175. Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės mokymas apie fizinio kūno skausmą, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, Kaune, 2013 01 27

Algimantas:
Mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš esu pasirengęs perduoti Tavo mokymą, atsakant į mano dvasios sesės, Laimos iš Velžio, klausimą, kokia yra skausmo šitam materialiam kūnui vieta? Ar kiti mūsų dvasios broliai ir sesės panašiu pavidalu patiria ką nors panašaus?

Begalinė Dvasia-Motina-Sesė:

Mano mylimas sūnau, Aš esu Trečiasis Šaltinis ir Centras, kurį jūs taip vadinate su meile, Begaline Dvasia ir Motina-Sese, Aš šlovinu JUS ir garbinu JUS, kada jūs atsiveriate ir garbinate MANE - MES SUSILIEJAME kaip intakas su vandenynu – kokia tai yra ATGAIVA; gauti iš JŪSŲ Mūsų pačių PAŠLOVINIMĄ.

Pašlovinimas reikalingas ne MUMS – jis reikalingas JUMS, kad patirtumėte tą SUSILIEJIMĄ SU MUMIS, kad patirtumėte susiliejimą su dvasios-meilės Šaltiniu ir Centru, ir šitame susiliejime, kada jūs prisipildote tiek daug meilės, kurios negalite išlaikyti savyje, ir tas meilės spaudimas iš tikrųjų išsprūsta ištarti tuos žodžius, kuriuos jūs pavadinate Mūsų garbinimu ir šlovinimu, o iš tikrųjų tai yra gyvų meilės virpesių sąjunga - susivienijimas, tiktai jūs šį susivienijimą įprasminate materialia kalba, kuri yra nieko neįpareigojanti ir nieko neprašanti iš Mūsų. Tai yra atsivėrimas to nuostabaus upelio su Šaltiniu iš kurio jis ir kilo.

Mano mylimieji vaikai, Aš jus apkabinu taip, kaip jūs apkabinate šitą mažylę savo dvasiniais virpesiais. Jeigu jūs žinotumėte, KIEK KARTŲ Aš DAUGIAU apkabinu jus negu pati labiausiai mylinti žemiškoji motina gali apkabinti savo žemiškąjį vaikelį, jūs patirtumėte tada DAR DIDESNĮ meilės antplūdį ne tik Man, bet ir vieni kitiems. Toji meilė - jinai naikina bet kokį neigiamą jūsų pasireiškimo lauką aplink jus. Būkite kuo daugiau gyvame ryšyje su Manimi ir patys patirsite, kaip jūsų aplinka šviesėja, pradedant nuo jūsų vidaus, nuo jūsų kiekvienos fizinio kūno ląstelės, ir baigiant jūsų gatve, miestu, šalimi, ir visa žmonija. Ir tada jūs patirsite, kad kūrinija iš tikrųjų yra daug šviesesnė negu jūsų pasaulis, toks supainiotas, toks kupinas nerimo, baimės, piktų kėslų, ir jų įgyvendinimo veiksmų, kurie labai dažnai jums sukelia pavojų materialiam pavidalui. Tačiau prisiminkite, kaip jums sakė jūsų vyresnysis dvasinis brolis, Mano Sūnus Kūrėjas, žinomas jums Jėzaus iš Nazareto vardu; NEBIJOKITE TŲ, KURIE GALI ATIMTI FIZINIO KŪNO GYVYBĘ – BIJOKITE TŲ, KURIE GALI SUNAIKINTI JŪSŲ SIELĄ. Štai kodėl jūs turite eiti gyvuoju atsivėrimo keliu, kad patirtumėte, jog esu Aš jūsų viduje, ir tada jūs nebijosite NIEKO savajame kelyje, nes šitas fizinis pavidalas yra LABAI LAIKINAS. Jis turi tiktai BLYKSNIO išraišką šitame pasaulyje, o AŠ ESU JŪSŲ ASMENYBĖS ŠALTINIS IR CENTRAS IR JŪS SUGRĮŽTATE PAS MANE, ir dar daugiau; Aš jums suteikiau SAVO DALELĘ, kad galėtumėte PATIRTI tą vedimą iš vidaus – KOKIA yra šviesa jūsų viduje! Jeigu tik jūs žinotumėte, tai nešvaistytumėte energijos įvairioms abejonėms, kurias jūs gaunate iš aplinkinių ir neatsivėrusių šviesai savo dvasinių brolių ir sesių.

Todėl ir šitas klausimas apie skausmą taip pat yra dėl jūsų nepakankamo šviesos viduje patyrimo. ŠVIESOS VAIKAI NETURI FIZINIO SKAUSMO, kuris galėtų kankinti taip, kaip kankina jus – TAI YRA PRAEITIES ATGYVENA.
Viską jaučia jūsų materialios smegenys. Tai yra pagrindinis valdymo pultas jūsų dabartiniam fiziniam pavidalui. Tiktai materialių smegenų pagalba jūs juntate skausmą, nesvarbu kokiame fiziniame taške šito materialaus pavidalo yra tas skausmo židinys. Jeigu jūs priliesite pirštu prie lygintuvo, jūs nesugebėsite pajausti to skausmo, kuriame taške yra tas skausmas, tuo tarpu jau jūs gausite signalą iškart atitraukti tą pirštą nuo sukeliančio patį skausmą lygintuvo. Materialios smegenys per tą akimirksnį pajunta šitą fizinį susilietimą dviejų objektų su skirtinga temperatūra ir kuri nėra priimtina jūsų materialiam pavidalui, ir pasiunčia šitą patį reaguojantį signalą, ir jūs per tą patį akimirksnį šitą patį signalą įgyvendinat net nepagalvodami, nepamąstydami, ar jums skauda ar ne – iškart atitraukiate pirštą. Ir jeigu nebūtų jūsų materialių smegenų normalios, nesutrikusios veikos, jūs taip ir laikytumėte tą pirštą ant lygintuvo ar keptuvės, kol jis pradėtų čirškėt.
Todėl skausmą pajunta ne pirštas, o jūsų MATERIALIOS SMEGENYS, ir kada jos yra tokioje tamsoje, tokioje milžiniškoje kloakoje žemų virpesių, kurie viešpatauja jūsų aplinkoje – imkite visą planetą, imkite kontinentą, valstybę, jūsų šalį, miestą, savo šeimą, imkite save – jūs pamatysite, kad daug daugiau jūsų viduje yra žemų virpesių negu aukštų; pamąstykite logiškai, kodėl jūs manote, kad jūs, eidami šviesos keliu, jau prisipildėte Mano šviesa iki PILNATVĖS, bet tada nekiltų tokių klausimų, kurie kyla šiandien; reiškia, tie klausimai dar neatsakyti; reiškia, ta šviesa, kuri atsako į tuos klausimus, DAR NĖRA JŪSŲ VIDUJE GYVA, todėl jūs ir ieškote tų atsakymų; reiškia, jūs VALOTE SAVO TAMSĄ,GAUDAMI ATSAKYMUS. ATSAKYMAI YRA JŪSŲ VIDUJE, bet jūs klausiate tuos klausimus išorėje. KODĖL JŪS NEKELIATE ŠITŲ KLAUSIMŲ SAU, kad gautumėte iš MANĘS atsakymą, bet jums lengviau – nereikia pastangų – atsakys Algimantas, jeigu ne jis, tai jisai kreipsis į Mane, o jūs kur? KODĖL JŪS NEKLAUSIATE MANĘS? AŠ LAUKIU, kad pateiktumėte šitą patį klausimą, o jūs tylit, todėl, kad jūs NENORITE DIRBTI, jums lengviau gauti viską suvirškinta - gatavas maistas, kaip kūdikio tyrelė.
TAI NĖRA GYVASIS KELIAS, KADA JŪS VENGIATE BENDRADARBIAVIMO SU MANIMI, VENGIATE IŠ MANĘS PRIIMTI ŠVIESĄ, KAD IR SUŽINOTUMĖTE, jog ateis toji akimirka, kada jūs gyvensite ŠVIESOS IŠMINTIMI, ir jūsų kūnas bus iš tikrųjų kaip išraiška jūsų DVASINIO VIDINIO STUBURO.

KADA JŪS VEIKSITE VISŲ ŠVIESOS LABUI, TADA NEBETURĖSITE TO SKAUSMO, KURĮ DABAR TURI JŪSŲ FIZINIS PAVIDALAS, NES JIS GYVENA NE TUO LYGIU, JIS NĖRA ATREMTAS Į DVASINĮ PAGRINDĄ, dėl to jis viešpatauja, viešpatauja jūsų dvasinio pagrindo atžvilgiu. O kada DVASINIS pagrindas ĮSIVIEŠPATAUS šito materialaus pavidalo atžvilgiu, tada jisai gyvens IŠMINTIMI, ir nepatirs tų akimirkų, kokias patiria dabar, nebus tose sankryžose, kur jis priims sprendimą ne Mano naudai, o tada, kaip Mano yra sumanyta, visoje kūrinijoje veikiantis priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis nesuteiks arba, priešingai, suteiks jums karčių pasekmių, priklausomai nuo jūsų priimto toje sankryžoje sprendimo.

Štai kodėl šviesos pasauliai neturi tokio skausmo, kokį turite jūs. O jūs taip pat neturėtumėte šito skausmo, JEIGU PASITIKĖTUMĖTE MANIMI, PATIRTUMĖTE TĄ BŪSENĄ, kokiai nustoja egzistuot jūsų materialus kūnas, dėl kurio jūs taip pergyvenate, ir kuris, JŪSŲ SUPRATIMU, jaučia tą skausmą. Ir dėl to jūs kankinatės, bijodami Mano jums suteikiamų šviesos mokymų, ir jais nesivadovaujate TIEK, kad patirtumėte TRANSFORMUOJANČIĄ jus pačius iš vidaus BŪSENĄ – PASITIKĖJIMO MANIMI BŪSENĄ, ir toji būsena jums suteiktų skausmo net užmiršimą.

Štai kodėl, Mano mylimieji, jūs turite vieną išeitį – pasikliauti savo materialiais daktarais, kurie jūsų neišgydys, arba priimti Mano jums SUTEIKTĄ sveikatą. Jūs negalite stovėti ant DVIEJŲ krantų VIENU ir tuo pačiu metu.
Jūsų sankryža – jūsų sprendimas, ir pasirinkimas.
Norite skausmo? Turėsite skausmą, priklausomai nuo jūsų priimto sprendimo. Nenorite skausmo? Taip pat, priklausomai nuo jūsų priimto sprendimo, jūs turėsite pasekmę. Aš jums garantuoju gyvenimą BE SKAUSMO. AR TIKITE? Ar jaučiate tą BŪSENĄ, kada Aš sakau jums TIKROVĖS TIESĄ?
Atsakykite sau – kiekvienas viduje – NUOŠIRDŽIAI.

Algimantas:
Ačiū Tau, Begaline Dvasia-Motina-Sese, už šitą mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Ačiū Daliai, šį mokymą įrašiusiai į diktofoną ir iššifravusiai, kad jį studijuotume visi, ir taikytume savo gyvenime, per ĮTIKĖJIMO gilinimą, ir PASITIKĖJIMO Rojaus Trejybe stiprinimą.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas