Algimanto mokymas apie asmenybę ir NAUJOJI žinia apie gyvybę moters įsčiose, 2013 01 01

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mokymas apie asmenybę ir NAUJOJI žinia apie gyvybę moters įsčiose, 2013 01 01

Miela Laima, tu rašai:

Štai Dieviškasis Patarėjas sako: " Asmenybė. Mirtingojo žmogaus asmenybė nėra nei kūnas, nei protas, nei dvasia; nėra ji ir siela. Asmenybė yra ta vienintelė nesikeičianti tikrovė šiaip jau visą laiką besikeičiančiame tvarinio patyrime; ir ji suvienija visus kitus individualybės suvienytus faktorius. Asmenybė yra unikali dovana, kurią Visuotinis Tėvas suteikia materijos, proto, ir dvasios gyvoms ir suvienytoms energijoms, ir kuri išlieka su morontinės sielos išlikimu." 0009-01.

Taigi pradėkime nuo šios pastraipos giluminio supratimo.

Aš jums paaiškinsiu pateiktą pastraipą iš Urantijos Knygos, kad išplėsčiau kontekstą, į kurį turėtumėte žvelgti, skaitydami ir Urantijos Knygą, ir veikdami savo aplinkoje.

Kadangi asmenybės dovaną suteikia Rojaus Trejybė, kuri yra Amžinybės Šaltinis ir Centras, tai ir jos dovanos yra ne kitokios bet VIEN TIK AMŽINOS, taigi ir Asmenybę mes gauname AMŽINĄ IR SU VISU JOS POTENCIALU. O tai reiškia, kad ji NESIKEIČIA, nes per visą amžinybę ji savo potencialą tiesiog paverčia AKTUALU, tai yra SAVOJO charakterio savybių realiu pasireiškimu, KAIP TĄ IR YRA SUMANIUSI ROJAUS TREJYBĖ. O tos savybės ima vis labiau atsiskleisti iš potencialo aktualu, kada yra aktyvesnis ir nuoširdesnis ryšys su Rojaus Trejybe – savo TIKRAISIAIS TĖVAIS, SAVO ŠALTINIU. Taigi, ASMENYBĖS PATYRIMAI KEIČIASI, tuo tarpu pati asmenybė nesikeičia, nes atsiskleidimas iš potencialo į aktualą yra ne keitimasis, bet būtent tos asmenybės tapimas REALIA, kad nebūtų savojo POTENCIALO ŠEŠĖLYJE. Tačiau per visą amžinybę POTENCIALAS IR LIKS PLATESNIS UŽ AKTUALĄ, bet jis vis tiek bus tos pačios asmenybės potencialas. Todėl kiek per visą amžinybę bus patyrimų, vis tiek jie visi bus TOS PAČIOS ASMENYBĖS POTENCIALO PAVERTIMU TOS PAČIOS ASMENYBĖS AKTUALU.
Asmenybė ir yra tai KAS, kaip ASMUO suvienija savo VIDŲ - INTELEKTĄ-PROTĄ – su savo IŠORE – materialiu kūnų, ar sietos ar dvasios forma, susiedamas save su Rojaus Trejybe – AMŽINYBĖS ŠALTINIU IR ASMENYBĖS TĖVAIS.
TIEK, KIEK ASMUO-ASMENYBĖ SAVE ATVERIA SAVO ŠALTINIUI-TĖVAMS-ROJAUS TREJYBEI, TIEK JI TAMPA SAVO POTENCIALĄ PAVERTUSI Į AKTUALĄ, Į TIKROVĖS SAVO ASMENĮ TAPATUMĄ.
Materialius kūnas, siela, ar dvasia – tai tik ASMENYBĖS ATSISKLEIDIMO ASMENS IŠRAIŠKA MATERIALIU, MORONTINIU, AR DVASINIU ROJAUS TREJYBĖS KŪRINIJOS TIKROVĖS LYGIU. Kitaip tariant tas pats ASMUO kaip asmenybės pasireiškimas, gali veikti, priklausomai nuo jo kvalifikacijos ir misijos, visais trimis lygiais, ar dviem, ar – tik vienu. Mes – MIRTINGIEJI – pereiname tris lygius – materialų – žmogiškąjį – sielos tapatybės, ir pasiekiame amžiną dvasios tapatybės lygį, kaip ir Sūnūs Kūrėjai.
Tačiau visą laiką mes esame toji pati – NEKINTANTI – asmenybė, kurią gali atpažinti kiti, kurie su mumis yra bendravę ar apie mus girdėję. Tačiau mūsų CHARAKTERIO SAVYBĖS gali būti pasikeitusios, nes tie, kurie anksčiau mus pažinojo, gali mums aiškiai pasakyti, kad mes esame nebe tokie, kokius jie mus pažinojo anksčiau. Kada mes atsiveriame Rojaus Trejybei visu savo nuoširdumu, tuomet ir prisipildome Rojaus Trejybės meilės GYVŲ virpesių, IR JUOS MES PATIRIAME SAVYJE, o kada veikiame drauge su Rojaus Trejybe visų labui, ir dar studijuojame dvasinius ROJAUS TREJYBĖS APREIŠKIMUS, tada tos asmenybės charakterio savybės pradeda vis labiau atsispindėti realiai Rojaus Trejybės ASMENŲ charakterio savybėmis – meile, gailestingumu, teisingumu, gėriu, kantrybe, ir t.t..
Tuo tarpu tos charakterio ankstesnės savybės – baimė, pagieža, cinizmas, pyktis, neapykanta, savanaudiškumas, nekantrumas, noras pirmauti kitų atžvilgiu, yra dingusios, nes jos NĖRA MŪSŲ ASMENYBĖS CHARAKTERIO DALIS, tai buvo tokios savybės, kurias mums – dėl dvasinio aklumo, kurtumo, dogmatiškumo – ĮPIRŠO PRIEŠ ROJAUS TREJYBĖS VALIĄ – kunigai bažnyčioje, tėvai namuose, mokytojai mokykloje, darbdaviai darbe, politikai politiniame visuomenės gyvenime, gydytojai ligoninėje ar poliklinikoje, ir jos mums buvo tiesioginis KLIUVINYS ASMENYBĖS ASMENS POTENCIALO ATSISKLEIDIMUI SAVO AKTUALU, kuris ir paliudija tos NESIKEIČIANČIOS asmenybės to asmens CHARAKTERĮ IR FORMĄ tos akimirkos aplinkoje.
Kitokios asmenybės asmens išraiška gali pasireikšti dviem lygiais – dvasios ir materialiu – Melkizedekai, kurie būdami dvasios gali įsikūnyti ir materialiu mirtingojo pavidalu. Arba gali būti tik materialiu pavidalu, kaip Vietinių Sistemų Materialieji Sūnūs ir Dukros – Adomai ir Ievos. Tiesa, jie gali po savosios misijos įgyvendinimo, arba priešingai – sužlugdymo – patirti ir morontinį bei dvasinį statusą, tačiau tam būtinas papildomas Kūrėjo įsikišimas. Tik sužlugdžius savo misiją Materialiųjų Sūnų ir Dukrų LIKIMAS yra pakeičiamas.

Kadangi ASMENYBĖ yra DIEVIŠKA, tai ji yra HARMONINGA, kada pasireiškia savo TIKROSIOMIS CHARAKTERIO SAVYBĖMIS, KURIOS ATSPINDI JOS TĖVUS - ROJAUS TREJYBĘ – JŲ CHARAKTERIO SAVYBES. Ir ši harmonija yra tuo gilesnė ir sodresnė, kuo arčiau asmenybė priartėja prie Kūrėjo tiek savo dvasiniu ryšiu su Kūrėju, tiek ir savo asmeniu buvimu kūrinijoje. Todėl pati aukščiausia harmonijos viršūnė pasiekiama įžengus į AMŽINYBĘ – ROJŲ – ROJAUS TREJYBĖS GYVENAMĄJĄ BUVEINĘ, IR VISOS KŪRINIJOS GEOGRAFINĮ CENTRĄ.
Tokio lygio harmoniją turi ir TOS DVASIOS, KURIOS YRA TIESIOGIAI KILUSIOS IŠ ROJAUS TREJYBĖS, O NE ĮGIJO SAVO PATYRIMU, KADA SIEKĖ VIS DIDESNIO SAVOSIOS ASMENYBĖS POTENCIALO PAVERTIMO AKTUALU, KAIP TĄ DAROME MES, MIRTINGIEJI, PAKELIUI Į ROJŲ.
Tačiau TOKIOS AUKŠTO RANGO IR TOBULOS IR HARMONINGOS ASMENYBĖS, NEKINTANČIOS ASMENYBĖS, TAIP PAT TURI SAVO POTENCIALĄ` PAVERSTI AKTUALU – SAVO PATYRIMU PAŽINTI TIEK KŪRINIJĄ, TIEK IR DVASINĖS ŠEIMOS NARIŲ BROLYSTĘ, TODĖL JOS YPAČ TROKŠTA DIRBTI MOKYTOJAIS PATIEMS ŽEMIAUSIEMS SAVO DABARTINIU AKTUALO STATUSU MIRTINGIESIEMS APGYVENDINTOSE PLANETOSE..

Dabar keliaukime prie tavo klausimų, miela Laima. Taigi – pirmasis:

Kada žmoguje atsiranda asmenybė, nes dokumente sakoma, kad Tėvas (kaip mes dabar jau žinome- Rojaus Trejybė) suteikia asmenybę "...materijos, proto, ir dvasios gyvoms ir suvienytoms energijoms.
Kaip kūrinijoje atsiranda ta suvienytų energijų sistema, kuriai galima padovanoti asmenybę?
Ar asmenybė yra pati unikali, ar tą unikalumą apsprendžia jos buvimas šitoje sistemoje?
Ar teisingas pasakymas: " mano tikrasis aš", nes logiškai mąstant turėtų būti ir netikrasis aš, o juk asmenybė ir esu aš? Ar asmenybės savimonę irgi apsprendžia jos buvimas šitoje energijų sistemoje?
Ar galime pasakyti, kad asmenybė, toje sistemoje dar nepradėjusi pasireikšti kaip numačiusi Rojaus Trejybė, yra žinoma kūrinijoje?

Jeigu aš pasakysiu taip, kaip pasakytų ROJAUS TREJYBĖ, tai atsakymas būtų toks – asmenybė yra VISADA ROJAUS TREJYBĖJE – PER VISĄ AMŽINYBĘ – ROJAUS TREJYBĖ Į VISĄ AMŽINYBĘ ŽVELGIA NUO PABAIGOS, IR DAR DAUGIAU – JI AMŽINYBĘ LAIKO SAVO DABARTIES AKIMIRKOS GLĖBYJE, O JAME YRA IR VISA EVOLIUCIJA, IR VISŲ KŪRINIJOS TVARINIŲ ASMENYBIŲ POTENCIALAS – TARP JŲ IR MIRTINGŲJŲ.
Todėl šituo požiūriu nagrinėjant asmenybės pradžią, jos prieiti negali, nes ji pradžios taip pat neturi, nes ji yra ROJAUS TREJYBĖJE, NETURINČIOJE PRADŽIOS.
Tvarinio požiūriu, asmenybės ASMENS TAPATYBĖS pradžia prasideda nuo pirmosios akimirkos, kada vyras susilieja su moterimi ir vyriškoji dalis susilieja su moteriškąja dalimi šituo suteikiant PRADŽIĄ ASMENYBĖS ASMENS TAPATYBĖS KILMEI.

Šis klausimas būtų analogiškas tokiam KLAUSIMUI – KADA MŪSŲ PLANETOJE ATSIRADO ASMENYBĖ? Jūs visi tuoj pat mėgintumėte prisiminti, kada gi Andonas ir Fonta priėmė ŠVIESOS sprendimą palikti savo tėvų tamsią gentį, ir suteikti ryškesnę šviesą žmonijos evoliucijai, apie kurią jie neturėjo jokio supratimo. Tačiau toks atsakymas nebus tikslus, nes jis apims tiek vieną pusę atsakymo – kada žmogus iš ASMENYBĖS POTENCIALO TAPO AKTUALU – PRIĖMĖ ROJAUS TĖVŲ IMPULSĄ IR PAJAUTĖ ATSAKOMYBĘ, JOG BŪTINA BĖGTI IŠ TĖVŲ GENTIES, KURI JUOS PAČIUS BŪTŲ SUNAIKINUSI KAIP IŠSIŠOKĖLIUS TOJE APLINKOJE.
Tačiau ar galėjo atsirasti ANDONAS IR FONTA, jeigu GYVYBĖS NEŠĖJAI nebūtų suteikę mūsų planetai GYVYBĖS PLAZMOS. Aišku, kad ne, nes būtent ji ir TALPINO SAVYJE ASMENYBĖS VISĄ POTENCIALĄ, KAD IŠ JO ATSIRAS ŽMOGUS ŠITOJE PLANETOJE. Tad tikrasis atsakymas ir turėtų būti, kad asmenybės pradžia mūsų planetoje prasidėjo nuo gyvybės plazmos paskleidimo, nes būtent ją taip saugojo ir globojo tiek Gyvybės Nešėjai, tiek Fiziniai Kontrolieriai, kad tik jai nieko neatsitiktų, nes būtent iš jos tik ir buvo įmanoma evoliuciniu būdu kilti ASMENYBEI MIRTINGOJO LYGIU ŠITOJE PLANETOJE. Kitokio kelio Rojaus Trejybės evoliucinis planas nenumatė asmenybės pradžiai šitoje planetoje.
Dabar sugrįžkime prie vyro ir moters jungties ir embriono pradžios moters įsčiose. Moters kiaušinėlis, apvaisintas vyriškuoju spermatozoidu, jau turi ASMENYBĖS GYVYBĘ, TAI JAU YRA ASMENYBĖS GIMIMAS, NORS TAI DAR TIK ASMENYBĖS ASMENS TAPATYBĖS POTENCIALAS, KURIS TAPS AKTUALU TIK KŪDIKIUI IŠVYSTANT PASAULĮ. Ir vis tik, jeigu tą pačią akimirką moterį ištiktų infarktas ir jos fizinis pavidalas nebetektų gyvybinės energijos, tai jos įsčiose tas pirminis asmenybės asmens tapatybės potencialas – jau užmegzta energetinė jungtis – jau būtų pažadintas morontiniuose pasauliuose kaip Rojaus Trejybės padovanotos asmenybės asmens tapatybės pirminis aktualas, kuriam pradžia buvo suteikta materialiose moters įsčiose, tuo tarpu jo visas vystymasis dėl atitinkamų aplinkybių buvo atliekamas Gyvybės Nešėjų, ir Fizinių Kontrolierių, ir Materialiųjų Sūnų ir Dukrų priežiūroje pirminiame gyvenamajame pasaulyje, kur ir įvyks to fizinio vaikelio gimimas, kad jo charakterio ugdymu užsiimtu jo motina ar tėvas, su sąlyga, jeigu nors vienas iš jų išliko.
Štai kodėl, tai, kas yra suteikta Rojaus Trejybės – AMŽINOJI dovana – NESUNAIKINAMA.
Todėl juokingos, varganos, ir apverktinos yra mirtingųjų pastangos žudyti gyvybę abortų keliu. Mirtingasis pajėgus nužudyti tik JOS MATERIALŲ APVALKALĄ, BET NE ASMENYBĘ.

Šitie mano teiginiai yra NAUJA ŠVIESOS informacija iš Rojaus Trejybės visai planetai, URANTIJAI – VISAI ŽMONIJAI – YPAČ GYDYTOJAMS, ŠITOKIU BŪDU GYVENANTIEMS IR DIRBANTIEMS PRIEŠ ROJAUS TREJYBĖS VALIĄ.

Štai kodėl jūs dabar turite VIENPRASMĮ atsakymą – ar galima daryti moteriai abortą – kada net patys gydytojai neturi aiškios nuomonės.
Nuo šios akimirkos viskas pastatoma į savo vietą – taip, kaip gyvybės plazma buvo puoselėjama ir saugoma, nes joje jau buvo asmenybės potencialas visai žmonijai mūsų planetoje, taip ir moters ir vyro gyvo ryšio energetinė išraiška moters apvaisintame kiaušinėlyje nuo pat pirmosios akimirkos jau turi konkrečios asmenybės asmens tapatybės potencialą, ir jį reikia ŽMOGUI būtent puoselėti ir saugoti, o ne ŽUDYTI.

Tačiau, kas dar nuostabiau – net jeigu mirtingasis – dėl kažkokių priežasčių – ir neišsaugoja šito energetinio vaisiaus, tai ASMENYBĖS DOVANA NIEKUR NEDINGSTA, O BUS PAŽADINTA ATITINKAMU LAIKU IR ATITINKAMOJE VIETOJE.

Tad kaip atsiranda šitoji energetinė sistema, kurioje ir padovanojama asmenybės dovana, jūs galite dedukciniu mąstymu prieiti ir atsakymo. Jeigu neprieisite, parašykite – padėsiu surasti ir šį atsakymą, tačiau parengto atsakymo jums nenoriu pateikti, nes šitaip iš viso nustosite mąstyti patys, ir atkakliai siekti atsakymų.

Asmenybė yra UNIKALI, ir jos unikalumą apsprendžia ne kas kitas, bet tik KŪRĖJAS – Rojaus Trejybė – asmenybės Šaltinis ir Centras.

O kai dėl tikrojo savojo aš, tai tu, miela Laima, esi tikrai teisi – tai ir yra ASMENYBĖS ASMUO – AŠ. Tačiau mums šis klausimas iškyla, kai jau mes esame TOLI PAŽENGĘ GYVAJAME PATYRIMŲ KELYJE DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE, kai ant menčių esame paguldę savo gyvulinio ego proto viešpatavimą dieviškojo asmenybės asmens proto atžvilgiu. Tačiau ar taip mums buvo nuo pat pradžių, ar iš karto tu pastebėjai, kad tu esi toji asmenybė be jokių NETIKRŲJŲ AR TIKRŲJŲ AŠ? Absoliuti žmonijos dauguma net nieko nežino apie asmenybę, ir jie klaidingai asmenybe vadina tik tokius mirtinguosius, kurie yra pasiekę kažkokių nepaprastų rezultatų, nors tie rezultatai gali kaip tik neleisti asmenybei pasireikšti savo asmeniu, o vis labiau ugdyti savanaudiškumą, kuris asmenybei kaip tik nebūdingas.
Todėl KOL KAS – kaip pereinamą tiltelį aš pradėjau vartoti TIKRĄJĮ DVASINĮ AŠ. Kada šviesa bus ryškesnė aplink mus, kada vis daugiau mūsų dvasinių brolių ir sesių jau suvoks, o dar geriau jau turės tokį dvasinį patyrimą, kad jiems iš karto jau bus AIŠKU, kad mes kalbame apie SAVE, ką tu ir pastebėjai.
Tai labai panašu į tai, kai dabar mes sakome apie Rojaus Trejybės šventovę ir religiją – GYVOJI, kai religijos NEGYVOS, kaip ir šventovės – NETURĖTŲ būti IŠ VISO. IR NEBUS. Tada nebus reikalo pridėti šio žodžio nei prie religijos, nei prie šventovės. Tuo tarpu dabar, kai tiek daug ritualinių ir negyvų bažnyčių ir religijų, ir jų sektų, tai būtina pridurti SKIRIAMĄJĮ BRUOŽĄ, KOKIO NETURI JOKIA KITA PASAULIO RELIGIJA IR BAŽNYČIA – TIK MES URANTAI TURIME GYVĄJĄ ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJĄ IR ROJAUS TREJYBĖS GYVĄJĄ ŠVENTOVĘ MŪSŲ PASAULYJE.
O į paskutinį klausimą suraskite atsakymą iš tų teiginių, kuriuos dabar perskaitėte mano mokyme. Aš jau pateikiau ir atsakymą į šį klausimą, tad sukoncentruoto į vieną vietą atsakymo nepateiksiu, kad ir čia MĄSTYTUMĖTE, IR IŠ MANO MOKYMO SUDĖLIOTUMĖTE IR ŠĮ ATSAKYMĄ.

Telydi jus ramybė,
Su broliška meile,
Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal