25. KAS YRA NUSIKALTĖLIAI? AR JIE YRA? 2013 08 08
KAS YRA NUSIKALTĖLIAI? AR JIE YRA? 2013 08 08
Žmogus linkęs laikyti nusikaltėliu tik tą, kurį nuteisė TEISMAS? Tai – labai YDINGAS požiūris. Toks požiūris yra iškreiptas ir neatitinka tikrovės.
Kadangi aš jus rengiu DVASINIAIS MOKYTOJAIS, kokių šioje planetoje dar nėra buvę per visą vieno milijono metų žmonijos istoriją, tai jūs JAU SUKAUPĖTE ir turite pakankamai gilią KOSMINĘ įžvalgą, kad suvoktumėte šį mano mokymą be jokių IŠANKSTINIŲ NEIGIAMŲ NUOSTATŲ.
Deja, daug kam tai, ką perskaitysite, gali ir nepatikti. Tačiau NESKUBĖKITE SU IŠVADOMIS, IR NEGADINKITE SAU PATIEMS NUOTAIKOS – TIKRAI ATEIS TOJI ATEITIES akimirka, kad ir šiems mano teiginiams PRITARSITE, KAIP VIENINTELIAMS TEISINGIEMS. Tai tik jūsų DAR GILESNĖS KOSMINĖS ĮŽVALGOS reikalas.
Juk net tie teiginiai, kurie dar jums NESENIAI atrodė NEPRIIMTINI, kada juos nuolat girdėdavote mane sakant, DABAR DAUG JŲ PATYS JAU SAKOTE KITIEMS. Reiškia mano mokymą ĮSISAVINOTE PAGILINĘ SAVO KOSMINĘ ĮŽVALGĄ Taip bus ir šįkart.
Taigi, kažkas įvykdo nusikaltimą, tačiau jis dar nėra ATSKLEISTAS, TAI KAIP GI YRA SU TUO, KURIS JĮ ĮVYKDĖ, AR JIS NUSIKALTĖLIS, AR NENUSIKALTĖLIS?
Atsakymas į šį klausimą yra tik vienas – NUSIKALTĖLIS, nes būtent jis nusikaltimą ĮVYKDĖ. O tai, kad jis nėra pagautas už rankos, nieko nekeičia.
Todėl liaudies patarlė – NEPAGAUTAS, NE VAGIS – prieštarauja PAPRASČIAUSIAI LOGIKAI, nes VAGIS YRA TAS, KURIS PAVOGĖ, o net tas, KURĮ SUGAVO.
Tai tik rodo labai seklią kosminę įžvalgą.
Argi kyšininkas yra tik tas, kuris buvo pagautas imant-duodant kyšį, ir kuriam buvo iškelta baudžiamoji byla, o teismas priėmė nuosprendį, patvirtindamas nusikaltimo faktą ir paskirdamas atitinkamą bausmę? O jeigu teismas paėmusiam-davusiam kyšį paskelbė išteisinantį nuosprendį, argi nuo to pats kyšio davimo-ėmimo faktas dingo, išnyko, jo nebeliko? O visiškai priešinga situacija – teismas nuteisė visiškai NEKALTĄ. Argi nuo to NEKALTASIS tapo NUSIKALTĖLIU, vien tik dėl to, kad taip NETEISINGAI NUSPRENDĖ TEISMAS?
Taigi mano mielieji, TEISMAS NĖRA TOJI VIETA, KURI GALI PASAKYTI, KAS YRA NUSIKALTĖLIS, O KAS NĖRA.
Tačiau žmogus visą laiką – per kartų kartas buvo mokomas – tik teismas gali nuspręsti ir duoti bausmę arba nuo jos atleisti. Tai būtų teisinga nuostata, jeigu TEISMAS BŪTŲ VISAIŠMINTIS IR TEISINGAS. Tuo tarpu taip nėra, todėl teismui atiduoti tokios teisės – nustatyti, kas yra NUSIKALTĖLIS, O KAS NĖRA, ŠIANDIEN – TOKIOJE NEDVASINGOJE ŽMONIJOJE – DAR NEGALIMA. Juk net ir TEISĖJAS, nuteisęs NEKALTĄ, pats tampa NUSIKALTĖLIU, nors jo niekas ir NETEISIA, O NUTEISTĄ NEKALTĄJĮ REALIAI PASODINA Į KALĖJIMĄ KAIP NUSIKALTĖLĮ, O TOKS PATS NUSIKALTĖLIS TEISĖJAS RAMIAI SAU GRĮŽTA NAMO IR VALGO VAKARIENĘ PO SUNKIOS DARBO DIENOS KAIP ŠVARUS PRIEŠ SAVO VAIKUS, ŽMONĄ-VYRĄ, IR VISUOMENĘ.
NUSIKALTĖLIO ETIKETĘ TEISĖJAS NET IR NEKALTAI NUTEISTAM ŽMOGUI ĮTEISINA JURIDIŠKAI.
Štai kodėl šiuo metu žodžiu NUSIKALTĖLIS negalima taip lengvabūdiškai apibūdinti - ŽMOGIŠKĄJA samprata – nė vieno, nes labai dažnai nėra tikrumo dėl visų VEIKSMŲ TEISINGUMO, nes net VADINAMIEJI PARENGTINIO TYRIMO METU SURINKTI ĮRODYMAI TOLI GRAŽU NĖRA OBJEKTYVŪS ĮRODYMAI. O jeigu įrodymai yra TENDENCINGAI surenkami ir dar labiau tendencingai jiems pritaria TEISĖJAS, tai nusikaltėliais tampa ir tyrime dalyvavę pareigūnai, nors jų niekas šitaip nevadina. O turėtų drąsiai sakyti tą tie, prieš kuriuos imamasi NETEISĖTŲ VEIKSMŲ, ir būtent jie turi TEISĘ pavadinti tokius nedorus policininkus ar tyrėjus NUSIKALTĖLIAIS, nes šie pamina ĮSTATYMĄ – NUSIKALSTA. Ir jokiam pareigūnui nevalia tokiems žmonėms nei kerštauti, nei taikyti psichologinio ar fizinio poveikio priemones vien dėl to, kad jie šitaip vadina – IR TEISINGAI – įstatymą pažeidžiančius pareigūnus.
Niekada negali būti taip, kad net ir nusikaltimą įvykdęs žmogus būtų trypiamas ir žeminamas, bauginamas ir mušamas, negali būti taip, kad vienoje pusėje būtų visiškai beteisis ir bijantis ištarti žodį Rojaus Trejybės SŪNUS AR DUKRA, o kitoje – TARIAMAI visagalis ir visavaldis kitas Rojaus Trejybės SŪNUS AR DUKRA. ROJAUS TREJYBĖS POŽIŪRIU VIENODA MEILĖ LIEJAMA ABIEMS, NORS NUSIKALTĖLIU YRA BŪTENT TAS TARIAMAS VISAGALIS, O NE BETEISIS IR PAŽEMINTAS.
O kas yra ADVOKATAS, mėginantis nuo atsakomybės išsukti padariusį nusikaltimą? TOKS advokatas yra pats NUSIKALTĖLIS Rojaus Trejybės požiūriu, NORS VISUOMENĖ JĮ GALI PRIPAŽINTI PUIKIU SAVO NARIU, IR DAR RODYTI JAM DIDŽIULĘ PAGARBĄ.
O kas yra policininkas, mokytojas, dėstytojas, politikas, valdininkas, gydytojas, teisėjas, verslininkas, eilinis visuomenės narys davęs ar paėmęs kyšį, ar šmeižikas, kuris taip pat nesugautas ir nenuteistas? Ar jis nusikaltėlis ar ne, nes teismas tokiam juridiškai nepriklijavo etiketės – NUSIKALTĖLIS? VIENPRASMIŠKAI – VISI - VISI IKI VIENO –TOKIUS VEIKSMUS ATLIKĘ, AR ATLIEKANTYS, YRA NUSIKALTĖLIAI, NEPRIKLAUSOMAI NUO TO, AR JUOS KAS MATĖ, AR NEMATĖ, GIRDĖJO JŲ ŠMEIŽTUS AR NE – DIDYSIS TEISĖJAS IR LIUDYTOJAS YRA ROJAUS TREJYBĖ IR ROJAUS TREJYBĖS APVAIZDA, NUO KURIOS NĖRA KUR PASISLĖPTI NET TANKIAUSIAME MIŠKE AR DYKUMOJE, KUR NĖRA NĖ VIENO ŽMOGAUS.
VISI – VISI IKI VIENO – NUSIKALTIMAI YRA VYKDOMI ROJAUS TREJYBĖS AKIVAIZDOJE, NES ŠITAME NUSIKALSTAMAME PROCESE NIEKAIP NEGALIMA PABĖGTI NUO ROJAUS TREJYBĖS DVASIOS – MINTIES DERINTOJO – NUOLAT SKLEIDŽIAMŲ MEILĖS AUKŠTO DAŽNIO VIRPESIŲ, SKATINANČIŲ ATSISAKYTI BET KOKIŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKSMŲ ĮGYVENDINIMO, KAD IR KAIP BŪTŲ SUNKU PRISIBELSTI PRIE ŽEMAŽIŪRIO GYVULINIO PROTO.
Štai kodėl ne vienam bus tikras šokas, kada bus parodyta jau po prisikėlimo jų gyvenimo istorija Urantijoje, kad taip nugyveno beprasmį gyvenimą, kada Gyvoji Meilė ir Šviesa ir tuomet buvo net jų VIDUJE.
Štai kodėl tik Minties Derintojas žino GERIAUSIAI, KODĖL BUVO VYKDOMI NUSIKALTIMAI, NES JIS DAUG GERIAU PAŽĮSTA SAVO GLOBOTINĮ, KAIP NIEKAS KITAS, NET KAIP PATS MIRTINGASIS NEPAJĖGUS PAŽINTI, IR DĖL TO NEPAŽĮSTA, NET IR SAVĘS.
Tačiau net ir tokiu NUSIKALSTAMOS VEIKOS ATVEJU MINTIES DERINTOJAS LIEJA ROJAUS TREJYBĖS MEILĘ IR ŠVIESĄ BE PERSTOJO, IR NEVADINA NUSIKALTĖLIU SAVO GLOBOTINIO, O VADINA PAČIU MYLIMIAUSIU SAVO SŪNUMI AR DUKRA, TARSI TAI BŪTŲ VIENINTELIS VAIKAS VISOJE KŪRINIJOJE.
Taigi, ir mes, mirtingieji, NUSTOKIME VARTOTI žodį NUSIKALTĖLIS NET IR TOKIO MŪSŲ DVASIOS BROLIO AR SESĖS ATŽVILGIU, KURIS BUVO NUTEISTAS, ir pakeiskime žodžiu NUTEISTASIS.
Būtent žodis NUTEISTASIS yra vienintelis tikslus, nes teismas įvyko, nuosprendis paskelbtas, ir įvykdytas. Tuo tarpu net ir NETEISINGAI nuteistas tikrai BUVO NUTEISTAS IR NEBUVO IŠTEISINTAS, TODĖL IR JAM TINKA TOKS ŽODIS NUTEISTASIS, BET NE NUSIKALTĖLIS, NES JIS NIEKAM NENUSIKALTO.
Musulmonas, turintis keturias žmonas, katalikiškoje Lietuvoje jau būtų teisiamas už daugpatystę, kuri Lietuvoje oficialiai draudžiama, o musulmonų krašte tas pats musulmonas būtų pripažintas DORU tikinčiuoju.
Štai kodėl net religiniai ar moraliniai kriterijai negali būti tie argumentai, kurie mums suteiktų teisę žmogų pavadinti NUSIKALTĖLIŲ.
Religinėje sferoje NUSIKALTIMAI yra vadinami NUODĖMĖMIS. Tačiau dabar pasaulis yra tokiu milžinišku laipsniu nusigręžęs nuo Tėvo-Rojaus Trejybės, kad nuodėmės samprata yra visiškai išsitrynusi iš žmogaus pasąmonės, kad žmogus jau nebekreipia jokio dėmesio į nuodėmės sąvoką iš viso – sako aš esu ateistas, todėl man nuodėmė negalioja, čia tikintiesiems. Vaikiškas savęs pateisinimas ir toliau daryti SĄMONINGĄ BLOGĮ. Būtent žinant, kad tai yra blogis, ir jį daryti toliau ir yra NUODĖMĖ. O juk tokie dalykai yra kiekviename žingsnyje kasdienėje APLINKOJE – rūkymas, alkoholis, narkotikai, pavydas, pyktis, kerštas, intrigos, apkalbos, šmeižtas, žudymas, karai, nekokybiškas darbas, vogimas, kyšininkavimas, psichologinis ar fizinis smurtas, vaikų auklėjimo nuolatinis ignoravimas, mokytojų negerbimas, vyresniųjų negerbimas, kenkimas bet kam, kas gera, dora, teisinga, puikybės pasireiškimas, neteisingumas, ir t.t.
Kai Jėzus susirinkusiems sakė: “Meskite į mane akmenį, kas BE NUODĖMĖS,“ jis tiesiogine prasme GERAI ŽINOJO, kad žmogaus GYVULINIS PROTAS NEPAJĖGUS GYVENTI NENUODĖMINGAI, NENUSIKALSDAMAS TĖVO VALIAI, KOL NĖRA ATRADĘS SAVYJE TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS. Jėzaus laikais žmogus dar neturėjo Paslaptingojo Pagalbininko – Minties Derintojo – veikiančio žmogų iš vidaus, todėl nė vienas žmogus negalėjo gyventi nenuodėmingai.
Tuo tarpu pilietinėje-pasaulietinėje visuomenėje žmogus sugalvoja įvairių taisyklių, palengvinančių pačios visuomenės veikimą, ir o pačius didžiausius apribojimus pavadina ĮSTATYMAIS. Ir už jų pažeidimą taiko įvairias bausmes, kiekviena visuomenė pagal SAVO BRANDĄ ARBA NEBRANDUMĄ. Ir kuo daugiau griežtų ir apribojančių įstatymų, tuo NEDVASINGESNĖ, NEBRANDESNĖ, IR LAUKINĖ yra visuomenė.
Todėl tik DVASINGOJE visuomenėje palaipsniui išnyks KALĖJIMAI, O VĖLIAU IR NUTEISTIEJI. Kalėjimuose yra SANKAUPA žemo dažnio virpesių, iš ten stiprėja jų poveikis VISAI VISUOMENEI.
Todėl jau dabar Lietuvai reikia palaipsniui ATSISAKYTI kalėjimų, pakeičiant juos DARBAIS VISŲ LABUI – JUK KIEK REIKIA TVARKYTI KELIUS, KIEK REIKIA STATYTI NAMUS, O JUK DARBO POVEIKIS YRA TOKS VEIKSMINGAS ASMENYBĖS PROTUI-SĄMONEI IR PASĄMONEI, KEIČIANT SAVO SAMPRATAS IR VERTYBES, KO DABAR NĖRA KALĖJIMUOSE IŠ VISO. Uždarumas tarp keturių sienų ir be jokios veiklos taip pat turi MILŽINIŠKO neigiamo poveikio žmogaus mąstymo DEGRADACIJAI. Tai reiškia, kad kalėjimai yra ne kas kita, kaip mąstymo degradacijos platintojai visai visuomenei, o ne apsauga nuo nuteistųjų. Ne nuo to galo visuomenė saugosi nuo nutiestųjų, kuriuos reikia būtent IŠSKLAIDYTI, o ne laikyti vienoje SANKAUPOJE.
O TAI JAU IŠŠŪKIS LIETUVOS ELITUI ŠALIES VALDYMO LYGIU, IR JĮ PRIIMTI IR ĮSISAVINTI BŪTINA TIK DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE, IR PASITELKUS ROJAUS TREJYBĖS APVAIZDĄ. PRIEŠINGU ATVEJU LIETUVOS LAUKIA KATASTROFA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas