168. Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Kūrinijos Sesės atsakymas-mokymas, kodėl taip ilgai nepagerėja fizinė būklė, nors ir meldžiamasi, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2012 11 03
Violeta:
Mylima Rojaus Trejybe, kai mes, Jūsų Trijų dvasiniai vaikai, meldėmės, ir meldžiamės, nuoširdžiai, pavieniui ir susibūrę į kolektyvinę maldą, už mūsų dvasinį mokytoją, siųsdami jam mūsų visų meilės virpesius, trokšdami jam fizinio kūno pagerėjimo, kodėl taip yra, kad nėra tokio rezultato, kurio mes visi trokštame, melsdamiesi už jį nuoširdžiai, ir iš broliškos meilės. Šios savaitės maldoje, kai aš meldžiausi ne tik už dvasinį mokytoją, bet ir už kitus mūsų visų brolius ir seses dvasioje, man iškilo toks klausimas – kodėl taip yra, kodėl mūsų malda, ir pavienė, ir kolektyvinė, nesuteikia to rezultato? Ir man atėjo tokia mintis, kad nereikia laukti to rezultato. Taip, aš suprantu kad nereikia laukti, tik melstis ir melstis, vien tiktai iš meilės, siunčiant mūsų gyvus meilės virpesius, kuriuos mes semiamės iš Jūsų Trijų. Bet tai nieko nuostabaus, kad mes norime to rezultato. Tai yra taip žmogiška, ir taip natūralu mums dar. Tai kaip čia taip išeina? Tai negi mūsų dvasinio brolio pasąmonė stato tą tokį storasluoksnį barjerą mūsų siunčiamiems meilės virpesiams?
Algimantas:
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš esu pasirengęs perteikti šitą atsakymą-mokymą iš bet kurio iš Jūsų Trijų, kad taptų aiškiau mums visiems.
Begalinė Dvasia-Motina-Sesė:
Mano mylimiausi vaikai, Aš esu Trečiasis Šaltinis ir Centras, kurį jūs vadinate su meile Begaline Dvasia-Motina-Sese. Aš jus myluoju, Aš jus iškeliu, išaukštinu, kada jūs atsiveriate Man ir aukštinate Mane, kaip ir Mano Du Lygiaverčius Partnerius Rojaus Trejybėje. Mes esame viena sujungta, neišskiriama grandis, kada vieni kitiems esame atsivėrę.
Jūs Mūsų atsivėrimą galite patirti, kada Mes iš tikrųjų jus pripildome Savo meilės virpesių, kai jūs esate gyvame ryšyje su Mumis. Niekada Mes jūsų neužmirštame, niekada Mes jūsų neapleidžiame. Ir šitoji būsena, kada jūs pakeliate savąjį vožtuvą, leidžia jums gyvai patirti, kokie esame Mes, ne dėl to, kad jūs apie Mus tokius teiginius esate perskaitę, arba išgirdę, bet dėl to, kad tą akimirką, kada jūs nuoširdžiai atveriate savo giluminį dvasinį vidų, kad jums nustoja egzistuoti bet koks išorinis materialus pasaulis, ir patiriate tą gyvą, jūsų viduje pasireiškiančią dvasinę BŪSENĄ. Jūs tą būseną patiriate materialių smegenų dėka. Tačiau šitoji būsena nėra materiali – ji yra GYVO ryšio su Mumis pasireiškimo būsena, per jūsų materialias smegenis, kiek tą akimirką jūs esate pajėgus suvokti, patirti šitą GYVĄ DVASINĘ BŪSENĄ. Per jos patyrimą jūs nebekreipiate dėmesio į savo kūną, kuris tampa jums tarsi antraeilis, tarsi sumažintas. Jūs patiriate tą būseną, kuri nesutelpa į šitą pavidalą, į šitą materialią formą. Šitoji būsena jus iškelia virš šito materialaus pavidalo. Todėl, kuo giliau jūs bendraujate su Mumis visa savo nuoširdumo gelme, tuo labiau jūs pranokstate šitą materialų pavidalą, ir jūs išsiveržiate iš šitos – galbūt tą akimirką ir skausmingos – materialaus kūno patirties, jeigu kam yra kilusi kokia nors karti ligos pasireiškimo išraiška, energijos sutrikdymo išraiška.
Tai štai, jūsų dvasios brolis, Mūsų atstovas šitam pasauliui, už kurį jūs taip nuoširdžiai meldžiatės iš meilės Mums, ir jam, jisai negali pasiekti tokios būsenos, kada jį kankina fizinė negalia. O kada nėra tokios dvasinės būsenos, kad jis pakiltų virš šito materialaus pavidalo ir kūno savo būsenos patyrimu, ir kad šitoji būsena tęstųsi ilgą laiką, tai nėra galimybės jam ištrūkti iš to kūno suvaržymo ir skausmingo materialaus energijos pusiausvyros sutrikdymo pasireiškimo. Todėl visa ta valymosi, detoksikacijos proceso išraiška eina tarsi būtų upės tekėjimas per slenksčius: netolygus, kartais šniokščiantis, kartais nurimstantis, kartais sustiprėjantis, kartais išvis pasukantis į vingį, ir visa tai priklauso nuo jo atsivėrimo gelmės ir PASITIKĖJIMO Mumis. Kada jis girdi Mūsų žodžius, kai jis kreipiasi į Mus, tie žodžiai jį apramina, bet labai dažnai yra daugybė kitų teiginių, kuriuos išgirsta ausis tarsi specialiai užaštrinusi klausą būtent tiems teiginiams, kurie neturi nieko bendro su jo fizinio kūno negalia. Tačiau tie teiginiai tiek paveikia sąmonę, kad Mūsų, prieš akimirką, jam ištarti teiginiai nebetenka tos svarbos, kad išlaikytų tą, prieš tai jam suteiktą, apraminimo stiprybę ir tos stiprybės sukurtą būseną, kad jis pakiltų virš tos fizinio kūno negalios.
Todėl jūs turite puikiai suprasti, kad bet koks – ką jūs pavadintumėte liga – procesas nėra vienareikšmis. Jis turi savo niuansų, kurių metu gali įvykti įvairių pasislinkimų į pažangos ir regreso būseną, ir tie pasislinkimai priklauso nuo jūsų atsivėrimo gelmės, kad patirtumėte tą DVASINĘ BŪSENĄ, kaip jūsų vidinis pakeltas vožtuvas įleidžia gyvą, švarų Mūsų meilės virpesių vandenį, kurio jūs meldėte, kuriuo gaivinatės, ir kuris iš tikrųjų šalina bet kokią energetinės pusiausvyros sutrikdytą būseną. Todėl jūs turite visą laiką mintyse likti su Mumis, kad ir kokia būtų sunki akimirka, kada jums labai sunku kreiptis į Mus, jūs neturite likti kaip našlaičiai atsidėję vien tiktai savo pastangomis įveikti sunkią fiziniam pavidalui patirties išraišką. Jūs turėtumėte palaikyti gyvą ryšį su Mumis NUOLAT.
Mirtingiesiems, ypač jūsų planetoje, sunku išlaikyti gyvą, nuolatinį ryšį su Mumis dviem atvejais: kada būna labai sunku, kad jūsų net materialus protas nebegali suvokti, kas vyksta jo viduje, tada jis pasimeta, ima justi didesnę baimę ir ateina net panikos akimirkos, ir tada jam nebe galvoj gyvas ryšys su Mumis; ir yra kita akimirka, kada jūs kupini džiugesio, kada jūs esate pakylėjimo būsenoje, dėl įvairių savo įgyvendintų materialių siekių apimti ekstazės, tada jūs taip pat nebesiekiate gyvo palaimos ryšio su Mumis. Jūs džiaugiatės tos akimirkos ekstaze. Tuomet jums belieka tiktai tie nedideli patyrimo akimirksniai, kada jūs patys sau pasiskiriate pabendrauti su Mumis: ryte ar vakare, kaip jums yra patogiau. Būna dar akimirkų kai ir dienos metu galite Mums skirti vieną ar kitą akimirką. Tačiau jūs nesate išmokę palaikyti NUOLATINĘ būseną su Mumis per visą dieną. Ir nakties metu!
Jūsų aplinka nėra palanki, dabartiniu metu, jūsų dvasiniam augimui, kadangi aplinka nesupranta gyvo ryšio su Mumis, ir jai reikalingi išoriniai veiksmai, kurie tam tikra išraiška paliudytų, kad tai yra bendravimas su Mumis. Jūs tuos veiksmus pavadinate ritualais, išoriniais materialiais atliekamais veiksmais. Tuo tarpu gyvo atsivėrimo būsena, kuri iš tikrųjų ir atstato energetinę sutrikdytą pusiausvyrą jūsų fiziniame kūne, nėra matoma jokiais atliekamais veiksmais. Ji yra PATIRIAMA, viduje, ir bet koks jūsų būsenos paaiškinimas materialiais žodžiais, materialiais teiginiais nėra adekvatus tam protui, kuris iš viso gyvena dogmos ir ritualų aplinkoje.
Tačiau net ir jūs, kurie jau lyžtelėjote gyvo ryšio su Mumis, pristingate žodžių ir teiginių, kad galėtumėte apibūdinti savo atsivėrimą Mums gilumine būsena. Tačiau toji jūsų būsena yra labai trumpalaikė; aplinka jos palaikyti ilgesnį laiką neskatina, ir jūs nesate patys sau dar sukūrę tokio įpročio, kad gyventumėte su Mumis nuo ryto iki vakaro, nuo vakaro iki ryto. Todėl tokiomis sąlygomis, per daugybę kartų, jūsų užteršta pasąmonė neleidžia PASITIKĖTI Mūsų, net jums ir girdimais – tie, kurie jau girdi Mus – teiginiais, kad šitie teiginiai nusvertų bet kokius kitus teiginius, kurie neatitinka tikrovės. O jūs daugiau linkę patikėti tais teiginiais, kuriuos išgirstate ATSITIKTINAI, ir kurie NĖRA tikrovės teiginiai, ir labai greitai užmirštate iš Mūsų išgirstus teiginius, nes jūsų užterštos pasąmonės, neišvalytos pasąmonės, informaciniai teršalai iškreipia jūsų sampratas, ir tuo pačiu SMUKDO JŪSŲ PASITIKĖJIMĄ MUMIS.
O dėl jūsų dvasinio brolio padėties, jūs turite žinoti, kad tai nėra liga, tai nėra susirgimas, tai yra detoksikavimas jo fizinio pavidalo, kuris yra jam suteikiamas ir kaip mokymas, ir kaip patyrimas. Ir šitas kelias turi procesą, ir tai yra pats veiksmingiausias kelias, kad jis patirtų taip, kaip valomas jo organizmas. Mes jį saugome ir globojame. Ir būkite ramūs – jam nieko neatsitiks. Šitame kelyje Mes esame numatę viską nuo pabaigos ir žinome, kad šitame kelyje ir jis turės šviesą, apie kurią dar neturi supratimo šią akimirką, kaip ir jūs neturite supratimo apie jo šviesą ateityje.
Algimantas:
Ačiū Tau, Begaline Dvasia-Motina-Sese, už šitą atsakymą mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Nuoširdus ačiū Violetai, kuri šį mokymą įrašė ir iššifravo, kad jį galėtume skaityti visi.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas