pakeitė kūriniją – reiškia ta aplinka pasikeitė, pasikeitė tos aplinkos energetinis laukas, todėl jūs niekada negalite atlikti identiško antro veiksmo.
Ir kada jūs mėginate mintyse įsivaizduoti kokius nors įvykius, sakykime, į priekį, arba iš tolimos praeities – tai jūsų mėginimas perkelti tą akimirką iš praeities, ar ateities, į dabartinį jūsų suvokimą, tačiau jeigu jūs turėsite daugiau žinių apie istorinę praeitį, jūs daug tiksliau įsivaizduosite tai, kas buvo – reiškia, tas epizodas išplauks jūsų vaizduotėje tikslesniu tikrovės atspindžiu. Lygiai taip pat, jeigu jūs mėginsite ką nors įsivaizduoti į ateitį, turėdami daugiau žinių ir lygindami save su laukiniais žmonėmis, kurie menkai galėjo ką nors įsivaizduoti, jūs galėsite piešti milžiniškus ateities paveikslus.

Palyginkite jūsų kelerių metų praeities akimirką, KAIP jūs supratote tikrovę, kurioje Mes tuo metu jums dar neegzistavome, ir tuo metu, KAIP jūs galėjote įsivaizduoti ateitį, net ir netolimą jums ateitį, ir KAIP jūs ketinate įsivaizduoti tą pačią ateitį, sakykime, ir po keliasdešimties – ar po kelių šimtų – metų, jūs pamatysite, kad dabar jūs galite daug išsamiau matyti, KAS bus ateityje. Bet Mes gi jums visą amžinybę laikome dabarties glėbyje.

MUMS VISA AMŽINYBĖ – DABARTIES AKIMIRKA.

Štai kodėl, kai jūs mėginate savoje aplinkoje nematydami Mūsų atspindžio, nusikelti į ateities akimirką savo viduje, tą pavadindami įsivaizdavimu, vaizduote, bet iš tikrųjų tai yra jūsų mėginimas tikrovę atspindėti savo viduje. Kada žmogus mėgina kurti įvairias nebūtas jiems istorijas – jas pavadina pasakomis, fantastiniais aprašymais – iš dalies jie yra teisūs, kadangi jų pasąmonė yra tiek sujaukta, prikimšta nereikalingos informacijos, tuomet jie dalį tikrovės vienais teiginiais atspindi teisingai, tačiau nesuvokdami, kaip visą tą tikrovę suvesti į realų atspindį, įveda įvairius personažus – žvėris, paukščius, gyvulius, žmones tarp jų – ir taip atsiranda pasakojimai, kuriuose tikrovė pavaizduojama su jums nebūdingais gyvūnais, prabylančiais jūsų pačių kalba, jūsų balsu. Tačiau jeigu jūsų pasąmonė būtų apvalyta nuo tokių teršalų, nuo tokios sujauktos, sutraukytos informacijos klodų, tuomet jūs matytumėte, kad aplinka yra tokia nuostabi, tiek žvelgiant į praeitį, tiek žvelgiant į ateitį Mūsų žvilgsniu, kad jums nereikėtų kurti jokių fantastinių aprašymų ar pasakų, jūs tiesiog pavaizduotumėte tai, kas realiai laukia jūsų, ateinančių kartų. Jūsų pasąmonė sudėliotų nuostabius vaizdus, kurie ateityje iš tikrųjų kitoms kartoms taps realybe. Šiandien tos realybės dar nėra, tačiau jūsų sukurtas vaizdinys yra realus Mums, kadangi Mes gyvename amžinybės dabarties akimirką, todėl nėra įsiterpiančių metų, kurie įsiterpia tarp ateinančių kartų, kurios dar nėra gimusios. Todėl jūsų nupiešto vaizdinio, šiandien neegzistuojančio, ateinančioms kartoms bus reali tikroviška gyvenimo aplinka. Dabar jūs pasakytumėte, kad tai yra jūsų vaizduotės pasireiškimas, o tie iš jūsų dvasios brolių ir sesių, kurie neturi jokio supratimo apie Mūsų gyvą egzistavimą, pasakytų – čia yra fantazijos, čia yra vaizduotės, ir dar pridurtų – jums įgelti norėdami kuo stipriau – NESVEIKOS fantazijos išvedžiojimai.
Todėl, JEIGU JŪS GILINSITE RYŠĮ SU MUMIS, VALYSITE SAVO PASĄMONĘ, ir JOJE JŪSŲ VAIZDUOTĖ PAVIRS TIKROVĖS ATSPINDŽIU, perkeliančiu jus pačius į tolimą ateitį, bet tai nebebus dabartinė jūsų vaizduotė, o bus jūsų KOSMINĖ ĮŽVALGA, kuri pasireikš atitinkamais vaizdais jūsų viduje. Jūs suprojektuosite šitos planetos ateities viziją, kuri ateityje bus įgyvendinta. Jūs ją galėsite viduje matyti, kokia ji bus ateities akimirką. Bet tai nebus vaizduotė, tai bus jūsų tikrovės matymas į ateitį, per Mūsų gyvą ryšį jūsų viduje.
Juk jūs žinote, kad Mes esame Savo dalelę jums padovanoję kiekvienam, todėl jūs ir GALITE TURĖTI ŠITĄ GYVĄ PROJEKCIJĄ Į ATEITĮ, ir tada jūs matysite, kad VAIZDUOTĖ, kaip šiandien jūs mėginate teigti, yra jūsų KOSMINĖS ĮŽVALGOS GYVAS PASIREIŠKIMAS JŪSŲ ASMENYBĖJE, esančioje GYVOJE KOMUNIJOJE SU MUMIS PER GARBINIMĄ, PER GYVĄJĄ MALDĄ IR AKTYVŲ VEIKIMĄ BENDRADARBIAUJANT SU MUMIS KASDIENIAME GYVENIME, kuris ir verčia jūsų kasdienybę spalvinga tikrove. Ir tada tą tikrovę jūs matysite savo DVASIOS įžvalga, ir nebevadinsite tai – jūsų vaizduote.
Jūs žinosite, kad jūs matote REALŲ ateities gyvenimą.

Matot, KĄ Mes jums esame parengę. Vienas pateiktas klausimas, o atsakymas jums suteikia milžinišką kosminę įžvalgą. Ir JŪS TĄ PATYS PATIRSITE.

BŪKITE SU MUMIS, STIPRĖKITE MUMYSE, IR SAVYJE. Ir laukia kūrybingas bendradarbiavimas su Mumis jūsų ir Mūsų labui, nes MES ESAME VIENA DVASIOJE, visumos šviesa. ir tik meilės dėka.

AŠ JUMS PALIEKU SAVĄJĄ PALAIMĄ. Maudykitės joje, mėgaukitės ja, džiaukitės, kaip džiaugiasi šis mažylis savo kūdikyste, ir tada matysite, kokia yra tikrovė, kuri prasideda jūsų viduje, ką jūs dabar galite palaikyti klaidingai – vaizduote.

Algimantas:
Ačiū Tau, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli už šitą mokomąjį žodį. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Ačiū Jurgitai už šio mokymo įrašą ir jo iššifravimą, kad galėtume su juo susipažinti, ir jį studijuoti, visi, kurie nuoširdžiai siekia ryškesnės TIKROVĖS šviesos.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas