Forumas: temos peržiūra
Iš Tėvo mes gavome talentus, kaip juos investuojame?
Šitas Jėzaus perteiktas mokymas yra labai svarbus ir šiandienos pasauliui, Urantijai.
Jis vyko likus mažiau kaip trims paroms iki Jėzaus nukryžiavimo. Tai buvo paskutiniosios savaitės, jam esant Urantijoje žmogiškuoju pavidalu, antradienio vėlų vakarą.
Kad jums būtų lengviau suvokti Jėzaus mokymo gelmę, savo mintis jums pateiksiu skliaustuose.
3. VĖLESNĖ DISKUSIJA STOVYKLOJE ( p. 1916 )
Kada jie susėdo prie laužo, maždaug dvidešimt jų, tada Tomas paklausė: "Kadangi tu turi sugrįžti tam, jog užbaigtum karalystės darbą, tai koks turėtų būti mūsų požiūris į Tėvo reikalą tuo metu, kai tavęs nebus?" Kada Jėzus apžvelgė juos prie laužo, tada jis atsakė:
"Ir net tu, Tomai, nesuvoki, ką aš esu sakęs. Argi aš visą šitą laiką jūsų nemokiau, kad jūsų ryšys su karalyste yra dvasinis ir individualus, visiškai asmeninio patyrimo reikalas dvasioje, įtikėjimo dėka suvokiant, kad tu esi Dievo sūnus? Ką gi aš daugiau pasakysiu?”
( Jėzus su savo apaštalais praleido drauge beveik ketverius metus, mokė juos, gyveno drauge su jais, nuolat atsakinėjo į jų klausimus, ir vis tiek jie nesuprato jo mokymo DVASINIO TURINIO. Dėl to Jėzui dar kartą pasakyti, ką nors kitiap, negu jis daug kartų jiems buvo aiškinęs buvo neįmanoma. Kaip ir jums neįmanoma pasakyti daugiau, negu tik tai, kad dangaus karalystė, tai yra ŽMOGAUS PATYRIMAS savo paties viduje, kad jis ATRADO TĖVĄ SAVYJE IR JIS JAU PATIRIA SŪNYSTĖS AR DUKTERYSTĖS SU TĖVU GYVĄ RYŠĮ. Taip iki šiol žmogus buvęs NAŠLAITIS, ESANT Tėvui net jo paties VIDUJE, jis tik intelektualiai buvo skaitęs, girdėjęs, bet NEPATYRĘS, KĄ REIŠKIA BŪTI TĖVO SŪNUMI AR DUKRA. O Tėvo atradimas ir suteikia tokį PATYRIMĄ. Būtent dėl to ir apaštalai, kaip ir šiuo atveju Tomas, klausė Jėzaus, ką gi jie turės skelbti ir mokyti, kada jo nebebus ŠALIA, kai jie patys sūnystės su Tėvu ryšio nežino savuoju PATYRIMU, dėl to jų protas nesupranta, apie ką reikės kalbėti, kada Mokytojo nebebus šalia, kuris visą laiką juos iš išorės nukreipdavo.)
“Nacijų nuopolis, imperijų žlugimas, netikinčiųjų žydų sunaikinimas, amžiaus pabaiga, net ir šio pasaulio pabaiga, ką gi šitie dalykai turi bendro su tuo, kuris tiki šita evangelija ir kuris savajį gyvenimą yra paslėpęs amžinosios karalystės garantijoje? Jūs tie, kurie esate Dievą pažįstantys ir tikintys į evangeliją, jau tvirtai tikite į amžinąjį gyvenimą. Kadangi jūsų gyvenimas buvo gyvenamas dvasioje ir Tėvo labui, tai jums niekas negali sukelti rimto nerimo. Karalystės statytojų, dangiškųjų pasaulių akredituotų piliečių, neturi trikdyti laikini sukrėtimai arba kelti nerimo žemiškieji kataklizmai. Kokią tai turi reikšmę jums tiems, kurie tikite šita karalystės evangelija, jeigu nacijos žlunga, amžius pasibaigia, ar visi matomi dalykai griūna, kadangi jūs žinote, kad jūsų gyvybė yra šio Sūnaus dovana, ir kad ji yra amžinai saugi Tėve? Nugyvenę žemiškąjį gyvenimą tikėdami ir davę dvasios vaisių kaip kupino meilės tarnavimo savo bičiuliams teisumą, jūs galite drąsiai laukti kito žingsnio amžinojoje karjeroje su tokiu pačiu įtikėjimu į išlikimą, kuris jus pernešė per pirmąjį ir žemiškąjį jaudinantį patyrimą sūnystėje su Dievu.”
( Kada žmogus GIMSTA iš DVASIOS, KADA IMA PATIRTI TĖVĄ, ATRASTĄ SAVO VIDUJE, tada Jėzaus žodžiai jam tampa savastimi – niekas nebebaugina, nei nacijų žlugimas, nei epochų keitimasis, nei civilizacijų išnykimas, nei ugnikalniai, cunamių nušluojami miestai, žemės drebėjimai, pasiglemžiantys tūkstančius gyvybių. Visa tai yra tiesiog smulkmeniškas gamtos uodo caktelėjimas į Urantijos “odą”-plutą palyginus su gilumine ir galinga ramybe ir palaima skleidžiama iš vidaus Tėvo sūnui ar dukrai. Kol tokio artimio ryšio su Tėvu mirtingasis neturi, tol tokios katastrofos jam kelia siaubą, nes ir savo artimųjų mirtis neša sielvartą.
Tuo tarpu Tėvo vaikas ŽINO, KAD TIK KŪNAS GALI IŠNYKTI, O JO ĮTIKĖJIMAS Į TĖVĄ GARANTUOJA NE TIK PRISIKĖLIMĄ, BET IR AMŽINĄ GYVENIMĄ TĖVO DANGIŠKOJOJE ŠEIMOJE, KURI JAM JAU ŠIANDIEN YRA JAUČIAMA, ATRADUS TĖVĄ SAVYJE. Ir dėl to toks žmogus gyvena ne tik TEISINGĄ, BET IR TEISŲ GYVENIMĄ KASDIEN TĖVO MEILĖJE IR ŠVIESOJE. Ir visiškai nebebijodamas nei dėl savo ateities, savo artimųjų, žmonijos. Tačiau jis gyvena aktyviai skleisdamas Tėvo ŠVIESĄ IR MEILĘ VISIEMS. TOKS YRA JO TROŠKIMAS – TARNAUTI TĖVO ŠEIMAI IŠ MEILĖS JAM IR ŠEIMAI. NET JEIGU REIKĖTŲ DĖL TO IR PAAUKOTI SAVO ŽEMIŠKĄJĄ ŠEIMĄ )
"Kiekviena tikinčiųjų karta savo darbą turėtų tęsti, atsižvelgdama į galimą Žmogaus Sūnaus sugrįžimą, lygiai taip, kaip ir kiekvienas atskiras tikintysis savo gyvenimo darbą toliau atlieka, atsižvelgdamas į neišvengiamą ir nuolat gresiančią natūralią mirtį. Kada kartą įtikėjimo dėka save sukuriate kaip Dievo sūnų, tada daugiau niekas nebėra svarbu, kiek tai yra susiję su išlikimo garantija. Bet nepadarykite klaidos! šitas išlikimo įtikėjimas yra gyvas įtikėjimas, ir jis vis didesniu laipsniu pademonstruos tos dieviškosios dvasios, kuri jį iš pradžių įkvėpė žmogaus širdyje, vaisius. Tai, kad jūs kartą priėmėte sūnystę dieviškojoje karalystėje, jūsų neišgelbės, jeigu jūs sąmoningai ir atkakliai atmesite tas tiesas, kurios yra susijusios su Dievo sūnų materialiame kūne vis gausesnių dvasinių vaisių vedimu. Jūs tie, kurie buvote su manimi rūpinantis Tėvo reikalais žemėje, galite net ir dabar karalystę apleisti, jeigu matote, kad Tėvo tarnystės žmonijai kelias jums nepatinka.
( Visi miritngieji turi žinoti, kad Tėvo Sūnus sugrįš, ir paklaus, kaip gi buvo vienos ar kitos kartos perduodami dvasiniai vaisiai kitoms kartoms, ar viena karta paliko didesnę šviesą negu pati buvo gavusi iš ankstesnės kartos. Ir nesvarbu, kad kiekvIenas dirba savo darbą kokioje nors konkrečioje sferoje, bet jo darbo kokybė ir nuostatos turi būti tokios, kad jis darbuojasi VISŲ LABUI, IR SAVO UŽDIRBTU VAISIUMI TAIP PAT PASIDALINA IR SU KITAIS, O NE TIK PATS SAU VIENAS PASIIMA VISKĄ. Net ir materialų atlyginimą. Ir tokį požiūrį formuoja ĮITKĖJIMAS Į TĖVĄ, KAIP VISOS ŠEIMOS VIENĄ IR VISŲ TĖVĄ. Ir dėl to tokiam įtikėjusiam nuostabu vestI vis gausesnius dvasinius vaisius kasdieniame gyvenime vusų labui, visų gerovei, net ir taip, kaip tą darė Jėzus, kaip tą daro TĖVAS. Tačiau visa šitoji gyvensena yra ne iš PAREIGOS, bet ir MEILĖS IR TĖVUI, IR VISIEMS, IR KIEKVIENAM ATSKIRAI. Bet visiems VIENODAI. TAIP, KAIP VIENODAI MUS MYLI TĖVAS. )
"Kaip individai, ir kaip tikinčiųjų karta, išgirskite mane, kada aš pasakosiu parabolę: Gyveno toks didis žmogus, kuris, prieš išvykdamas į ilgą kelionę į kitą šalį, pasikvietė savo visus patikimus tarnus ir atidavė į jų rankas visus savo turtus. Vienam jis davė penkis talentus, kitam davė du, o dar kitam davė vieną. Ir šitaip jis pasielgė su visa garbingų prievaizdų grupe, kiekvienam jis savo turto patikėjo sutinkamai su jų individualiais sugebėjimais; ir tada jis išvyko į tą kelionę. Kada jų šeimininkas išvyko, tada jo tarnai ėmė dirbti, kad iš jiems patikėto turto gautų pelno. Tuoj pat tas, kuris buvo gavęs penkis talentus, juos investavo, ir labai greitai gavo kitų penkių talentų pelną. Panašiu būdu tas, kuris buvo gavęs du talentus, netrukus gavo dar du. Ir taip visi tie tarnai iš tiesų gavo pelno savo šeimininkui,
[1917]▼
išskyrus tiktai tą vieną, kuris gavo vienintelį talentą. Jis nuėjo pats sau vienas atskirai ir žemėje iškasė duobę, kurioje savo pono pinigą paslėpė. Netrukus tų tarnų šeimininkas netikėtai sugrįžo ir pasišaukė savo prievaizdus ataskaitai. Ir kada jie visi buvo sukviesti prieš savo šeimininką, tas, kuris buvo gavęs penkis talentus, išėjo į priekį su tais pinigais, kurie buvo jam patikėti, ir atnešė penkis papildomus talentus, sakydamas: 'Šeimininke, tu man davei penkis talentus, kad investuočiau, ir man džiugu atiduoti kitus pemkis talentus kaip mano pelną.’ Ir tada jo šeimininkas jam tarė: 'Gerai padaryta, geras ir ištikimas tarne, tu buvai ištikimas dėl daugelio dalykų; dabar aš tave paskirsiu prievaizdu, kuris prižiūrės daug ką; dabar pasidžiauk su savo šeimininku.' Ir tuomet tas, kuris buvo gavęs du talentus, išėjo į priekį, sakydamas: 'Pone, tu į mano rankas įdavei du talentus; žiūrėk, aš uždirbau šiuos kitus du talentus.' Ir tada jo ponas jam tarė: 'Gerai padaryta, esi geras ir ištikimas prievaizdas; tu irgi buvai ištikimas dėl daugelio dalykų, ir aš tikrai tave paskirsiu, kad prižiūrėtum daug ką; pasidžiauk su savo šeimininku.' Ir tada atsiskaityti išėjo tas, kuriam buvo duotas tas vienas talentas. Šitas tarnas išėjo į priekį, sakydamas: 'Pone, aš pažinau tave ir suvokiau, jog tu esi gudrus vyras tuo, kad tikėjaisi pelno ten, kur tu asmeniškai nedirbai; dėl to aš tikrai bijojau rizikuoti bet kokia dalimi to, kas buvo patikėta man. Aš tavąjį talentą saugiai paslėpiau žemėje; štai jis; dabar tu turi tai, kas priklauso tau.' Bet jo ponas atsakė: 'Tu esi nerangus ir tingus prievaizdas. Savo paties žodžiais tu prisipažįsti, jog žinojai, kad aš pareikalausiu iš tavęs ataskaitos su protingu pelnu, tokios, kokią šiandien pateikė tavo uolūs bičiuliai tarnai. Žinodamas tai, tu turėjai, dėl to, mano pinigus bent jau atiduoti į bankininkų rankas, jog man sugrįžus, galėčiau gauti savo paties pinigus su palūkanomis.' Ir tada vyriausiajam prievaizdui šitas šeimininkas tarė: "Atimkite šitą vieną talentą iš šito tarno, kuris pelno negavo, ir atiduokite jį tam, kuris turi dešimt talentų.'
"Kiekvienam, kuris turi, tikrai bus duota daugiau, ir tas tikrai turės su kaupu; bet iš to, kuris neturi, net ir tai, ką jis turi, tikrai bus atimta. Jūs negalite stovėti sustingę amžinosios karalystės reikaluose. Manasis Tėvas reikalauja, kad visi jo vaikai augtų gailestingumu ir tiesos pažinimu. Jūs tie, kurie žinote šitas tiesas, turite duoti daugiau dvasios vaisių ir demonstruoti augantį atsidavimą nesavanaudiškam tarnavimui savo bičiuliams tarnams. Ir prisiminkite, jog tiek, kiek jūs tarnaujate mažiausiajam iš mano sielos brolių, tiek jūs šitaip tarnaujate man.
"Ir šitaip jūs tikrai turėtumėte rūpintis Tėvo reikalais, dabar ir nuo šiol, net ir amžinai. Dirbkite tol, kol aš ateisiu. Pareigingai padarykite tai, kas patikėta jums, ir šitokiu būdu jūs tikrai būsite pasiruošę atsiskaityti, kada pašauks mirtis. Ir šitaip gyvenę Tėvo šlovės labui ir šio Sūnaus pasitenkinimui, jūs tikrai su džiaugsmu ir nepaprastai dideliu malonumu įeisite į amžinai trunkančios karalystės amžinąją tarnystę."
( Talentų padalinimas ir jų investavimas, tai mūsų pačių augimas ir panašėjimas į Tėvą. Kiekvienas mes turime savo ritmą ir tempą, savo sampratą ir kelią. Tačiau kiekvienas surandame ir kaip tame kelyje paskleisti meilę ir šviesą. Tik įtikėjus iš visos širdies-sielos ir atsidavus Tėvui visa siela yra ĮMANOMA pati didžiausia investicija, nes tik tada gali nebesipriešinti Tėvo vedimui iš vidaus ir daryti gerus darbus taip ir tokiu mastu, kaip ir yra sumanęs Tėvas, kad tu juos darytum. Kol įtikėjimo stinga, tol panašu, kad talentas yra užkastas po žeme ir jis neneša dvasios vaisių, o tiesiog lieka nepajudintas. Neveikiantis augimo procese. Jeigu jūs, sakykime dalyvaujate mūsų Forume, skaitote įvairias temas, bet neskaitote pačios Urantijos Knygos apreiškimo, neskaitote Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, tai jūs negalėsite suvokti, kaip gi ĮTIKĖTI, O BE ĮTIKĖJIMO, NEGALĖSITE INVESTUOTI TALENTŲ Į DVASIOS VAISIUS SAVO KASDIENIAME GYVENIME, SAVO KASDIENIUOSE DARBUOSE, IR NE TIK JUOSE, BET IR TARNAVIME. Tai iš kur gi bus jūsų ataskaita sugrįžus mūsų Sūnui Kūrėjui vėl pas mus, kad parodytumėte ne vien tik penkis gautus talentus, bet visus dešimt, ir net penkiolika? Bet toks bus jūsų ASMENINIS SPRENDIMAS – ATIDUOTI TIK TIEK, KIEK PATYS GAVOTE. IR TIK TIEK. Dėl to nenustebkite, kad artinantis jūsų išėjimui, kada fizinis jūsų kūnas artės prie savo enbergijos išnaudojimo pabaigos, kad jus apims baimė, net panika, kad jūs nieko gero taip ir nepadarėte, kad jūsų nesuprato niekas, kad jūs likote vienas ir vienišas, ir dabar baisu tos artėjančios tamsos, kad esate niekam nebereikalingas ir užmirštas. Toks buvo jūsų pasirinkimas – užkasti savo gautą vieną talentą. Dėl to net ir jis iš jūsų bus atimtas ir jums nebus suteiktas PRISIKĖLIMAS, NES TAIP IR NEATRADOTE TĖVO, NORS IR BAŽBYČIOJE LANKĖTĖS KASDIEN. NE BAŽNYČIOJE IEŠKOKITE TĖVO, KADA JIS YRA JŪSŲ VIDUJE. O tiems, kurie savo gautus talentus investavo ir nešė dvasinių vaisių gausų derlių, tiems bus dar daugiau pridėta – jie gaus prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą su Tėvu IR TAPDAMI VIENA DVASIOJE. Ir dar daugiau, jie net tiesiogine prasme susilies su Tėvo dvasia, dabar gyvenančia kiekvieno prote, net ir tų prote, kurie neveda dvasinių vaisių. Ir tiesiogine prasme visai amžinybei Tėvo dvasia, Minties Derintojas, ir mirtingojo padovanota Tėvo asmenybė, tas dabartinis aš, sudarys VIENĄ ASMENYBĘ. VISIEMS AMŽIAMS. Ar jūs suvokiate, kiek daug daugiau gausite – PATS TĖVAS SUSILIES SU JUMIS ASMENIŠKAI.)
“ Tiesa yra gyva; Tiesos Dvasia šviesos vaikus visą laiką veda į dvasinės tikrovės ir dieviškosios tarnystės naujas sferas. Tiesa jums yra suteikiama ne tam, kad ją kristalizuotumėte į nusistovėjusias, saugias, ir gerbiamas formas. Pereidamas per jūsų asmeninį patyrimą jūsų tiesos atskleidimas turi būti padidintas tiek, jog naujasis grožis ir realūs dvasiniai laimėjimai bus atskleisti visiems tiems, kurie mato jūsų dvasinius vaisius ir kaip tik dėl šito jie yra vedami į tai, kad šlovintų Tėvą, kuris yra danguje. Tiktai tie ištikimi tarnai, kurie šitokiu būdu auga tiesos pažinimu, ir kurie šituo išsiugdo sugebėjimą dvasines realybes suvokti dieviškai, gali kada nors tikėtis "visiškai patirti savo Viešpaties džiaugsmą." Koks yra apgailėtinas vaizdas
[1918]▼
kada viena po kitos einančios tariamų Jėzaus pasekėjų kartos apie savo globojamą dieviškąją tiesą sako: "Štai čia, Mokytojau, yra toji tiesa, kurią tu mums patikėjai prieš vieną šimtą ar tūkstantį metų. Mes nieko nepraradome; mes ištikimai išsaugojome viską, ką tu mums įdavei; mes neleidome padaryti jokių pakeitimų tame, ko tu mus mokei; štai toji tiesa, kurią tu mums įdavei." Bet toks pasiteisinimas dėl dvasinio tingumo nepateisins neveiklaus tiesos prižiūrėtojo Mokytojo akivaizdoje. Sutinkamai su ta tiesa, kuri yra atiduota į jūsų rankas, tiesos Mokytojas iš tikrųjų pareikalaus ir ataskaitos.
Kitame pasaulyje iš jūsų bus paprašyta atsiskaityti už šito pasaulio dovanas ir jų priežiūrą. Nesvarbu, ar įgimtų gabumų yra mažai ar daug, bet jums bus privalu stoti prieš teisingą ir gailestingą teismą. Jeigu sugebėjimai yra naudojami tiktai savanaudiškiems siekiams ir nė viena mintis nėra skiriama aukštesnei pareigai, kad būtų gauta daugiau dvasios vaisių, kaip jie pasireiškia visą laiką besiplečiančioje žmonių tarnystėje ir garbinant Dievą, tai tokie savanaudiški prižiūrėtojai turi būti pasirengę sulaukti savo sąmoningo pasirinkimo pasekmių.”
( Štai ir šiandien žmonija turi daug įvairių iškreiptų dvasinių knygų, ir jomis vadovaujasi kiekviena religija savo. Tai irgi tas pats užkasamas vienas talentas, kada šiandien yra Urantijos Knyga ir Jėzaus Kristaus apreiškimas - KALBU JUMS VĖL. Šita didesnė šviesa padeda išplėsti TIESOS LAUKĄ IR AKIMIRKĄ, KAD ŽMOGUS VADUOTŲSI IR NEGYVŲ RITUALŲ IR DOGMŲ, IR NEGYVO GYVENIMO, SKIRTO VIEN TIK SAU. Būtent toks gyvenimas veda į tai, kad iš tokio mirtingojo bus atimtas ir tas vienintelis talentas, nes jis buvo visiškai nepanaudotas dėl NEIŠMANYMO, KURTUMO, IR AKLUMO, KADA KITI, LABIAU PAŽENGĘ ŠVIESOS KELIU, AIŠKINO IR RODĖ KELIĄ IR JAM. Tad koks gi išmintingas žmogus šitaip elgtųsi, kada aplinkui tamsa, o jam psiūlomas nuostabus šviesulys, bet jis atstumia jį ir sako: “Aš turiu savo.” Ir toliau klaidžioja tamsoje, kuri yra tolimos praeities iškraipyta tiesos akimirka, perkelta į dabartinį gyvenimą, kuriame ji nieko nebeapšviečia, nes yra kaip užkastas talentas. Nepanaudojamas.
Jūs turite atsiverti TĖVUI, IR TIK JAM, IR NIEKAM NE MAŽIAU. TIK TĖVUI. Nes tik Tėvas vedė Jėzų iš vidaus, kada jis augo, brendo, mokėsi, stebėjo aplinka, gamtą, žmones, kada kilo gyvenimo problemos žuvus jo tėvui Juozapui, kai jam tebuvo keturiolika metų, o Marijai reikėjo auginti net devynis vaikus, iš kurių Jėzus buvo vyriausias, o mažoji Rūtelė dar buvo net negimusi, ji dar buvo nešiojama įsčiose, ir Jėzus rūpinosi tokia gaisia šeimyna Tėvo vedamas iš vidaus, kaip ir jūs esate vedami, kada jis mąstydavo, kada keliavo, tada Tėvas jį vedė iš vidaus į Šviesą ir Tiesą su meile. Dėl to ir Jėzus galėjo mylėti visus vienodai. Ir jūs galėsite tą daryti, jeigu atrasite Tėvą SAVYJE. NE BAŽNYČIOJE. SAVYJE. Štai čia jūsų didesnė šviesa, tik turite tuo PATIKĖTI IR KALBĖTIS SU TĖVU SAVAIS ŽODŽIAIS, KAD JĮ ATRASTUMĖTE SAVYJE. Tik tada pranoksite savo dabartinį aš ir galėsite vesti dvasinius vaisius ir tuo pačiu sugrąžinti Tėvui daug daugiau talentų negu gavote. )
” Ir kokia didele dalimi į visus savanaudiškus mirtinguosius buvo panašus šitas neištikimas tarnas su vienu talentu, nes dėl savojo tingumo tiesiogiai apkaltino savo šeimininką. Kaip žmogus, kada dėl savo kaltės patiria nesėkmę, yra linkęs kaltinti kitus, dažnai tuos, kurie šito nusipelno mažiausia!”
( Ar mūsų Forume nėra tokių aršuolių sielos brolių ar sesių, kurie mato krislą kito akyje, o savojoje nemato rąsto? Kaltina viskuo, ko kiti nedaro, bet jie patys būtent TĄ ir daro. Tai ir yra UŽKASTAS TALENTAS, kuris laidoja jų pačių PRISIKĖLIMĄ. Tačiau toks jų dogmatinis užsispyrimas yra išreiškiamas Tėvo jiems suteikta LAISVA VALIA.)
” Sakė Jėzus tą naktį, kada jie ėjo poilsio: "Jūs iš tiesų esate gavę dosniai; dėl to jūs iš tikrųjų turėtumėte dangaus tiesą dosniai ir atiduoti, ir atiduodant tikrai šitoji tiesa dauginsis ir skleis gelbstinčio gailestingumo augančią šviesą, net ir taip, kaip ir jūs padedate jai."
( Ar mes atiduodame DOSNIAI, KĄ GAUNAME IŠ TĖVO, IŠ URANTJIOS KNYGOS, iš Jėzaus Kristaus - KALBU JUMS VĖL - IŠ MŪSŲ FORUMO, AR MES INVESTUOJAME TALENTUS KASDIEN? Spręskite kiekvienas pagal savo TARNYSTĘ IR RYŠĮ SU TĖVU.)
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-11-13 15:33:12
Komentarai
Mielas Jonai,juokiasi tas,kas juokiasi paskutinis,man atro-do,kad pats metas susimastyti,kad kartais neliktume ant
"ledo".Pranašystės,žinoma,tai dar nenuosprendis,tai rimti
Dangiškieji įspėjimai,mums,žemiškiesiems Tėvo vaikams.
Šiuometinė grėsminga padėtis mūsų planetoje kelia nerimą
ir Aukštesnėm Civilizacijom.Mūsų Vyresnieji Kosminiai Bro-
liai ištisus dešimtmečius bando mūsų gyvulinę sąmonę pakel-
tį iki Kristaus Sąmonės.Tikriausiai suvoki,kad jie neleis
pakenkti savo gimtom planetom,kur su didžiule meilę,kūrė
nuostabius gyvenimus sau ir savo vaikams.Ištisos kosminės
civilizacijos seniai pasuko,mūsų visų TĖVO nužymėtu,tiesiau
siu keliu.Jie jau seniai sugebėjo pakelti savo dvasinį potencialą,o mes vis dar urzgiam,ir dantis vienas kitam ro-
dom.Tai tiek.
Su meile
IRENA
2007-11-26 15:12:39
"IR BŪTENT TOMIS KRIZĖS SĄLYGOMIS PRADĖSIME VEIKTI MES",- KOdel? KOdel tik tuomet? O ne dabar? Kol to galima isvengti? Ar del to kad negerovems isisiautejus patys sau grazesni atrodysite? KOdel pranasaujate busimuoju laiku kai visa jau yra ivyke taciau tebeturime galimybe isvengti galutiniu pasekmiu..?Pasaulyje nauja visuomene konsoliduojasi jau dabar visavertes vienybes pagrindu i ja jungiamasi nelaidojant numireliu...kaip cia, po blyskia Lietuvos saule...ave vita moriturus te salutet...
piktam pranasui
2007-11-26 13:59:50
Mielieji, jūs niekada nesuartėsite, kol NEATRASITE TĖVO SAVYJE.
Tik Jį PATIRIANT savyje žmogus tampa IŠMINTINGAS.
Tik tada žmogus pajunta MĄSTYMO, GILUMINIO MĄSTYMO LAISVĘ IR GELMĘ.
Iki dabar žmogus klaidžiojo iliuzijoje, kurią jam buvo numetę, kaip benamiui šuniui kaulą, materialaus pasaulio materialūs materialių interesų tenkinimo VERGAI - politikai, per savo politiką, pasireiškiančią valstybių nemokšišku valdymu, ir įvairių religijų akli dvasiniai lyderiai, mulkindami žmones ritualais ir dogmomis ir vesdami tolyn nuo Tėvo, kuris yra ŽMOGAUS, KIEKVIENO, VIDUJE.
Lietuva irgi yra patekusi į šituos spąstus. Ir juose yra laikoma ir ŠIANDIEN.
NĖ VIENAS POLITIKAS, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, nežino, kas čia vyksta ir kaip iš čia išbristi.
NEŽINO IR NĖ VIENA RELIGIJA, KAIP SURASTI KELIĄ Į TĖVĄ.
Finansų rinkos ŽLUGS, RYŠIAI TARP VALSTYBIŲ ŽLUGS, ARMIJOS PAKRIKS, ŽMONĖS PANIKUOS, O DABARTINIAI IR POLITIKAI, IR DVASININKAI BUS NEBEREIKALINGI KAIP ATGYVENA, KAIP NIEKO NESUGEBANTYS PADĖTI ŽMOGUI NEI PATARIMU, NEI REALIA VEIKLA, NES JŲ VEIKLA PER TIEK ŠIMTMEČIŲ BUVO SKIRTA VIEN TIK APGAULĖMIS IR RITUALAIS IR DOGMOMIS NUODYTI DVASIĄ IR VESTI ŽMONES TOLYN NUO SUARTĖJIMO, IR YPAČ NUO TĖVO MEILĖS IR ŠVIESOS.
IR BŪTENT TOMIS KRIZĖS SĄLYGOMIS PRADĖSIME VEIKTI MES, TĖVO SŪNŪS IR DUKROS, GIMĘ IŠ DVASIOS IR VYKDANTYS JO VALIĄ IŠ MEILĖS JAM IR VISIEMS.
Ir tada parodysime REALIAI, kad tik SU TĖVU galima išbristi iš panikos ir chaoso.
Dėl to, kad ir jūs NEPAKRIKTUMĖTE, KADA BUS PANIKA APLINKUI, IR KADA NIEKAS NEPADĖS NEI LIETUVOJE, NEI PASAULYJE JŪS IR TURITE ATRASTI TĖVĄ SAVYJE, KAD GALĖTUMĖTE TARNAUTI JAM TOMIS APLINKYBĖMIS.
Ir šituos žodžius aš jums sakau labai atsakingai, ir sakau nuo TĖVO: RUOŠKITĖS, KAD NEBŪTUMĖTE NEPASIRENGĘ TARSI JŪSŲ NIEKAS IKI TOL BŪTŲ NEĮSPĖJĘS KELTIS LAIKU, KAD NEPRAMIEGOTUMĖTE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-11-26 13:32:14
Kaskart kaip nuo ligos stengiuos atsiplesti - nuo jusu visu ir vis dirscioju ir greziuos - viltingai - rizika - nemaza - pavirsti druskos stulpu - visgi bradina valia ir stiprina zodi - istarti - Jusu Gile Jono vertinimas gristas ne kuo kitu o to paties "išorinio proto interpretacijomis" - deja neriša o atskiria netgi tuos, kuriu nespejote deramai pazinti.
mauras
2007-11-26 12:32:38
Mielieji, grėsmės sustabdyti NEĮMANOMA, nes ji sustabdoma vien tik TĖVO MEILE, KURI BŪTINAI TURI PEREITI PER ATSIVĖRUSIO JAM ŽMOGAUS SIELĄ-ŠIRDĮ, KAD ŠITOJI SIELA-ŠIRDIS REALIAI TĖVO MEILĘ PAJAUSTŲ SAVO VIDUJE, KAD JĄ PATIRTŲ, NES TIK TADA JI IMA TOLIAU SIŲSTI MEILĖS, TĖVO MEILĖS VIRPESIUS JAU NUSPALVINTUS SAVO PATYRIMU, REALIU PATYRIMU SU ATRASTU TĖVU SAVYJE.
Tai yra vienintelis katastrofos stabdys. Visi kiti keliai yra BEPRASMIAI.
Net ir mokslininkų dabar siulomi keliai kaip klimato atšilimą silpninti yra bergždi, nes patys mokslininkai NESUVOKIA atšilimo TIKROSIOS priežastis. O ji yra ŽMONIŲ SAVANAUDIŠKUMO ŽEMI IR ILGI, dėl to sunkūs, ENERGETINIAI VIRPESIAI, KURIE PASKLINDA iš žmogaus Į ERDVĘ, IR KAIP SUNKI PAKLODĖ UŽDENGIA VISĄ PLANETOS IŠORINĘ ERDVĖS PERIFERIJĄ, per visą jos perimetrą. DĖL TO NEGALI NORMALIAI PASKLISTI ŠILUMINĖS ENERGIJOS VIRPESIAI IŠ MŪSŲ PLANETOS PAVIRŠIAUS Į KOSMOSĄ, Į VISĄ FIZINĘ KŪRINIJĄ, TODĖL NORMALI VIRPESIŲ CIRKULIACIJA YRA SUTRIKDYTA.
Ir tik mūsų Vietinės Visatos, Nebadono, Sutvėrėjų ir Valdovų, Sūnaus Kūrėjo, daugumai girdėto tik Jėzaus iš Nazareto vardu, ir Vietinės Visatos Motinos Dvasios, daugumai girdėtos tik Šventosios Dvasios vardu, pastangų dėka, kaip ir Tėvo dėka, ir to nedidelio skaičiaus DVASINGŲ URANTIJOS MIRTINGŲJŲ, kurių virpesiai atitinka TĖVO AUKŠTUS ENERGETINIUS VIRPESIUS šitoji cirkuliacija buvo palaikoma ir katastrofos buvo uždelsiamos. Tačiau žmonių skaičius smarkiai padaugėjo, tuo tarpu dvasingumas ne, nors dvasiniai mokymai vis tiek buvo perduodami, dėl to šitoji SUNKI ŽEMŲ VIRPESIŲ "paklodė" dar labiau sutankėjo, nes žmonės metėsi vien tik į materiją ir taip savo virpesius galutinai nužemino.
Lygiai taip pat ir žmonių gobšumas nebeturi ribų ir dėl to pumpuojami resursai naftos, dujų, kertami miškai, kiek nereikia, dėl to karščio spaudimas iš planetos požeminio branduolio, kuriame temperatūra siekia porą tūkstančių laipsnių, karščio spaudimas veržiasi į tas vietas, kur atsiranda mažesnis spaudimas, būtent ten, kur išsiurbiama be saiko nafta ir dujos. Taip sukeliamas žemės plutos judėjimas. Visa mūsų sausuma, kokia ji būtų didelė, plūduriuoja and karštos magmos. Ir kur tik yra galimybė karščio spaudimui surasti menkiausią ertmę ar mažesnį tankį, ten jo poveikis akimirksniu ir ima reikštis, o tai įtakoja ir žemės plutos slinktį, kuri ir sukelia žemės drebėjimus, O ŠIE ir cunami. Tuo labiau, kad mūsų planeta iš viso yra dar labai jauna, dėl to jos fizinė būsena IR TAIP dar nenusistovėjusi iki galo. O čia dar žmogus prideda savo pirštelį.
Jūs turite suvokti, kad VISKAS TARPUSAVYJE YRA SUSIJĘ kaip sistema, PRADEDANT ŽMOGAUS KŪNO LĄSTELĖMIS IR BAIGIANT KOSMOSU, IR JAME SKRIEJANČIOSE PLANETOSE ESANČIA VISA GYVYBE IR ENERGIJOS APYTAKA, KURIĄ IŠ PATIES ROJAUS, KŪRINIJOS CENTRO, PASKLEIDŽIA PATS TĖVAS, O ROJAUS JĖGOS ORGANIZATORIAI IŠ TOKIOS GALINGOS TĖVO ENERGIJOS ĮSUKA ŪKUS, IŠ KURIŲ ATSIRANDA SAULĖS-ŽVAIGŽDĖS, O IŠ KAI KURIŲ SAULIŲ IR TOKIOS PLANETOS, KAIP URANTIJA. Tuo labiau, kad kūrinijoje yra ir specialiai sukurtų planetų dvasiniam mokymui ir patyrimui. Ir mes per jas eisime po prisikėlimo. Per milijonų milijonus planetų. O tada, jau pasiekę Rojų, kurinijos centrą, stovėsime mūsų mylimo Tėvo asmens akivaizdoje, jau seniai susilieję su savo Minties Derintoju, Tėvo dvasia, kuri ir šiandien gyvena kiekvieno iš mūsų prote. Ir šitaip tapę neatskiriama TĖVO dalimi, nes turėsime savyje Jo dalelę per visą amžinybę, kuri jau bus tapusi MŪSŲ ASMENYBĖS DALIMI, NE TAIP, KAIP YRA DABAR, KADA MINTIES DERINTOJAS YRA MŪSŲ VIDUJE, KAIP ATSKIRA ESYBĖ, SIEKIANTI SUSILIEJIMO SU MŪSŲ ASMENYBE, O MES VIS TIEK TAM VISOMIS IŠGALĖMIS PRIEŠINAMĖS. Tačiau net ir tuomet Rojuje pas Tėvą vis tik būsime tas pats aš, koks šiandien yra čia Urantijoje, ir pradeda šį kelią į amžinybę ir pas Tėvą Rojuje, pas PATĮ AMŽINYBĖS ŠALTINĮ. Tas pats aš, kuris Urantijoje ŠIANDIEN DĖL SAVOJO NEIŠMANYMO vis dar spiriojasi prieš Tėvo meilę ir siekia savanaudiškumo ir tuo pačiu artina krizę ir savo sielos broliams ir sesėms šitoje planetoje.
Tuo tarpu kelias, Tėvo meilės ir šviesos kelias yra jame pačiame. Tereikia tik įsiklausyti į dabar skaitomus žodžius.
Tačiau kiek iš jūsų matote tokį giluminį ryšį tarp savęs ir Tėvo, savo asmens veiksmų ir mąstymo ir Tėvo kosmoso kūrinijos šeimos?
O KIEK TOKIŲ, KAIP JONAS AR AIDAS, ATVIRAI PAŠIEPIANČIŲ MANO JUMS SU MEILE TARIAMUS ŽODŽIUS, GAUTUS IŠ TĖVO, IR SIUNČIAMUS JUMS MEILĖS VIRPESIUS IŠ VISOS ATSIVĖRUSIOS SIELOS? Ir kiek tokių kaip Jonas ir Aidas ne tik čia Lietuvoje, bet visoje žmonijoje.
Juk ir VISOS RELIGIJOS, SUSISKALDŽIUSIOS VIEN TIK DĖL TO, KAD TĖVO NĖRA ATRADĘ JŲ TIKINTIEJI, JIE NETAPO ĮTIKĖJUSIAIS, DĖL TO JIE NIEKAIP NEGALI ATRASTI IR TĖVO. O BE ATRASTO TĖVO, NEGALIMA IR GYVENTI SU MEILE VISIEMS IR KIEKVIENAM, KAD ŠIE AUKŠTO DAŽNIO VIRPESIAI IŠ ŽMOGAUS SPINDULIUOTŲ Į KOSMOSĄ.
Būtent jie leistų normaliai cirkuliuoti žemės šiluminei energijai į kūriniją-kosmosą ir panaikintų "šiltnamio" efektą. O ne kokie nors valstybių susitariami mažiau išmesti į atmosferą anglies dvidegenio. Tai juokingi mokslininkų rekomendavimai.
Tik mūsų pačių verpesių dažnio kėlimas atradus Tėvą SAVYJE ir su Juo bendraujant GYVAI IR GALI SUSTABDYTI KATASTROFAS - CUNAMI, AUDRAS, GOBŠUMĄ, NELYGYBĘ SOCIALINE PRASME, ŽUDYMUS. Ir išspręsti klimato atšilimo problemą.
Rusai turi gerą patarlę: "Kol griausmas netrenks, tol mužikas nepersižėgnos." Todėl ir TIKROVĖJE, į mano žodžius reaguoja vos keli iš jūsų. Paskaičiuokite, kiek jų yra ir mūsų Forume. Forumas veikia jau trejus metus, o kiek jūsų padaugėjo, kurie į mano žodžius atkreiptumėte dėmesį, kad tai NE ŽAIDIMAS MANO PATIES UŽGAIDA, TAI TĖVO MOKYMAS PERDUODAMAS MANO LŪPOMIS.
Bet jums gi reikia ĮRODYMŲ, KAIP IR FARIZIEJAI IR JŲ PAMOKYTI EILINIAI ŽMONĖS IŠ JĖZAUS IRGI REIKALAVO ĮRODYMŲ.
Ateis laikas, bus ir įrodymai IŠ TĖVO, NE IŠ MANĘS.
Tai kaip gi tuomet BŪTŲ GALIMA ŠITĄ SUSTABDYTI, KAI MANO JUMS SIŪLOMĄ STABDYMO PROCESĄ JŪS PAVERČIATE BALAGANU. Taip ir sulauks "mužikas" griausmo, kad "persižėgnotų." O tada prisimins ir mano sakytus žodžius. Tik jau bus vėlu tą keisti.
O ar Urantijos Knyga nėra mūsų veikimas JAU DABAR, IR JAU KELIOLIKA METŲ, AR ŠITOJI SVETAiNĖ NĖRA MŪSŲ VEIKIMAS, JAU DABAR, KADA JŪS PASIDALINATE MEILĖS IR GĖRIO PATYRIMAIS SU SAVO SIELOS BROLIAIS IR SESĖMIS IR JUOS TUO SUSTIPRINATE ŽENGTI TĖVO MEILĖS IR ŠVIESOS KELIU? O JĖZAUS KRISTAUS APREIŠKIMAS - KALBU JUMS VĖL - PASKELBTAS MŪSŲ SVETAINĖJE, AR NĖRA MŪSŲ VEIKIMAS JAU DABAR?
Kodėl kai kurie iš jūsų norite žiūrėti tik per lango stiklą ar kaip per televizorių, o patys aptingę Tėvo ieškojimui savyje?
Todėl klausiu jūsų aš - KODĖL NEPRISIDEDATE PRIE TĖVO MEILĖS PASKLEIDIMO, KAD ŠVIESA NURUNGTŲ TAMSĄ, JŪS, LAIDANTYS REPLIKAS? KO JŪS LAUKIATE IR SVAIDOTĖS REPLIKOMIS? BŪTENT DĖL JŪSŲ TAMSOS IR BAIMĖS IR ĮVYKS TAI, KAS SUKELS PANIKĄ IR JUMS PATIEMS.
Ir tą jūs darote savo rankomis ir ŠIANDIEN.
O tada dar išdrįsite kaltinti ir Tėvą, kad tai JIS SIUNČIA JUMS BAUSMES. TĖVAS SIUNČIA TIK MEILĘ.
O toji kančia bus tik jūsų tingėjimo pasekmė. Ir kaltinkite tik SAVE, KAD BUVOTE AKLI IR IGNORAVOTE MANO JUMS TARIAMUS, NUOLAT TARIAMUS ŽODŽIUS - ATRASKITE TĖVĄ SAVYJE, PATIRKITE TĖVĄ IR PAŽVELKITE SU MEILE Į VISUS IR SAVO GYVENIMĄ PAŠVĘSKITE TĖVUI IR VISŲ LABUI, O NE SAVO ŽEMIŠKOSIOS ŠEIMOS LABUI, KAIP TĄ DAROTE DABAR. Būtent tokia gyvensena jūs kasate duobę Tėvo šviesai ir laidojate ją dar gilesnėje tamsoje.
O aš jus visus MYLIU IR TROKŠTU JUMS RAMYBĖS. VISIEMS IR KIEKVIENAM. IR TARNYYSTĖS MŪSŲ MYLIMO TĖVO MYLINČIOJE ŠEIMOJE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-11-26 16:25:23
Kaip patikrinti tiesą?
Skaitau aš šiuos komentarus ir mislyju – tikslas gi autoriu, musėt vienas – kas „blatniau“ iškratys savo mintis raidžių pavidalu i netą. Ir aš noriu. Visi esma pasiskaitę ir žinantys nemažai. Tik va bėda viena – kodėl daugelis iš jūsų manot, kad visi informacijos šaltiniai kalba tiesą? Gerbiama Irena sako: Mūsų Vyresnieji Kosminiai Broliai ištisus dešimtmečius bando mūsų gyvulinę sąmonę pakel-
tį iki Kristaus Sąmonės. Kas tai yra „kristaus sąmonė“? Ir kodėl žmonės privalo siekti kažkieno sąmonės lygio? Irena, jūs asmeniškai pažinojote Kristų? Jūs esate tikra, kad tas neva tai jo nurodytas kelias teisingas? Tikrai nemanau, kad ta minia lakstanti paskui viešai bažnyčios tarnų nešiojama gatvėmis kraujuotą skudurą (neva, Kristus sužalotas i jį buvo suvyniotas) yra kiek laimingesnė šiame pasaulyje, nei tie kurie neprisijungia prie šio ritualo. O gal kas nors man galėtų paaiškinti tą „mielą“ ritualą, kada mes visi kartą metuose susėdę prie kalėdinio stalo kramsnojame po gabalėlį įsivaizduojamo Jezaus kūno užsigerdami jo krauju? Kaip smarkiai turi būti pavažiavus kažkieno psichika, kad sugalvoti tokį ritualą? O kaip gi psichika tų, kurie myli šią mielą tradiciją? Nusleiskite mielieji iš to įsivaizduojamo kosmoso – pakankamai daug reikalų ir čia pas mus žemėje. Laikas jau būtų suvokti, kad bet kokia centralizuota dogmatinė religija – tai ne daugiau kaip programinė instaliacija i mūsų smegenis. Kada žmogus nenori prisimti pats atsakomybės (tingi, nežino) pats lengviausias būdas šį darbą perleisti viršininkui (arba dievui). Viskas valioje aukščiausiojo...amen. O kam ir kokiu tikslu sugalvota visa ši biblinė provokacija, suvokti nėra labai sunku. Juk esate protingi – iš komentarų matau.
Dar vienas blatnas komentaras.
Terezas
terezas
2007-11-26 17:07:24
Aidai o kai tavo artimas dėka savojo neišmanymo paprašys tavęs gyvatės ar tu jam ją ir duosi vietoje to , kad duotum jam žuvį.Ir tai bus tavo meilė artimui.
rimantas ( Kaunas )
2007-11-26 16:18:17
Čia kalbėjome apie talentus, atrodo?
Tai, pamaniau, kažkaip praleidom tokį gana svarbų dvasinį talentą - meilę artimui. Prisiminiau, nes į areną įžengė Irena (oho kaip poetiškai suskambėjo:)).
Irutė - žiūrint urantinėmis akimis - labai netinkamai skleidė "meilės virpesius" kūrinijai, nes labai daug stengėsi dėl savo sūnaus. Aš, ačiū Dievui, neturiu urantinio matymo "dovanos", tai pamčiau kiek kitaip. Aš pamačiau, kad maldos už sūnaus gerovę neprieštarauja bendram meilės dėsniui. Dar "blogiau", - man matosi, kad didžiausias dvasinis talentas ir yra tame, kad pamatytum Dievą šalia esančiame žmoguje, nepriklausomai nuo giminystės ryšių ir kitų požymių, kad noras pasitarnauti žmogui nepriklauso nei nuo nuotaikos, nei nuo perskaitytos knygos, nei nuo virpesių dažnio - va tas svarbiausias talentas.
O kaip ten pas jus, urantukai? Dvasinis talentas - kai žmogus suranda savyje jėgų atsispirti pagundai REALIAI pasitarnauti šeimos nariams? Vardan to, kad TEORIŠKAI pasitarnauti chimeriniai ateičiai?
Aidas
2007-11-26 16:06:21
Gal verčiau grįškime prie dvasinių talentų. Aidas sako - meilė artimui. O pagalvojus - gal iš tikrųjų? Kažkiek duota, kažkiek pats padaugini, o po to visa kas uždirbta Dievui atiduodi? O juk meilės šviesoje kiekvienas talentas visai kitaip skleidžiasi... Nepagalvokit kad mane, seną ciniką, čia staiga sentimentai užplūdo, aš stengiuosi blaiviai. Gal tiesiog viskas yra labai paprasta? Dievas davė meilės pajautimą ir supratimą - dvasinį talentą. Kam vieną, kam du, kam penkis. O mes jau žiūrim kur jį panaudoti. Kas savo meilę šeimai išlieja, vaikus augina, kas artimui padeda, ar tiesiog sąžiningu darbu meilę didina, kas pasirenka dvasininko kelią Dievą garbinti - juk tokie skirtingi tie mūsų dvasiniai talentai gali būti. O po to Dievas, kaip meilės teikėjas, susirinks visų mūsų derlių. Ir tada pamatysim, kas kiek meilės vaisių davė ar kiek uždirbo. O kaip gi mes tai pamatysim? Meilės darbais juk atrodo. Meilė, kaip sakė mano pažįstamas kupranugariukas, tai toks dalykas, kuris kaip tekantis vanduo, turi cirkuliuoti, o ne stovėti. O cirkuliuoja jis tuomet, kai nelendam į savo vidų ieškoti ko nepametę, o kiek turim, tiek ir atiduodam - vieną, du ar penkis tuos meilės vienetus. Kas vaikams, kas šiaip artimiesiems, paprastom paslaugom, geru žodžiu, atsidavimu - iki pat visiško pasiaukojimo. Meilė apyvartoje uždirba tik dar daugiau meilės ir taip ją daugina.
Deja deja, urantietiškas talentų supratimas yra kiek kitoks. Ir man jis panašus į meilės užkasimą ten, savo širdy giliai giliai. Jūs aišku nesutiksit, bet aš jūsų tiesiai klausiu - ką jūs iš tikrųjų mylite, dėl ko galite aukoti jėgas, laiką ir pinigus, dėl ko galite padaryti gerus darbus? Ar nebus taip, kad tai yra tik... idėjos, savęs "tobulinimas", teorinė visų meilė, o praktiškai nieko arba beveik nieko, tik "priešų" vanojimas? Aš neieškau priešų, ir jūs anaiptol nesate mano priešai. Bet labai pagalvokit.
Jonas
2007-11-26 18:37:04
Gile, nuoširdžiai sveikinu, tavo komentaras šioje temoje yra 100-asis!
Jonas
2007-11-26 10:42:16
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]