Algimanto mokymas apie SEKTAS, 2013 04 22

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mokymas apie SEKTAS, 2013 04 22

Labai dažnai, kai tik užsimenu apie tai, jog urantai turi GYVĄJĄ – ne ritualinę – religiją, ROJAUS TREJYBĖS gyvąją religiją, tai sulaukiu baimingo klausimo, ar tai ne sekta?
Tačiau trumparegiai ir neišmanėliai teologai, religininkai, ir bažnytininkai, kaip ir urantininkai, ir ateistai TUOJ PAT, be jokios logikos, ima kategoriškai teigti, jog tai – SEKTA. Kaip gi tu gali teigti nieko nežinodamas apie Rojaus Trejybės gyvosios religijos buvimą, atsiradimą, ir vystymąsi, pasiremdamas savo pasenusiomis sampratomis ir visiškai netinkamomis dabartinėmis analogijomis.
Rojaus Trejybės GYVOJI ŠVENTOVĖ ir Rojaus Trejybės GYVOJI RELIGIJA neturi nieko panašaus į tai, kas dabar egzistuoja šiame pasaulyje, todėl jos tiesiog negalima lyginti su niekuo, nes tai nesulyginami dalykai. TAI VISIŠKAI NAUJO RYTO AUŠRA URANTIJAI, IR NE TIK JAI, BET IR VISAI KŪRINIJAI – TAI NAUJOJO VISATOS AMŽIAUS IŠTAKOS VISAI KŪRINIJAI. IR JOS BUVO GYVAI PRADĖTOS ŠIAME – KOL KAS – AKLINOS TAMSOS APIMTAME PASAULĖLYJE. Tai, kas JAU pradėta URANTŲ – apims, SU LAIKU, VISĄ KŪRINIJĄ.
Tuo tarpu atėjo jums laikas sužinoti DAUG PLAČIAU, kas gi yra sekta, IR KAIP GI JI SKIRIASI nuo Rojaus Trejybės gyvosios religijos. Tad šiuo mokymu perteiksiu jums savo sampratą, kurią išplėtė man Rojaus Trejybė, kad ir jums ją pateikčiau šį Rojaus Trejybės žvilgsnį į dabartinį mūsų pasaulį, ir žmoniją, IŠ VIRŠAUS.
Žvelgiant į mūsų planetą iš Rojaus - ir Rojaus Trejybės žvilgsniu - tai visa TIKROVĖ yra jos glėbyje PER KŪRINIJOS AKTUALIZAVIMĄ, IŠ ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS ENERGIJOS, su visomis visatomis, su visais žvaigždynais, su visais pasauliais, su visais tvariniais. Būtent iš Rojaus Trejybės ir kyla KOSMOSAS, IR JAME VYKSTANTI EVOLIUCIJA PAGAL ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS IR ŠVIESOS PLANĄ VISUMAI. KIEKVIENAS NUŠVITĘS ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS ŠVIESA VEIKIA VISUMOS LABUI. O veikla yra tokia daugiapusė, tokia skirtinga, bet jos vaisiai, jos darbai yra visi nukreipti VISUMOS ŠVIESOS LABUI, ir atliekami MEILĖS MOTYVU, GAUNAMU IŠ Rojaus Trejybės. Tokia veikla yra suvienyta DVASIOJE. O kadangi Rojaus Trejybė yra dvasios ŠALTINIS IR CENTRAS, tai ir pati veikla yra atremta į šį dvasinį pagrindą, nors ji gali būti ir grynai materiali, jeigu atliekama materialių būtybių, tokių kaip mirtingieji žmonės, ar Materialieji Sūnūs ir Dukros – Adomai ir Ievos – ar Tarpinės Būtybės, ar Energijos Reguliuotojai ir Fiziniai Kontrolieriai.
Urantų veikla yra VISUMOS LABUI, KŪRINIJOS DVASINĖS ŠEIMOS, kurios pilnateisiais nariais yra ir urantai, LABUI, ROJAUS TREJYBĖS LABUI, nes ir pati Rojaus Trejybės religija, kurią PRIĖMĖ IR IŠPAŽĮSTA urantai, yra NE EVOLIUCINĖ, NE ŽMOGAUS SUGALVOTA, BET APREIKŠTA, PERTEIKTA ROJAUS TREJYBĖS TIEK PER SŪNŲ KŪRĖJĄ-JĖZŲ KRISTŲ, TIEK PER MANO MINTIES DERINTOJĄ. IR TAIP RYŠKIAI PERTEIKTA, KAD BUVO IŠTIRPDYTAS VISAS MANO PRIEŠINIMASIS TOKIOS BAŽNYČIOS-ŠVENTOVĖS ĮKŪRIMUI, IR JI BUVO ĮKURTA PER AKIMIRKSNĮ MANO DVASIOJE, SKIRTA VISAI PLANETAI, VISAI VISATAI, VISAI KŪRINIJAI, PRADĖJUS NAUJĄJĮ VISATOS AMŽIŲ SU VISOS ROJAUS TREJYBĖS, O NE VIEN TIK TĖVO – KAIP BUVO IKI ŠIOL, IR DAR YRA DABAR VISUR KITUR, TIK JAU NE TARP URANTŲ – GARBINIMU.
Urantai yra ne tik ROJAUS TREJYBĖS VISUMOS, DVASINĖS ŠEIMOS GYVA, IR NEATSKIRIAMA DALIS, BET IR ŠIAI VISUMAI SUTEIKIA DAR RYŠKESNĘ ROJAUS TREJYBĖS GYVĄJĄ DVASINĘ ŠVIESĄ
Kada aš pradėjau vis labiau bendrauti su Tėvu, atrastu savyje, kada pradėjau gauti iš Jo vis gilesnius mokymus, tada Jis man ir pasakė, kad aš mokysiu ir pats kitus žmones, net ir taip, kaip ir pagalvoti aš nepagalvoju, kaip savo lakiausiose fantazijose dar negaliu šito kitų mano tuo metu dar vadintų sielos brolių ir sesių, o dabar jau tvirtai sakau DVASIOS brolių ir sesių, mokymo proceso įsivaizduoti, ir dabar matau, kokia tai buvo TIESA, NES JI PAVIRTO MAN TIKROVE. O TĖVUI-ROJAUS TREJYBEI TIKROVE JI BUVO IR TUO METU, KAIP IR PER VISĄ AMŽINYBĘ ROJAUS TREJYBEI YRA TIKROVĖ VISA KŪRINIJOS VISUMINĖ ŠVIESA ROJAUS TREJYBĖS PASKLEISTA, KAI TOS KŪRINIJOS ATSKIRUOSE PASAULIUOSE GALI BŪTI DAR TAMSA.
Todėl Rojaus Trejybė – žvelgdama iš savosios gyvenamosios buveinės – savojo energijos sukoncentravimo Šaltinio ir Centro, esančio Rojuje – VISOS KŪRINIJOS GEOGRAFINIAME CENTRE – MATO VISAS SUPERVISATAS, VISAS VIETINES VISATAS, VISUS ŽVAIGŽDYNUS, VISAS VIETINES SISTEMAS, VISAS PLANETAS IR ARCHITEKTŪRINES SFERAS KAIP VISUMĄ, PRIPILDYTĄ VIEN TIK JOS MEILĖS ŠVIESOS IR VEIKLOS, NES JOS MEILĖS ENERGIJOS VIRPESIŲ GALIA YRA TOKIA, KAD IŠTIRPDO VISĄ BLOGĮ IR NUODĖMĘ GYVOJOJE IR PATIRIAMOJE ATSIVĖRUSIŲ ROJAUS TREJYBEI TVARINIŲ MEILĖJE. Ir kuo toliau nuo Rojaus į išorę kosminėje erdvėje yra pasauliai, tuo labiau yra SUSILPNINAMAS Rojaus Trejybės Meilės gyvų virpesių ĮSISAVINIMAS, nes tvariniai patys šio lauko nesukuria, o jį gauna iš Rojaus Trejybės, ir jį patiria, ir kitiems išspinduliuoja - SAVO BŪSENA - tiek, kiek TĄ AKIMIRKĄ turi įtikėjimo, ir atsivėrimo Rojaus Trejybei, AKTYVIOS gelmės savo viduje, kiek tas tvarinys yra SUSILIEJĘS SU ROJAUS TREJYBE, ir kiek jaučiasi VISOS KŪRINIJOS DVASINĖS ŠEIMOS PILNATEISIU NARIU, IR KIEK VEIKIA KAIP MYLINTIS VISUS KITUS ŠIOS MILŽINIŠKOS ŠEIMOS NARIUS. Ir toje milžiniškoje Rojaus Trejybės dvasinėje šeimoje yra SANTYKINAI nedaug tokių šios šeimos narių, kurie arba kilo tiesiogiai iš Rojaus Trejybės, arba įgyvendino savo likimą - pasiekė Rojaus Trejybę iš evoliucinių pasaulių – todėl absoliučiai daugumai dvasių, kaip ir sieloms bei Materialiesiems Sūnums ir Dukroms – Adomams ir Ievoms – kaip ir Tarpinėms Būtybėms, kaip ir patiems mažiausiems tarp visų asmenybių mirtingiesiems žmonėms BŪTINA ŠIĄ AKIMIRKĄ PASITENKINTI SAVOJO ASMENINIO ĮTIKĖJIMO GILINIMU, GYVA KOMUNIJA SU KŪRĖJU, IR DRAUGE SU KŪRĖJU VEIKIMU VISUMOS LABUI, nors ir nematomo, bet patiriamo Kūrėjo, meilės motyvu.
Šitokiu būdu ir urantai yra VISUMOS DALIS mūsų tokiame – kol kas – susiskaldžiusiame, segmentuotame, pasaulyje – URANTIJOJE. O susiskaldymas ir yra pirmasis žingsnis į SEKTANTIŠKUMĄ.
Sekta – tai yra atskilęs nuo kamieno ir atitinkamą grupę sudarantis darinys, turintis savo VALDŽIĄ, savo STRUKTŪRĄ, savo TEORINĮ mokymą-programą, savo TIKSLUS, ir savo METODUS šiuos tikslus pasiekti.
SEKTANTIŠKUMAS – TAI SUSISKALDYMAS Į UŽDARAS GRUPES, IR TAM TIKRO LYGIO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS TŲ GRUPIŲ VIDUJE. TAI – VISUMOS SEGMENTAVIMASIS Į SAVIIZOLIACIJĄ, IR SIEKIS PATRAUKTI Į SAVO PUSĘ KITUS.
Jeigu kamienu laikysime VISĄ kūrinijos dvasinę šeimą, tai net ir visa mūsų planetos žmonija, einanti prieš Kūrėjo meilės valią, tampa SEKTA, o ne vieninga dvasioje Rojaus Trejybės dvasinės šeimos ištikima dalis. Ji šitaip PATI – DĖL SAVOJO TAMSUMO IR NEIŠMANYMO – ATSISKIRIA NUO ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS GYVO VANDENYNO. O tokioje TAMSIOJE žmonijoje mažesnėmis SEKTOMIS tampa VALSTYBĖS, kurios PRIEVARTA pasidalina ne savo sukurtą planetą Į ATSKIRAS TERITORIJAS, IR JAS VADINA VALSTYBĖMIS, ir savo valstybių viduje įveda SAVO tvarką. O TIKSLIAU PASAKIUS SAVO NETVARKĄ. TAI - NE KAS KITA, KAIP TIKRA SEKTA, KUR ŽMOGUS NETENKA LAISVĖS GYVENTI NET PAGAL KŪRĖJO VALIĄ – MEILĖS IR ŠVIESOS APRAIŠKA VISOSE SFEROSE, TAIP, KAIP JIS NORI šito iš vidaus, vedamas Rojaus Trejybės fragmento - Minties Derintojo - būtent tam mums ir suteikto, kad mums perteiktų ryškesnę šviesą, kurią ir skleistume drąsiai ir ryžtingai kitiems. O VIETOJE ŠITO JIS PRIVALO GYVENTI TAIP, KAIP JAM PRIMETA TOS VALSTYBĖS-SEKTOS LABAI MAŽA GRUPELĖ ŽMONIŲ, ARBA NET VIENAS ŽMOGUS – VADINAMOJI VALDŽIA, KURI PATI YRA TAMSOS APRAIŠKA VISOSE GYVENIMO SFEROSE – POLITIKOJE, EKONOMIKOJE, ŠVIETIME, ŠEIMOJE, ŽMONIŲ LAVINIME, KAD NET PATIES KŪRĖJO – ROJAUS TREJYBĖS – ŠVIESA IR MEILĖ NIEKAIP IR NEGALI IKI ŠIOL PRASISKVERBTI Į VALSTYBĖS VISAS STRUKTŪRAS – PRADEDANT PREZIDENTAIS, PARLAMENTU, IR VYRIAUSYBE IR BAIGIANT BET KOKIŲ BIUROKRATINIŲ TARNYBŲ VEIKLA.
Tuo tarpu pačioje valstybėje visuomenė politinėje sferoje turi savo sektas – POLITINES PARTIJAS, nes jos sudaro tos visuomenės – kaip visos visumos – atskiras grupeles, kurios jungiasi į oficialiai registruotas - ar neregistruotas - grupes, SU SAVO VALDŽIA, SU SAVO STRUKTŪRA, turi SAVO PROGRAMAS, TIKSLUS, ir METODUS tų tikslų įgyvendinimui, TURI NET SAVO FINANSUS, IR LABAI GRIEŽTAS TAISYKLES, KURIAS PAŽEIDUS – ARBA INTRIGŲ KELIU – ŠITOKIOS SEKTOS-PARTIJOS NEĮTINKANTYS NARIAI YRA PAŠALINAMI IŠ JOS.
Gali taip būti, ir dažnai būna, kad net ir nuo tokios politinės sektos-partijos atsiskiria DAR MAŽESNĖ dalis turinčių savo kitokias nuostatas, ir sukuria tos sektos-partijos SAVO sektą, kurią pavadina FRAKCIJA. Tai vis tas pats SEKTANTIŠKAS žaidimas, tik jis vyksta politikoje, nors politikai, kaip ir kiti šio politinio spektaklio vaidintojai, žodžio SEKTA nevartoja, nes jis atbaidytų nuo jų veiklos, todėl JIE SAVO SEKTANTIŠKUMĄ UŽMASKUOJA PARTIJOS TERMINU. O jie TURĖTŲ vartoti SEKTOS terminą, nes tuomet mažiau būtų iškraipoma tikrovė. Beje, kada vyksta kokios nors politinės, ekonominės, ir net dvasinės konferencijos, tuomet jau atsiranda ir labai artimas sektoms susiskirstymas į POSĖDŽIUS SEKCIJOSE.
Jeigu paimsime sportą, kaip visuminį sveiko žmogaus kūno rūpestį ir priežiūrą, kaip fizinę kultūrą, tai atskiros sporto šakos jau ir sudaro sporto SEKTAS, KURIŲ REZULTATŲ SIEKIMO TIKRIEJI METODAI IR TRENIRUOTĖS YRA SLEPIAMI NUO KITŲ AKIŲ. Būna ir parodomųjų VIEŠŲ treniruočių, bet jos ir rengiamos tik tam, kad priviliotų gerbėjus būtent į jų pusę, o tai jau ir pinigai klubams. Atskirų sporto šakų aistruoliai taip pat yra SEKTANTAI, kuriantys savo atributiką, turintys savo valdžią, savo įstatus, savo skanduotes, ir metodus, kaip jas skanduoti, ir kas turi diriguoti. Tai tipiški sektantai, kurie jaučia BAIMĘ dėl komandos, ir ją išlieja AGRESIJA PRIEŠ KITŲ KOMANDŲ AISTRUOLIUS, TOKIUS PAT SEKTANTUS, SU KURIAIS TARPUSAVYJE JOKIU BŪDU NE TIK NEBENDRAUJA, BET DAR KAIP ŽVĖRYS AGRESYVIAI PUOLA VIENI KITUS, jog tokių susidūrimų pasekmės būna NET SU AUKOMIS.
Ir tokia SEKTANTIŠKA NETVARKA PASIEKĖ JAU IR LIETUVĄ, IR ATĖJO JI IŠ VAKARŲ, SUSISKALDŽIUSIŲ Į DAUGYBĘ SEKTŲ VISOSE GYVENIMO SFEROSE.
Šitokiu būdu galima skirstyti KIEKVIENĄ visuomenės veiklos sferą, kada nuo bendro ir visaapimančio visuomenės gyvenimo ir organizmo drauge su Centru ir Šaltiniu – Kūrėju – Rojaus Trejybe – yra nuklystama į susiskaldymą, susismulkinimą, UŽDARUMĄ, kai vieni nebesuvokia, ką daro kiti. Todėl tokios pačios sektos yra ir moksle, ir mene, ir visuomenės įvairiuose judėjimuose, įvairiuose žmonių laisvalaikio interesų tenkinimo būreliuose – medžiotojų, žvejų, turistų, ar dar kokių – ir bet kokioje kompanijoje-firmoje, turinčioje savo SEKTANTIŠKĄ vidaus tvarką, ko darbuotojas negali daryti, ko negali kalbėti, net apie savo uždarbį su kitais tos pačios kompanijos darbuotojais, turi SAVO PASLAPČIŲ firmų vadovai nuo žemesniųjų grandžių vadovų, jau nekalbu apie eilinius darbuotojus. Ir tokių firmų vadovų bendravimas su eiliniais darbuotojais yra tik toks, kiek jis gali atnešti PELNO pačiai firmai, o tikriau jos vadovams, ir net ne jos savininkams-akcininkams, bet jos kasdieniams vadovams, todėl ir jų bendravimas su pavaldiniais yra TIK DĖL AKIŲ, o iš tikrųjų SEKTANTIŠKAS KOMANDAVIMAS, o ne BENDRADARBIAVIMAS VISŲ ŠVIESOS LABUI KAIP DVASINIŲ BROLIŲ IR SESIŲ IŠ MEILĖS, NET NE PAGAL FIRMOS NUSTATYTAS TAISYKLES, UŽ KURIŲ PAŽEIDIMĄ DARBUOTOJAI NE TIK METAMI LAUK, BET DAR IR PADUODAMI Į TEISMĄ.
ŽMONIJA DĖL SAVO NEIŠMANYMO NEGALI TOKIŲ DALYKŲ PASTEBĖTI, IR ANALIZUOTI GILUMINE IR VISUMINE PRASME, NES JOS NIEKAS ŠITO NEMOKĖ, IR DABAR NEMOKO, NES TOKIŲ DVASINIŲ MOKYTOJŲ – SU KOSMINE ĮŽVALGA – IKI MANĘS NIEKAS NERENGĖ, KADANGI NEBUVO IR TOKIŲ SUGEBANČIŲ JUOS RENGTI.
VISUOMENĖS ŠIOKIA TOKIA VYSTYMOSI Į PRIEKĮ KRYPTIMI TURĖTŲ RŪPINTIS FILOSOFAI. Tačiau ir jų pasaulyje šiuo metu nebėra, nes dabar klesti vien tik FILOSOFUOTOJAI, nes jie tariamai veda žmoniją pirmyn. Deja, jie žmonijos vesti pirmyn TIESIOG negali, nes patys neturi jokio supratimo, kas yra žmonija, ir kokia JOS PASKIRTIS PLANETOJE. Jie nesuvokia net ir SAVO paskirties, ką JIE PATYS TURI daryti, tad ką jau kalbėti apie tai, kad suvoktų žmonijos paskirtį.
Kuo skiriasi FILOSOFAS nuo FILOSOFUOTOJO? Tai du KOKYBIŠKAI skirtingi lygiai – filosofas pateikia SAVO sampratas-mokymus, ir jais vadovaujasi pats, jais GYVENA, o filosofuotojai tik CITUOJA FILOSOFŲ TEIGINIUS, rašo straipsnius, knygas su šitomis citatomis, ruošia disertacijas, pompastiškose konferencijose sako kalbas, skaito savo tariamai mokslinius pranešimus, ir už visa tai gauna įvairius jiems sugalvotus vadinamuosius mokslinius vardus, o už ŠIUOS gauna dar ir aukštesnes pareigas, su didesne alga, ir profesorių vardais. Tuo tarpu FILOSOFAI savo mintis atiduoda už ačiū, ir jokių jiems suteiktų nusipelniusių vardų neturi.
Taigi, nesant filosofų, sugebančių pasirūpinti žmonijos raida, negali būti gilumine ir visuotine prasme nuosekliai mąstančių teologų ir kunigų, ir ne tik eilinių kunigų, bet ir visos jų hierarchijos. Štai kodėl sektomis yra vadinamos tik tokios žmonių grupuotės, kurios veikia VIEN TIK RELIGINĖJE sferoje. Tai būtų dar nieko, bet net ir čia yra painiojamas pats sektų TURINYS, nes šiuo metu NĖRA NĖ VIENOS RELIGINĖS GRUPUOTĖS, KAD JI NEBŪTŲ SEKTA.
Šiandien net ir VISOS religijos, išskyrus urantų GYVĄJĄ IR APREIKŠTĄJĄ RELIGIJĄ – ROJAUS TREJYBĖS GYVĄJĄ RELIGIJĄ – mūsų planetoje esančios PAČIŲ ŽMONIŲ SUGALVOTOS, o dėl to NE APREIKŠTOSIOS, bet EVOLIUCINĖS-RITUALINĖS, ir NEGYVOS-DOGMATINĖS, religijos YRA PAČIOS SUSISKALDŽIUSIOS Į SEKTAS su savo labai griežtomis struktūromis, su savo sustabarėjusia ir negyva valdžia, su savo negyvais ritualais.
Aš pasižiūrėjau angliškai Vikipedijos informaciją apie KRIKŠČIONYBĖS sektas, tai buvau nustebintas, pamatęs, kad jų priskaičiuojama net KETURIASDEŠIMT VIENAS TŪKSTANTIS, o atsidaręs kitą svetainę – Amazon – suradau dvi knygas, išleistas praėjusiais metais, ir kiekviena iš jų aptaria po VIENĄ TŪKSTANTĮ krikščioniškų sektų. Skirtumas milžiniškas, tačiau net ir imant tų dviejų amerikiečių autorių aptariamas vieno tūkstančio sektas, tai ir toks skaičius jau yra milžiniškas.
Vienoje svetainėje, skirtoje sektų aptarimui, yra pateikiamas toks sektų apibrėžimas:
Sekta yra maža religinė grupė, atskilusi nuo pripažintos religijos ar denominacijos. Ji laikosi daugelio nuostatų, bendrų su savosios kilmės religija, bet nemažai turi ir naujų sampratų, kurios ir atskiria ją nuo tos religijos.
Tačiau kai kuriose šalyse terminas SEKTA pažymi neigiamą prasmę, susietą su žodžiu kultas. Abu terminai kai kuriais atvejais laikomi sinonimiškais.
Mes rekomenduojame termino sekta niekada nevartoti straipsniuose, kalbose, apybraižose, pamoksluose, ir pan., nebent jis būtų iš anksto labai skrupulingai apibrėžtas – ir dažnai net ir tuomet jo nevartoti. Mes patariame, kad tikėjimo grupė būtų tiesiog apibūdinama jos oficialiu pavadinimu, arba kaip naujas religinis judėjimas.
Štai taip siūloma iš viso atsisakyti žodžio SEKTA. Toks požiūris yra neteisingas, nes būtent jis mėgina iš viso išplauti iš žmogiškosios sąmonės, IR PASĄMONĖS, labai konkrečias sampratas.
Mes gyvename Lietuvoje, kur dauguma žmonių save laiko katalikais. Deja, katalikai savęs nemato sektantais, nors jie ir negali įvardinti katalikybės kaip ATSKIROS RELIGIJOS, tačiau sekta savęs pavadinti nė nemano, o pasivadina katalikų BAŽNYČIA. TARSI ŠITOKS PASIVADINIMAS UŽBRAUKTŲ PAČIOS SEKTOS BUVIMĄ, KAI JIE TURI VISUS SEKTOS POŽYMIUS – turi savo religinę knygą – BIBLIJĄ – turi labai griežtą struktūrą, turi labai aiškiai ir griežtai apibrėžtą savo valdžios hierarchiją, ir net savo didžiausio VIRŠININKO – popiežiaus – KULTĄ. Dar daugiau jie popiežių net vadina ŠVENTUOJU TĖVU, šituo patys PAŽEISDAMI SAVO VADINAMĄJĄ ŠVENTĄJĄ KNYGĄ – NAUJĄJĮ TESTAMENTĄ – KUR AIŠKIAI NURODYTA:
“Ir nė vieno iš savųjų nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje.“ (Mato, 23, 9)

Tad katalikams tokia Mato nuostata, ir nurodymas, atrodo, kad iš viso neegzistuoja, nors tai jų pačių TAIP VISADA ARŠIAI GINAMAS ŠVENTASIS RAŠTAS – NAUJASIS TESTAMENTAS – kuris ir pateikia Mato lūpomis tokį teiginį VISIEMS krikščionims – TAI REIŠKIA IR KATALIKAMS. O katalikai šį nurodymą pažeidinėja nuolat. Jie popiežių išaukština iki KULTINIO asmens. Jeigu tą darytų vien tik eiliniai katalikai, tai jie gali šito ir neišmanyti, kur čia yra blogybė, tačiau tą NUOLAT KARTOJA IR KARTOJA KATALIKŲ SEKTOS VISI VADINAMIEJI DVASINIAI VEDLIAI – KUNIGAI, KLEBONAI, VYSKUPAI, KARDINOLAI, IR NET PATS POPIEŽIUS, o juk jie save laiko MOKYTAIS tikėjimo sferoje, ir dėl to drįsta MOKYTI ir kitus.
Tuo tarpu Naujasis Testamentas nė žodžiu neužsimena apie KATALIKŲ BAŽNYČIĄ, nors jis kalba apie KRIKŠČIONIŠKĄJĄ bažnyčią, BET NE APIE KATALIKŲ, nes ši sekta tuo metu dar neegzistavo iš viso.
Nei prie Jėzaus, nei jam jau pakilus – po prisikėlimo – Jėzaus pasekėjai savęs jokiais krikščionimis nelaikė iš viso. JIE VISI LAIKĖSI ŽYDIŠKO TIKĖJIMO RITUALŲ IR TRADICIJŲ – lankė tas pačias žydų pamaldas sinagogose, kalbėjo tas pačias maldas, ir vienintelis skirtumas buvo jų pasikrikštijimas jau esant suaugusiu, kai tuo tarpu žydai pakrikštydavo savo vaikus dar pirmąją savaitę po gimimo. Ir šituos ne šiaip Jėzaus pasekėjus, bet jau PAULIAUS MOKINIUS pavadino pirmą kartą krikščionimis kiti Romėnų imperijos Antioko mieste, o ne jie patys šitaip save pasivadino:
“Kiekviena žydų sinagoga toleravo pagonių tikinčiųjų pakraštį, ‘labai religingus‘ arba ‘Dievo-bijančius‘ žmones, ir būtent šitas atsivertusiųjų pakraštys ir sudarė Pauliaus pirmųjų atsivertėlių į krikščionybę pagrindą. Net ir šventykla Jeruzalėje turėjo puošnų pagonių kiemą. Tarp Jeruzalės ir Antioko kultūros, prekybos, ir garbinimo buvo labai artimas ryšys. Antioke Paliaus mokiniai buvo pirmą kartą pavadinti ‘krikščionimis.‘" (1333-07)
O juk Paulius niekada su Jėzumi nebendravo, o pirmuosius Jėzaus pasekėjus net pats persekiojo, dar būdamas iki savo atsivertimo Sauliumi. Tad Pauliaus sukurta krikščionybė mažai ką beturėjo bendra su Jėzaus MOKYMAIS, ir Jėzaus skelbta evangelija – Dievo tėvystė, žmonių brolystė.
Štai kodėl krikščionybė nėra JĖZAUS religija, o yra religija APIE Jėzų, kaip jį, ir jo mokymus, aiškino – JAU NE VIENAM DEŠIMTMEČIUI PRAĖJUS PO JĖZAUS PAKILIMO – tiek evangelijų sumanytojai, tiek ir Paulius savo laiškais. Kadangi Paulius su Jėzumi pats nebendravo, tai jo žinios apie Jėzų buvo iš Petro, su kuriuo jis ilgą laiko dirbo ir bendravo. Tačiau Petras buvo vienas iš tų apaštalų, kuris Jėzaus mokymų nė iš tolo nesuprato. Ir savo klaidingas sampratas jis perteikė ir Pauliui. Tuo tarpu paties ištikimiausio Jėzaus mokymo skleidėjo, ABNERIO, kuris buvo Jono Krikštytojo apaštalų vadovas, o vėliau Jėzus jį paskyrė vadovauti ir visam septyniasdešimtiems įšventintų evangelininkų korpusui, net vardas nėra paminėtas nė vienoje iš keturių evangelijų, nė viename Pauliaus ar Petro laiškų, kurie JAU VĖLIAU buvo įtraukti į Naująjį Testamentą, ir KLAIDINGAI pavadintą NET DIEVO ŽODŽIU, IR ŠVENTUOJU RAŠTU. Ir nieko nuostabaus, kad Abneris buvo ištrintas iš atminties, nes Petras su juo susipyko, tad pyktis visada buvo, ir tebėra, blogio instrumentas, ir VISADA IŠKRAIPO TIESĄ.
“Pauliaus krikščionybės kulte moralė buvo žydiškasis apgamas. Žydai į istoriją žvelgė kaip į Dievo apvaizdą – Jahvės veikimą. Graikai į naująjį mokymą įnešė aiškesnę sampratą apie amžinąjį gyvenimą. Pauliaus doktrinas teologiniu ir filosofiniu požiūriais paveikė ne tiktai Jėzaus mokymai, bet taip pat ir Platonas ir Filonas. Etikos srityje jį įkvėpė ne tiktai Kristus, bet taip pat ir stoikai.“(1340-05)
“Jėzaus evangelija, kaip ją įkūnijo Antioko krikščionybės Pauliaus kultas, susimaišė su tokiais mokymais:(1340-06)
“1. Graikų atsivertėlių į judaizmą filosofiniais samprotavimais, įskaitant ir jų kai kurias sampratas apie amžinąjį gyvenimą.(1340-07)
“2. Vyraujančių misterinių kultų, ypač mitrinių doktrinų apie atpirkimą, išganymą, ir išgelbėjimą aukos dėka, kurią suteikia kažkoks dievas, patraukliais mokymais.(1340-08)
“3. Tradicinės žydų religijos griežta morale.”(1340-09)
Viduržemio jūros pakrantėje buvusi Romos imperija, Partos karalystė, ir kaimyninės tautos, gyvenusios Jėzaus laikais, visos turėjo menką ir primityvų supratimą apie pasaulio geografiją, astronomiją, sveikatą, ir ligas; ir natūralu, kad juos smarkiai nustebino dailidės iš Nazareto nauji ir pritrenkiantys pareiškimai. Idėjos apie dvasių, gerų ir blogų, turėjimą buvo taikomos ne vien tiktai žmogiškosioms būtybėms, bet daugelis manė, jog dvasias taip pat turi ir kiekviena uola ir medis. Tai buvo stebuklingas amžius, ir visi tikėjo stebuklais kaip įprastais atsitikimais.

Tam, kad suvoktumėte KATALIKŲ SEKTOS KARDINOLŲ INTRIGAS PER POPIEŽIAUS RINKIMUS – KONKLAVAS – perskaitykite vokietės Cristos Kramer von Reisswitz knygą – POPIEŽIŲ KŪRĖJAI, kardinolai ir konklava – lietuvių kalba. Ji leis jums pradėti suvokti, kiek buvo, ir yra, užterštas Vatikanas, kurio pagrindinis tikslas – VALDYTI SAVOSIOS SEKTOS ŽMOGAUS PROTUS, PRIMETANT SAVO RITUALUS IR DOGMAS, KURIŲ LAIKYTIS KATALIKAMS PRIVALU, NESVARBU, AR JIEMS TAI PATINKA AR NEPATINKA, PRIEŠTARAUJA TAI ROJAUS TREJYBĖS VALIAI AR NEPRIEŠTARAUJA, MORALU TAI AR AMORALU, BET JEIGU PASAKYTA POPIEŽIAUS BAŽNYČIOS ATŽVILGIU, TAI VISIEMS KATALIKAMS PRIVALOMA, IR BE JOKIŲ IŠLYGŲ.
Ir niekas NESUSIMĄSTO, kad kardinolai, patys neturėdami jokių įgaliojimų iš Jėzaus, renka būtent Jėzaus “vietininką“ pasaulyje, o tada tas “vietininkas“ tiek pats save vadina, tiek ir kitiems – net ir valstybių prezidentams – leidžia save vadinti ŠVENTUOJU TĖVU, net ŠVENTENYBE, nors šitas žmogus yra lygiai toks pat KAIP VISI, ne ŠVENTESNIS, kaip ir benamis, visų skriaudžiamas, ir renkantis maisto atliekas iš šiukšlių konteinerio. POPIEŽIUS YRA LYGIAI TOKS PAT, NES TĖVUI NĖRA NĖ VIENO IŠSKIRTINIO.
Šitaip katalikų sektos popiežius save iškelia net virš VISŲ TĖVO, kai VISUOTINIO TĖVO nevadina ŠVENTUOJU TĖVU, apsieina su paprasto Tėvo vardu.
Popiežius TURI NEKLYSTAMUMO RELIGINĖJE IR MORALINĖJE plotmėje dogmą, kaip ją parengė ir suformulavo Vatikano I susirinkimas 1870 metais ir popiežius Pijus IX išleido savo bulę 1971 metais. POPIEŽIAUS bulės – OFICIALŪS RAŠTAI religinio mokymo ir moralės sferoje yra PRIVALOMI KATALIKŲ VADINAMAI JŲ VISUOTINEI BAŽNYČIAI, IR VISIEMS KATALIKAMS.
Kada internete norėjau pasitikrinti, ar tikrai bulėmis vadinami oficialūs popiežiaus raštai, tai tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis užėjau tokios informacijos, kuri pašiaušė mano plaukus, kad šitaip galėjo elgtis šitoji katalikiškoji sekta, kuri turi popiežių, kaip savo AUKŠČIAUSIĄ VIRŠININKĄ. Net iki keturioliktojo amžiaus bulės buvo dažnai rašomos ant ŽMOGAUS ODOS – net paaukotų vaikų odos arba nukankintų eretikų odos. Jūs tik SUSIMĄSTYKITE – katalikų bažnyčia žmones NUKANKINDAVO, IR NET VAIKUS. Ir tą darė DIEVO LABUI.
“Realybė yra tokia: popiežiaus bulės (originalai) buvo gaminami iš žmogaus odos. Dažniausiai dokumentų gamybai buvo naudojama paaukotų vaikų bei eretikų oda. Klastotės buvo pagamintos iš veršiukų odos. Pirmoji popiežiaus bulė ant žmogaus odos pavadinimu Ex commisso nobis buvo pagaminta 1136 m., kuri buvo skirta Saksonijos popiežiaus ekskomunikavimui. Jį išleido popiežius Innocent (lietuviškai – Nekaltasis) II.
“Po šio popiežiaus mirties tradicijos naudoti žmogaus odą buvo tęsiamos kitų Romos katalikų Bažnyčios valdovų. Žmogaus oda dokumentų gamybai buvo naudojama iki pat XVI a. vidurio. Iš viso to laikotarpio metu buvo išleista daugiau nei 20 popiežiaus bulių.
“Teigiama, kad vaikų aukojimo kultas ir bulių gamyba buvo susiję su šėtono garbinimo ritualais. Šie tamsos dievai turėjo konkrečius vardus, o pačios apeigos buvo paveldėtos iš Venecijos rabino, o šis savo ruožtu jas paveldėjo iš kitų žynių, priklausiusių senovės pagoniškoms tautoms.” (www.valstybe.wordpress.com/2010/12/04/popieziaus-bules-gamintos-is-vaiku-odos/ )

Tai kelia siaubą, kad tokia sekta dar iki šiol ne tik NEBUVO pasmerkta, ir išsklaidyta, kaip NUSIKALSTAMA ŽMONIJAI. O ji savo įtaką dar ir išplėtė visame pasaulyje. Tai tik rodo, kokio GŪDAUS IR TAMSAUS lygio yra VISA ŽMONIJA, kad tokia NUSIKALSTAMA ORGANIZACIJA KAIP KATALIKŲ SEKTOS BAŽNYČIA GALI IR TOLIAU LAISVAI MULKINTI ŽMONES, IR TAIP VIEŠAI MANIPULIUOTI JŲ PROTUS.

Tačiau kada susimąsčiau, tada jokios nuostabos nebeliko, juk dar pagoniškoji Lietuva popiežiaus palaiminimu buvo tiesiog žudyte žudoma, kada mėgino visomis išgalėmis priešintis VADINAMAJAM krikštui.

Jūs susimąstykite – LIETUVIAI BUVO ŽUDOMI TŲ VADINAMŲJŲ TIKINČIŲJŲ KRYŽIUOČIŲ ORDINO GALVAŽUDŽIŲ. Žemaitija kiek įmanoma stengėsi išvengti savosios žūties, ir kad neprarastų savosios tapatybės iš viso, ji turėjo pasiduoti, arba fiziškai būti sunaikintai Vatikano popiežiaus kariaunos. Tad Europoje ji buvo paskutinioji, kuri priėmė KRYŽIUOČIŲ KARDU IR PRIEVARTA PRIMESTĄ katalikybę tik 1387 metais.

Vadinamieji KRYŽIAUS karai – tai POPIEŽIAUS “DIEVO“ “MEILĖS“ apraiškos – žudyti, žudyti, žudyti kitaminčius.

Popiežiaus INKVIZICIJA visus viduramžius nudažė popiežiaus kariaunos nukankintų milžiniškų aukų krauju ir sudegintų to laikmečio šviesuolių – DVASINĖS TAMSOS IR DVASINIO KURTUMO KARDINOLŲ IR VYSKUPŲ, IR VISOKIO PLAUKO SKUNDIKŲ IR ŠMEIŽIKŲ – sukurstytų laužų liepsnų, ir skausmų ŠVIESA.
Ir šis šleifas negali savaime išnykti gimstant vis naujoms kartoms. Šis šleifas tęsiasi, ir toliau tęsis, nes tokio dviveidiško ir savanaudiško elgesio ir gyvenimo žemo dažnio virpesiai tebeperduodami iš kartos į kartą siekiant bet kokia kaina išsaugoti katalikybę kaip atskirą sektą – nieko nekeisime, ką gavome iš senelių ir tėvų, TĄ IR PALIKSIME SAVO VAIKAMS IR ANŪKAMS, KAD ŠIE SAVO RUOŽTU VISA TAI PERDUOTŲ SAVO VAIKAMS IR ANŪKAMS. Šitokiu būdu stojama SKERSAI KELIO ROJAUS TREJYBĖS PAŽANGAI - EVOLIUCIJAI.

Ir šiandien KATALIKŲ BAŽNYČIA TĘSIA SAVO DARBĄ – tik paslėptą po gražių žodžių NEGYVA lavina – sielų ir dvasių KASDIENĮ KLAIDINIMĄ, IR GĄSDINIMĄ. Net kariuomenėje jie išdrįsta laikyti kapelionus, kurie vietoje to, kad mokytų kareivius ir karininkus ATRASTI TĖVĄ SAVYJE, PAMILTI VISUS, NET IR SAVO PRIEŠUS, KAIP ŠITO IR MOKĖ JĖZUS, laimina juos, išvykstant į visokias okupacines misijas į kitokios religijos kraštus – tiek Irake, tiek Afganistane, tiek Somalyje, tiek Libijoje, tiek kituose kraštuose – ir kur REALIAI ŽUDOMI KITI DVASINIAI BROLIAI IR SESĖS, JĖZAUS IR TĖVO MYLIMI VIENODAI, IR GYVENANTYS SAVO TĖVYNĖJE.

Niekas neturi teisės ateiti į svetimą vienuolyną su savo įstatymu.

BŪTENT DĖL TO, KAD DABAR VISOS PASAULYJE VEIKIANČIOS SEKTOS PAMINA ROJAUS TREJYBĖS VALIĄ, NIEKO NEŽINO, IR NENORI NIEKO ŽINOTI, APIE ROJAUS TREJYBĘ, IR VEIKIA PRIEŠ ROJAUS TREJYBĘ, IR YRA PASMERKTOS IŠNYKTI.

TOKS LAUKIA IŠNYKIMAS IR KATALIKŲ SEKTOS. IR JOS NIEKAS NEIŠGELBĖS, KAD IR KAS MANYTŲ KITAIP, KAD IR PATS POPIEŽIUS TAM IŠNYKIMUI MĖGINTŲ PRIEŠINTIS.

ROJAUS TREJYBĖS VALIA YRA TOKIA, KAD PLANETOJE ĮSIVIEŠPATAUTŲ GYVOJI ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJA, KAD LIKTŲ TIK TIKROVĖS GYVASIS KELIAS, KURIUO DABAR IR EINA TIK URANTAI.
Visos mūsų planetoje dabar egzistuojančios evoliucinės religijos – išskyrus URANTŲ ROJAUS TREJYBĖS APREIKŠTĄJĄ, IR GYVĄJĄ RELIGIJĄ – yra pačių žmonių sugalvotos. Tačiau jos yra jau labai nutolusios nuo tų pradinių šaknų, nuo tų asmenų, kurie jas ir sugalvojo. Jos ne tik nutolo nuo savo ištakų, bet sukūrė savo sektų išorinius pamaldų ritualus, kuriuos dar papildė ir atitinkamais parašytais tekstais, kad tuos ritualus dar labiau sustiprintų – tiesiog UŽANTSPAUDUOTŲ, KAD KITI BIJOTŲ JUOS PAKEISTI. Tačiau vis tik atsiranda ir tokių drąsuolių, kurie ima ir pakeičia vienus ritualus savais, tada atsiranda ir pasekėjų, kurie būna nusivylę ankstesniais ritualais, nes savo pačių viduje nejaučia jokio nusiraminimo ir palaimos, todėl tikisi, kad nauji ritualai jiems daugiau padės pajausti nusiraminimą, kurio taip stigo ankstesnėje ritualinėje bažnyčioje. Ir jie paremia naujuosius ritualus, ir visaip prisideda prie jų laikymosi ir įtvirtinimo. Ir iš pradžių jų protas pajunta apraminimą, nes jie pajunta tam tikrą laisvės proveržį, kuris buvo varžomas ankstesnių ritualų, o dabar jų nebeliko, todėl nebeliko ir tokios slogios nuotaikos. Būtent šitokiu keliu į Lietuvą atėjo Tikėjimo žodžio sekta, kada jos nariai nebenorėjo likti katalikų dogmatinėje bažnyčioje, kuri su tokiu skausmu ir kančia, tokiomis žemo energinio dažnio melodijomis ir tekstais mėgina paveikti tikinčiuosius, kad šiuos tiesiogine prasme VARĖ Į NEVILTĮ ir DEPRESIJĄ. Todėl tų, kurie pirmieji Lietuvoje viešai, tiesiog VILNIAUS GATVĖSE, atskilo nuo katalikų ir sudarė Tikėjimo žodžio sektą, troškimas buvo labai didžiulis – išsilaisvinti iš tos tamsos, kurią jie patirdavo per katalikų ritualines ir negyvas pamaldas. Tai – visiškai natūralu, nes Rojaus Trejybės DVASIA – MINTIES DERINTOJAS – visus veda tik į šviesą, į GYVĄ KOMUNIJĄ SU ROJAUS TREJYBE. Todėl ir Tikėjimo žodžio sektos nariai tiesiog su milžinišku ENTUZIAZMU IR ENERGIJA KŪRĖ DŽIUGIAS GIESMES APIE JĖZŲ, BE SKAUSMO IR KANČIOS, JŲ MELODIJOS IR RAMINO IR KĖLĖ ENTUZIAZMĄ VILNIAUS GATVĖSE, IR BUVO DIDŽIULĖ – IR DAUG RYŠKESNĖ – ŠVIESA PALYGINUS SU KATALIKŲ MELODIJOMIS IR TEKSTAIS. Ir patys Tikėjimo žodžio sektantai visiems VILNIAUS GATVĖSE teigė, kad trokšta garbinti Viešpatį SU DŽIAUGSMU, IR DŽIAUGSME, O NE SU KANČIA IR KANČIOJE, KAIP TĄ DARO KATALIKAI.
Tačiau šios naujos TIKĖJIMO ŽODŽIO sektos problema buvo ta, kad jie neturėjo GYVO MOKYTOJO, KURIS BŪTŲ JUOS ATVEDĘS Į DIDESNĘ – IR GYVĄ – ŠVIESĄ JŲ PAČIŲ VIDUJE – ROJAUS TREJYBĖS TRIJŲ ASMENŲ ATRADIMĄ SAVYJE, IR ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMĄ IŠ DVASIOS.
Be DVASINIO MOKYTOJO neįmanoma plaukti GYVAJAME ROJAUS TREJYBĖS dvasiniame TIKROVĖS vandenyne, nes jame nematai jokios krypties, kada buvai katalikų bažnyčios įpratintas vadovautis vien tik jos skelbiamomis dogmomis ir įpirštais išoriniais ritualais, o taip pat ir klaidinančiais vadinamuoju šventuoju Raštais, kokiu katalikai laiko BIBLIJA – Senąjį Testamentą ir Naująjį Testamentą, ypač pastarąjį. Štai kodėl ir Tikėjimo žodžio sekta užplaukė ant TŲ PAČIŲ povandeninių rifų, NUO KURIŲ MĖGINO SU TOKIU ENTUZIAZMU IŠSILAISVINTI, ir sustojo – o iš tikrųjų vis LABIAU IR LABIAU IR TOLIAU VIS TIEK DEGRADUOJA Į TAMSĄ, KAIP IR KATALIKAI, NUO KURIŲ JIE TAIP BĖGO TOLYN. O DABAR JAU IR NUO JŲ PAČIŲ BĖGA NUOŠIRDŽIAI TROKŠTANTYS PALAIMOS IR RAMYBĖS, ŠVIESOS IR ĮTIKĖJIMO, GYVOS KOMUNIJOS SU KŪRĖJU – ROJAUS TREJYBE IR KŪRĖJO GARBINIMO PER DVASIOS ATSIVĖRIMĄ ROJAUS TREJYBEI.
Tikėjimo žodis siekė laisvo ir džiaugsmingo Viešpaties garbinimo, bet naudodamasis tais pačiais, kaip ir katalikai, Raštais – Senuoju Testamentu ir Naujuoju Testamentu – kaip ir katalikai – pateko į aklavietę, ir DEGRADAVO iki tų pačių katalikų VIDURAMŽIŲ NEGYVOS TAMSOS IR DOGMATIZMO – piktųjų dvasių išvarinėjimo – iki negyvo transo būsenos pasiekimo per pamaldas, kas ir sudaro klaidingas tariamų – NEEGZISTUOJANČIŲ – piktųjų dvasių apsėdimo apraiškas, kada ŽMOGAUS PROTE sąmonės atžvilgiu įsiviešpatauja PASĄMONĖ.
Kada Jėzus buvo prieš du tūkstančius metų tarp mūsų, ir kaip vienas iš mūsų, jis buvo to paties rango dvasia, kaip ir iki savojo atėjimo į mūsų planetą, Urantiją – Sūnus Kūrėjas – tik save sumažinęs iki mirtingojo kūdikio NATŪRALAUS gimimo iš materialių moters įsčių. Ir jis buvo pradėtas kupinų meilės lytinių santykių tarp mažiau kaip prieš metus SUSITUOKUSIŲ DVIDEŠIMT VIENERIŲ METŲ AMŽIAUS JUOZAPO IR DEVYNIOLIKMETĖS MARIJOS natūraliu būdu, nors energetinė transformacija buvo įvykdyta tokia, kad šis kūdikis buvo SŪNUS KŪRĖJAS, ATĖJĘS SU SAVĘS PADOVANOJIMO MISIJA Į URANTIJĄ, KAD SUKAUPTŲ ASMENINĮ PATYRIMĄ, KAS YRA TAS REALUS GYVENIMAS ŽMOGIŠKUOJU PAVIDALU, kuriam jis ir buvo davęs pradžią Urantijoje, kada po pusės milijono eksperimentų Satanijos sistemos sostinėje, Jeruseme, su įvairaus cheminio pagrindo GYVYBĖS PLAZMA, pasirinko būtent šią – druskingo tirpalo pagrindu – sukurtą gyvybės plazmą, iš kurios, EVOLIUCINIU KELIU, po daugybės milijonų metų gyvybės plazmos vystymosi mūsų planetoje, su KOKYBINIAIS ŠUOLIAIS IR BE JUNGIAMŲJŲ IR PEREINAMŲJŲ GRANDŽIŲ, ir atsirado žmogus, kuriam Urantijoje yra vienas milijonas metų; ir atsirado žmogus be jokio Adomo, ir be jokios Ievos, tariamai iš Adomo šonkaulio PADIRBTOS.
Žmogus mūsų planetoje egzistuoja jau vieną milijoną metų, o Adomas ir Ieva mūsų planetoje, ir ne ROJUJE, bet EDENO SODE, vykdė savo misiją, ir, deja, ją sužlugdė. Ir tai buvo “vos“ prieš 38.000 metų. Taigi, Adomas mūsų planetoje niekada nebuvo pirmuoju žmogumi, nes ir iki jo gyveno kartų kartos MŪSŲ protėvių. Adomas ir Ieva – tai IŠ VISO NE ŽMONĖS, nors ir turėjo materialų žmogaus pavidalą. Adomas ir Ieva – tai Materialiųjų Sūnų ir Dukrų kategorijos atstovai, kurie ir turėjo pastiprinti biologinę žmonijos rasę, kuri buvo visiškai save išsėmusi. Todėl Adomas ir Ieva turėjo turėti savo vaikų, ir vaikų vaikų, ir jų vaikų vaikų, kol per kartų kartas būtų sulaukta bent pusės MILIJONO PALIKUONIŲ – VIOLETINĖS RASĖS PALIKUONIŲ. Ir štai tik tada būtų buvę leistini TIESIOGINIAI LYTINIAI SANTYKIAI SU ŽMONĖMIS, KAD GIMTŲ JŲ BENDRI PALIKUONYS IR JAU SAVYJE TURINTYS ADOMO IR IEVOS VIOLETINĖS GYVYBĖS PLAZMOS. Ir šitokiu būdu būtų buvę sustiprinti rasės biologiniai genai, ir išplėstas dvasinis imlumas ryškesnei šviesai. Deja, šitą misiją sužlugdė iš pradžių Ieva - nesąmoningai - o po jos – jau sąmoningai – ir Adomas.
Kol Jėzus buvo planetoje materialiu žmogiškuoju pavidalu, tol jis apaštalams, ATSKIRAI TIK JIEMS, aiškino didesnės šviesos mokymus apie Tėvą, mokė juos bendravimo su Tėvu SAVAIS ŽODŽIAIS, ir savosios EVANGELIJOS – DIEVO TĖVYSTĖS, ŽMONIŲ, TUO PAČIU IR PAGONIŲ, BROLYSTĖS. Ir šituo apaštalų grupę su Jėzumi galima būtų taip pat laikyti – tamsaus žmogaus supratimu – SEKTA, kuri nesilaikė nustatytų maldų formų, kurių žydai turėjo apie trisdešimt, kiekvienos progos – ryte ar vakare, šeštadienį – sabato dieną – ar šventės metu atitinkamiems poreikiams patenkinti. Tuo tarpu viešai visi iki vieno jie laikėsi oficialios judėjų religijos, ir lankė sinagogose ritualines pamaldas. Jėzus tą darė dėl to, kad jam, dar iki atėjimo į Urantiją, buvo perduoti Tėvo-Rojaus Trejybės apribojimai, ko jis neturėtų jokiu būdu daryti – tarp tų apribojimų buvo ir susilaikymas nuo RELIGIJOS IR ŠEIMOS sukūrimo. Tad iš jo buvo reikalaujama savo religiniu kasdieniu gyvenimu rodyti, kaip vykdyti Tėvo valią, kuriant gėrį visiems visų Tėvo meilės pasireiškimu visu gyvosios šviesos ryškumu. Tad tai, ko Jėzus mokė savo apaštalus apie Tėvą, ir yra GYVOJI APREIKŠTOJI JĖZAUS RELIGIJA – TIKROVĖ SU TIKROVĖS ŠALTINIU, TĖVU – GYVENTI SAVO KASDIENĮ GYVENIMĄ SU TĖVU, IR PALAIKYTI KOMUNIJĄ SU TĖVU SAVAIS ŽODŽIAIS.
Jėzus niekur pats nė žodeliu neužsiminė apie jokią krikščionybę, apie naujos religijos, naujos sinagogos – bažnyčios – įkūrimą. DAR DAUGIAU – JĖZUS NIEKADA NEPRAŠĖ, KAD GARBINTŲ JĮ, ir dar kaip VIEŠPATĮ. Tai jau žmonių susigalvojimai dėl jų pačių tamsumo ir neišmanymo.
Jėzaus apaštalai ir jo pasekėjai dar ilgai ir po Jėzaus pakilimo pas Tėvą laikėsi tų pačių apeigų, kaip ir visi žydai – lankė sinagogas drauge su visais judėjais, ir meldėsi tomis pačiomis maldomis, švęsdavo tas pačias religines šventes, ir vienintelis buvo skirtumas toks, kad Jėzaus pasekėjai pasikrikštydavo būdami suaugę. Tai buvo išorinis Jėzaus pasekėjo VIENINTELIS ženklas, kada ant jų galvos užpildavo vandens, kai tuo tarpu judėjai savo vaikus pakrikštydavo savaitės amžiaus, o berniukams dar ir atlikdavo apyvarpio apipjaustymą.
Jėzus nė žodžiu neužsiminė apie jokią krikščionybę, kurios tuo metu dar iš viso nebuvo. Ir jis nieko nekalbėjo apie katalikus, kurių jau kaip atskilusios Jėzaus pasekėjų dalies – sektos – taip pat dar nebuvo.
Tuo tarpu URANTAI su Rojaus Trejybės GYVĄJA IR APREIKŠTĄJA religija tapo NAUJOJO VISATOS AMŽIAUS IŠTAKOMIS VISAI DIDŽIAJAI VISATAI. Kas buvo paskutinis, tapo PIRMUOJU.
URANTŲ IŠPAŽĮSTAMA ROJAUS TREJYBĖS GYVOJI RELIGIJA APIMS NE TIK MŪSŲ VISĄ PLANETĄ, BET IR VISAS KITAS PLANETAS, KAD ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMAS IR ŠLOVINIMAS VIS GARSIAU IR GILIAU AIDĖTŲ KOSMOSE NUO PATIES PRADINIO GYVYBĖS LAIPTELIO – MATERIALAUS MIRTINGOJO-ŽMOGAUS, ATRADUSIO SAVYJE IR ROJAUS TREJYBĘ, IR SAVE – ROJAUS TREJYBĖS DVASINĮ SŪNŲ AR DUKRĄ.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal