169. Tėvo mokymas apie dvasinę būseną, 2012 11 14
Kada vakar grįžusi namo po darbo pagarbinau Rojaus Trejybę, po garbinimo ėmė lietis meilės kupinas mokymas iš Tėvo. Jis man kalbėjo apie dvasinę būseną, jos svarbą mūsų kasdienybėje. Kadangi neužsirašiau, tai po to paprašiau Tėvo dar kartą perteikti jį, kad užsirašyčiau ir jums įkelčiau forume:
"Mylima dukra, Aš esu Tėvas, visos kūrinijos Pirmasis Šaltinis ir Centras. Kada tu kreipiesi į Mane su nuoširdžiu prašymu, atverdama savo dvasią, tą pat akimirką tavieji meilės virpesiai pasiekia Mus Rojaus Tėvus, Tris Šaltinius ir Centrus. Kiekvienas tavo dvasios virptelėjimas Mus pasiekia, kaip ir kiekvieno kito Mūsų vaiko. Šitas gyvas ryšys, kurio dar tik mokotės, patirdami savo dvasine būsena, jus sustiprina ir nuramina, jus priartina prie Mūsų. Kiekviena įdėta pastanga pakylėja link Mūsų.
Mylima brangi dukra, įtikėjimo gelmė yra patirtinis dalykas. Kada daugiau ir dažniau dienos eigoje atsiveriate Mums Rojaus Tėvams savo nuoširdžiomis mintimis, tuo gilesnę dvasinę būseną patiriate savyje. O šita dvasinė būsena yra reikalinga jums, per ją Aš mokau kiekvieną jūsų gilesnio ir platesnio Manosios kūrinijos pažinimo, per šitą patyrimą Aš jums suteikiu tikrąją dvasinę išmintį, per jį stiprėjate savo fiziniu kūnu ir tvirtėjate dvasia. Ir kuo gilesnė ir dažnesnė meilės ir ramybės būsena jumyse, tuo aplinkos poveikis jūsų fiziniam kūnui ir dvasiai yra švelnesnis. Nes Aš per šią būseną iškeliu jus virš aplinkos tamsių žemo dažnio energetinių virpesių, kurie jus tiesiog apsupa, kad negalite laisvai judėti ir kvėpuoti, negalite veikti taip, kaip Aš sumaniau – su meile visų labui ir gerovei. Štai kodėl kiekvieną jūsų skatinu atsiverti Man ne tik giliau, bet ir dažniau, kad tamsios aplinkos poveikis nepaliestų jūsų su visa savo galia. Nes tik Manieji gyvi energetiniai virpesiai jį sumažina, nes Aš jus iškeliu virš jo.
Jūs patys negalite pilnai apsisaugoti nuo žemų energetinių aplinkos skleidžiamų virpesių, galiu tik Aš. Ir Aš jums siūlau Save, Savo pagalbą. Ir siūlau nuolat kiekvienam. Priimkite ją su meile, nebijokite.
Tik nuolat bendraudami su Manimi, patirdami dvasine būsena Mūsų Trijų buvimą jūsų viduje, galėsite atlikti teisingus veiksmus ir sprendimus savo gyvenime, kurie atitiks Mūsų valią. Tiesiog neteisingų sprendimų galimybė jumyse mažės, o ir pasekmės švelnės. Nes Aš negaliu sustabdyti kūrinijoje priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimo. Bet išeitį jums siūlau, kad viską darytumėte su Manimi, net ir menkiausią jūsų supratimu veiksmą. Nėra mažų ir menkų darbų, nes jei taip mąstote, vadinasi dar nepatiriate Mūsų viduje taip, kad neliktų ir abejonės elgtis kitaip.
Aš kiekvieną link Savęs traukiu dvasine trauka. Kuo daugiau atsiveriate Mums, tuo labiau ją jaučiate savo viduje, tuo mažiau pajėgiate atsispirti. Nes Aš kiekvieną jūsų myliu absoliučia dvasine meile ir per šią dvasinę trauką siunčiu jums vienovę, gerovę, kad patyrę savo viduje imtumėte veikti kartu su Manimi visų labui, taip kaip Aš veikiu visų labui.
Tai, kad esate pačiame evoliucinio proceso pradžioje, būdami materialiais mirtingaisiais, nereiškia, kad negalite bendradarbiauti su Mumis ne tik šios planetos Urantijos labui, bet ir visos kūrinijos labui, ir būti pavyzdžiu visiems Mano vaikams visoje kūrinijoje. Jūs jau esate tuo pavyzdžiu savo nuoširdžiu dvasinės asmenybės atsiskleidimu, kuris kol kas dar tik bręsta, kaip gėlės žiedas brandina savo pumpurą, bet tai gyvas procesas. Ir jis vyksta jūsų kiekvieno ir visumos labui per jus, Mano pačius mylimiausius vaikus, materialius mirtinguosius.
Todėl dvasinės būsenos gelmė tik liudija jūsų gyvo ryšio su Mumis kokybę. Atsiverkite Mums dar giliau ir pamatysite, kokie nuostabūs patyrimai ir iššūkiai jūsų laukia. Ir visi jus ugdantys ir brandinantys. Nėra neįveikiamų iššūkių, yra tik nepakankamai atvertas jūsų vidus Mums, Mano mielieji. Tad atverkite jį dar plačiau, kad Manoji meilės srovė kaip plati upė įsilietų į jus, užlietų jus.
Ir šita Manosios gyvos energijos tėkmė yra nenutrūkstama. Ja Aš maudau visą kūriniją. Visą ir visus iki vieno."
Ačiū tau mylimas Tėve už mokymą.
2012 11 14
Su meile,
Jurgita