Forumas: temos peržiūra
Kvietimas bendrai nuoširdžiai Pirmadieninei maldai II. Temos tęsinys
Mielieji, kviečiu jus prisijungti prie mūsų bendros pirmadienio (2007 03 30 - 22 val.) maldos už mūsų, KIEKVIENO IR VISŲ, didesnę išmintį.
Iš pradžių pagarbinkime mūsų visų mylimą Tėvą. Tiems, kuriems dar sunku garbinti Tėvą ir melstis savais žodžiais, galite pasinaudoti mano siūlomomis maldomis, tik svarbu, kad prieš tai jas perskaitytumėte ir suvoktumėte visų žodžių GILUMINĘ, dvasinę, prasmę, o per mūsų bendrą maldą jas skaitytų jūsų nuoširdžiai atsivėrusi siela.
------------------------------------------------------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad iš Tavosios meilės išauga žolė ir prasiskleidžia gėlės žiedas.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji meilė suvirpina ir mano sielą iš vidaus.
Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavosios meilės dėka galiu mylėti ir aš, ir mylėti vis labiau taip, kaip mokai Tu – visus vienodai.
Tėve, aš garbinu Tave, kad vien tik Tavoji meilė sužadina tokius nuostabius virpesius pačioje mano sieloje, kad ji pajunta Tave esantį gyvą, nes būtent Tu esi gyvybės Šaltinis.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, atsiverdamas Tau, net ir taip, kaip Tu atsiveri kiekvienam asmeniui ir visiems asmenims vienu metu.
Tėve, aš garbinu Tave, kad galiu patirti Tavąją meilę, ir kad trokštu jos vis daugiau ir daugiau, nes šis troškimas yra iš manosios sielos, kuri ir jaučia Tavosios dalelės, Tavosios dvasios, esnačios manyje, perteikiamus meilės virpesius iš Tavęs, ir dėl to trokšta jų vis daugiau ir daugiau.
Tėve, aš garbinu Tave, kad bet kokiomis sąlygomis, net pačiomis kritiškiausiomis, Tu man dovanoji ramybę ir palaimą, kurią aš ir galiu patirti tik būdamas gyvame ir giluminiame ryšyje su Tavimi.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, iš meilės Tau ir Tavo kūrinijai, kuri vis labiau tampa ir mūsų kūrinija, kai me vis labiau atsiveriame Tau.
Tėve, aš garbinu Tave laisva valia, kurią Tu dovanoji kiekvienai kūrinijos šeimos asmenybei, ir kurią aš pašvenčiau Tavosios valios vykdymui.
Manoji valia, kad būtų Tavoji vallia. Amen.
----------------------------------------------------
Po maldos dar šiek tiek patylėkite, tegu siela dar labiau panyra į Tėvo meilės virpesius, tegu ji džiaugiasi palaima, patiriama savyje. O tada pereikite prie prašymų maldos už mūsų išmintį.
----------------
Sūnau Kūrėjau, kurį dauguma žino tik kaip Jėzų iš Nazareto, Motina Dvasia, kurią dauguma žino tik kaip Šventąją Dvasią, Visuotini Tėve,
ačiū Tau, kad pakvietei mūsų vis labiau atsiveriančias sielas ir trokštančias dvasinės komunijos su Tavimi ir tarpusavyje į šitą kolektyvinę mūsų maldą už didesnę mūsų išmintį.
Sūnau Kūrėjau, tu sakei ir sakai, jog ten, kur du ir daugiau įtikėjusių į tave ar į Tėvą yra drauge, tarp jų esi ir tu, per savo Tiesos Dvasią.
Aš prašau tavęs, tegu dabar Tiesos Dvasia įeiną į kiekvieną iš mūsų, nuoširdžiai atvertą sielą, kad ji imtų jausti tave esantį realų, tikrą, ir gyvą, net ir taip, koks realus, tikras, ir gyvas kiekvieno iš mūsų viduje yra Tėvo fragmentas, Jo dalelė, dvasia, Minties Derintojas, ir bendrauja su mumis visą laiką iš vidaus, o ypač, kada miegame ir jam nebegalime priešintis.
Aš, drauge su savo sielos sesėm ir broliais, kurie dalyvauja mūsų bendroje maldoje, nors yra toli vienas nuo kito fiziniu pavidalu, net įvairiose pasaulio šalyse, net ir įvairios dvasios, kurios mūsų žvilgsniui yra nematomos net ir būdamos visai šalia mūsų, meldžiu didesnės išminties kiekvienam iš mūsų, kad galėtume patys pajausti, kaip didesnis mūsų išmintingumas palengvina mūsų gyvenimą kasdienybėje.
Tėve, Tu esi išminties Šaltinis. Tavoji dvasia yra mūsų viduje, kiekvieno iš mūsų viduje. Tu mums liete lieji išmintį, tik mūsų nežinojimas, kad Tu kas akimirką, nenutrūkstamai lieji dieviškąją išmintį, ir neleidžia mums, nors trumpam, nurimti dienos metu, nors šiek tiek pabendrauti su Tavimi, suradus ramų kambelį, kad po tokio pabendravimo mūsų protas pajaustų, kaip jis prisipildė Tavosios išminties, padedančios spręsti kasdienius uždavinius savo asmeniniais laisvos valios sprendimais.
Aš meldžiu Tave, kaip ir mano sielos broliai ir sesės, kad mes daugiau paskirtume laiko nugyventos dienos prasmės apmąstymams, kad įvertintume, kaip ją nugyvenome, ar daug jautėme įtampos, nerimo, skubėjimo, ar suteikėme kam nors paguodą ir nuraminimą, ar ką nors įskaudinome ir dėl to patys patyrėme nerimo pojūtį.
Aš meldžiu, kad mes, kiekvienas, po truputį vis labiau priprastume vertinti savo nugyventos dienos prasmingumą, kuris kyla iš Tavosios valios vykdymo, mylimas Tėve. Aš meldžio savo sielos broliams ir sesėms palaimos patyrimo savyje, kuri ir padeda atsiverti daug labiau Tau, mylimas Tėve, ir iš Tavęs semtis didesnės išminties, dieviškosios išminties, kuri toli pranoksta žmogiškojo proto diktuojamus sprendimus savojo ego labui.
Mylimas Tėve, aš, drauge su savo sielos broliais ir sesėm, meldžiu Tave, kad mes vis labiau ir labiau įprastume prašyti iš Tavęs didesnės išminties, kad šitas mūsų prašymas pavirstų į kasdienį prašymą, gilinant ir plečiant mūsų dabartinį požiūrį į aplinką ir į save patį.
Aš meldžiu Tave, kad Tavoji išmintis vis labiau ir labiau įsigalėtų mūsų, kiekvieno, viduje, per mūsų dvasinį ryšį su Tavimi, ir kad mes vis labiau įprastume vadovautis iš Tavęs gaunama išmintimi savo tarpusavio santykiuose su visais savo sielos broliais ir sesėm, Tavo vaikais, kuriuos Tu visus myli vienodai. Tik toks kelias suras sprendimus iš dabartinio gyvenimo akligatvių politikoje, ekonomikoje, šeimoje, visuomenėje. Nesvarbu, kokios būtų sudėtingos problemos, bet Tavoji išmintis visada suteiks didesnę šviesą ir pasitikėkjimą likti šitoje šviesoje su Tavimi.
Aš meldžiu Tave, kad mano sielos broliai ir sesės ryšį su Tavimi, gyvą ryšį su gyvuoju Tavimi, paverstų kasdieniu dvasiniu bendravimu, ir kad šitame bendravime visada būtų ir jų kasdienis troškimas semtis iš Tavęs dieviškosios išminties, laisva valia.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po maldos vėl likite ramybės būsenoje, tegu siela jau dabar ir semiasi iš Tėvo didesnės išminties. Nesvarbu, kad Tėvo perduodamos didesnės išminties nepajausite akimirksniu. Tegu ji nusėda į jūsų pasąmonę. Ateis laikas, kada vis labiau ir labiau bendraudami su Tėvu pasiimsite ir tai, kas Tėvo buvo jau patalpinta į jūsų pasmonę.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-04-30 15:49:08
Komentarai
Mielieji, kviečiu jus į mūsų kassavaitinę pirmadienio maldą ( 2007 10 29 ) 22 val. už mūsų prisikėlusius sielos brolius ir seses.Tie, kuriems sunku melstis savais žodžiais, nuoširdžiai skaitykite mano jums rašomas maldas.
Iš pradžių pagarbinkime mūsų visų mylimą Tėvą.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu vedi visą savosios kūrinijos šeimą savo meilės vandenimis, kiekvieną jos narį – mirtingąjį, sielą, ir dvasią – sužadindamas per savo asmeninį atsivėrimą Tau.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji kūrinija yra mums suteikta mūsų dvasinio žaidimo patyrimų arena, kurioje mes panašėjame į Tave, per atsivėrimą Tau gyvuoju bendravimu su Tavimi, gyvuoju ryšiu, net ir taip, kaip Tu gyvai bendrauji su mumis, net padovanodamas savo dalelę, savo dvasią, Minties Derintoją, kiekvienam mirtingajam.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, nes tik per garbinimo gyvą ryšį siela ima patirti tokį nuostabų ir giluminį susiliejimą su Tavimi, kokio negali patirti per jokį kitą šaltinį, tik per Tave, tik gyvai bendraudama su Tavimi, per Tavo dvasią, Minties Derintoją.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad manosios sielos atsivėrimas vis gilėja, ir ji pati stiprėja, ir tą ji pasiekia tik šito gyvo ryšio su Tavimi dėka, ir tarnavimo sielos broliams dėka, kuris ir yra tarnavimas Tau, mylimas Tėve.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad siela sugeba vis subtiliau pajausti, o sielos žvilgsnis pamatyti, Tavo pasireiškimą net ir dabartinėje materialioje aplinkoje, kurioje žengimą pas Tave predada mūsų planetos, Urantijos, mirtingasis.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavieji meilės virpesiai, per atsivėrimą Tau, sivienija mus visus į dvasinę brolystę, kuri toli pranoksta bet kokius, net ir pačius artimiausius, biologinius mirtingųjų ryšius, ir jie apima ne tik mirtinguosius, bet ir dvasinius ryšius su sielomis ir dvasiomis, ir visoje kūrinijos šeimoje.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu vedi savąja meile vis gilyn į savo vidų, ir vis labiau skandini mus visus, ir kiekviena, šitame meilės vandenyne, kuris suteikia amžinąjį gyvenimą visiems, Tave pamilusiems ir prisigėrusiems Tavųjų meilės virpesių.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave iš meilės Tau ir visai kūrinijos šeimai, kuris vis labiau tampa ir mano šeima.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Po Tėvo pagarbinimu, pasėdėkite tyloje kelias minutes, tegu jūsų siela prisigeria Jo meilės, nes dabar ji yra jiems kaip tik ir atsivėrusi, jeigu garbino nuoširdžiai. O tada pereikite prie prašymų maldos.
Sūnau Kūrėjau, daugumai girdėtas tik Jėzaus vardu, Visatos Motina Dvasia, daugumai žinoma tik tavojo Šventosios Dvasios pasireiškimo vardu, Tėve,
Ačiū tau, kad tu vis labiau atveri mūsų sielas ir sukvieti į šią mūsų kolektyvinę maldą dvasioje, net ir drauge su dvasiomis, ir su mūsų angelais serafimais, kurie taip pat prisijungia prie mūsų maldos.
Sūnau Kūrėjau, tu sakei ir sakai, kad ten, kur du ir daugiau įtikėjusių į tave ar Tėvą, tarp jų esi tu, per savo Tiesos Dvasią, ir beldi į mūsų širdis, kad atvertume savo duris tau. Aš prašau tavęs, tegu dabar tavoji Tiesos Dvasia įeina į kiekvieno iš mūsų kolektyvinėje maldoje dalyvaujančio vidų, kad mes imtume tave jausti gyvą, realų, tikrą, net ir tokį gyvą ir tikrą, koks gyvas ir tikras yra Tėvas mūsų, kiekvieno, viduje, per savo dvasią, Minties Derintoją.
Sūnau Kūrėjau, Vietinės Visatos Motina Dvasia, Tėve, šįkart aš pakviečiau savo sielos brolius ir seses pasimelsti už tuos, kurie jau prisikėlė sielos pavidalu, už tuos, kurie buvo savo mylinčių artimųjų palaidoti ir apraudoti ir net dabar apraudami dėl nežinojimo, kad jie tegali palaidoti tik jų kūnus – kas yra dulkė, į dulkę ir turi pavirsti, o kas yra iš Tavęs, mylimas Tėve, tas ir turi sugrįžti pas Tave, į kūrinijos centrą - tikrą Tavo materialią gyvenamąją buveinę - Rojų - ir stovėti Tavo paties akivaizdoje, po daugybės milijardų metų mokymų ir tarnavimo, ištobulintos dvasios pavidalu su tuo pačiu savuoju aš, kurį po materialaus kūno mirties ir aprauda artimieji, o kasmet net visa Lietuva.
Sūnau Kūrėjau, Vietinės Visatos Motina Dvasia, Tėve, aš drauge su savo sielos broliais ir sesėm šio vakaro kolektyvinėje maldoje siunčiu meilės virpesius savo sielos broliams, kad jie pajaustų, kad ir jų pradiniame žengimo pas Tave, mylimas Tėve, krašte, yra tokių sielos brolių ir sesių, kurie daugiau nebeaprauda mirusiųjų kūnų, o su nuostabia meile meldžia iš mūsų išėjusioms į aukštesnį savojo aš augimo lygį sieloms meilės iš visų mūsų mylimo Tėvo didesnio pajautimo, didesnio ryžto ir atsidavimo žengti šituo nuostabiu Tėvo meilės ir šviesos keliu.
Aš meldžiu jau prisikėlusioms sieloms naujų patyrimų su Tėvu, ir visos kūrinijos labui, meldžiu jiems nuostabių naujų susitikimų su kitomis sielomis, iš kitų planetų, kurios lygiai taip ką tik prisikėlė ir pradeda šito amžinybės kelio naują savojo augimo etapą.
Aš meldžiu visoms prisikėlusioms sieloms, kurios dabar pačios mato, koks buvo jų duobėtas kelias Urantijoje, dėl jų pačių neišmanymo, dėl jų pačių pasąmoninių baimių, kurios tikrovėje neegzistuoja, bet kurios taip aršiai ir tvirtai jas laikė savo vergovės gniaužtuose čia Urantijoje, o dabar jos patiria nuostabaus išsilaisvinimo iš baimės patyrimus ir šituo pačiu pajunta, ką reiškia gyvenimas be baimės, pakeistas Tėvo meile, patiriama kas akimirką, o savo visą amžiną gyvenimą pašvenčiant Tėvo šviesos ir meilės skleidimui, siekiant kuo didesnio panašėjimo į Tėvą ir šitaip vykdant Jo nurodymą – “Būkite tobuli, net ir tokie tobuli, koks tobulas esu Aš.”
Aš meldžiu visoms prisikėlusioms sieloms, kad niekada neišklystų iš šviesos kelio, o atsiradus abejonėms, kad tą patį akimirksnį kreiptųsi į Tėvą, esantį jų pačių viduje, ir pasikalbėtų su Juo, kuris jas taip myli ir taip joms visoms tarnauja.
Aš meldžiu visoms prisikėlusioms sieloms didesnės drąsos ir troškimo augti, augti visų labui, o tuo pačiu ir kaupti savo asmeninį patyrimą.
Aš meldžiu visoms prisikėlusioms sieloms ramybės su Tėvu savyje ir kuo didesnio pasišventimo tarnauti Jam visumos gerovui.
Aš taip pat meldžiu, drauge su savo sielos broliais ir sesėm ramybės, ir siunčiu savo meilės virpesius visiems tiems, kuriuos kaip tik dabar užgriuvo, jų supratimu nelaimė – numirė ar žuvo jų mylimas sielos brolis ar sesuo, o jiems suprantamas tik kaip materialus sūnus ar dukra, tėvas ar motina, brolis ar sesuo.
Aš meldžiu jiems nusiraminimo ir meilės, kad jų protas prašviesėtų ir Tavo, mylimas Tėve, dvasia, Minties Derintojas, jiems perteiktų žinią, net ir trumpo miego metu, kad mirties sielai nėra, jeigu ji trokšta Tavo, Tėve, meilės ir ramybės, kad siela yra pažadinama ir niekur nedingsta, o prisikėlusi toliau žengia tik aukštesniu pavidalu, kokio neturėjo Urantijoje.
Aš meldžiu, kad kuo daugiau sielų būtų pažadintos iš mirties miego ir toliau tęstų savo augimą ir ruoštųsi net ir susitikimui su mumis, kurie taip pat prisikelsime sielos pavidalu.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Po maldos pasėdėkite tyloje keletą minučią, tegu jūsų siela kaip tik ir klausosi Tėvo mokymų, nuraminančių ją.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-10-28 08:41:54
Mielieji, kviečiu jus į mūsų kassavaitinę pirmadienio (2007 10 22) 22val. maldą. Šįkart kviečiu jus pasimelsti už saugumą keliuose.
Iš pradžių pagarbinkime mylimą Tėvą. Galite nuoširdžiai skaityti mano jums rašomas maldas, jeigu savais žodžiais ar mintimis jums melstis dar sunku.
------------------------------------------------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, garbinu, nes siela trokšta tokio artimo ir giluminio meilės ryšio su Tavimi, kokį būtent ir patiria garbinimo akimirką.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu sukūrei visą kūriniją, kurioje tik meilės vedini laisvą valia turintys tvariniai vis labiau ir labiau patirdami Tave ir Tavo pasireiškimą aplinkoje trokšta Tave garbinti.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji meilės banga yra neišsenkanti, ji ritasi viena po kitos ir maudo visą kūriniją meilės vandenyne, kuris ir sukelia sielai ir dvasiai milžinišką troškimą taip pat skleisti meilės bangeles visiems aplinkui, net ir taip, kaip milžiniškas bangas skleidi Tu.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji meilė gydo sužeistą sielą ir stiprina kūną, kad tik meilės jėga bet koks tvarinys tampa kūrybingas ir kuria gėrį visiems, net ir taip, kaip jį kuri Tu kiekvieno iš mūsų viduje.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji meilės banga mus neša visus ir kiekvieną, į Tavo kūrinijos centrą, į Rojų pas Tave, ir šitas nuostabus sielos skrydis yra amžinas, jeigu tik ji pati, laisva valia, galutinai apsisprendžia su Tavimi susilieti.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, nes Tavosios dovanos kūrinijai pranoksta bet kokias kitas kieno nors suteikiamas dovanas, nes būtent Tu jai visai ir kiekvienam tvariniui dovanoji amžinybę, o joje meilę, teisingumą, gėrį, grožį, tarnavimą, tiesą, gailestingumą.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu mus visus apjungi į savo milžinišką dvasinę šeimą, ir jau dabar suteiki visas šios šeimos nario teises.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave iš meilės Tau ir visai kūrinijai, ir laisva valia, gauta iš Tavęs.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------------------------------------------------
Po mylimo Tėvo pagarbinimo pasėdėkite tyloje kelias minutes, tegu jūsų siela geria Tėvo meilės nektaro virpesius. O tada pereikite prie prašymų maldos už saugumą keliuose.
---------------------------------------------------------------------------------------------------
Sūnau Kūrėjau, kuris daugumai esi žinomas tik žmogiškuoju vardu kaip Jėzus iš Nazareto, Visatos Motina Dvasia, kuri daugumai esi žinoma tik Šventosios Dvasios pasireiškimo vardu, Tėve, ačiū tau, kad mūsų sielas sukvieti į šitą kolektyvinę pirmadienio maldą, kurioje mūsų sielos gali atsiverti ir susijungti net fiziniu mirtingųjų pavidalu būdamos toli viena nuo kitos. Tačiau šitą ryšį jos palaiko per Tavo, mylimas Tėve, dvasios, Minties Derintojo, esančio kiekviename iš mūsų prote, veikimą.
Sūnau Kūrėjau, tu sakei ir sakai, kur du ir daugiau įtikėjusiųjų į tave arba Tėvą yrs drauge, tarp jų esi tu per savo dvasią, Tiesos Dvasią ir beldi į kiekvieno širdies duris, kad jas atvertų ir tu įeitum į vidų. Aš dabar prašau, įeik į kiekvieno iš mūsų, dalyvaujančių šitoje kolektyvinėje maldoje, vidų, nes mūsų sielos yra atsivėrusios ir trokšta, kad tu įeitum ir būtum mūsų viduje, net ir taip, kaip Tėvas per savo dvasią, Minties Derintoją, visą laiką yra kiekvieno iš mūsų viduje. Ir kaip Šventoji Dvasia visą laiką irgi yra ir mūsų viduje, ir taip pat yra apglėbusi visą mūsų išorę, nes ji yra kiekvienoje visatos kosmose kertelėje. Ir jūs veikiate ir sinchroniškai, ir tobulai, kad tik geriau būtų mums, kad tik mes būtume geresni, labiau mylintys, ir tarnaujantys vieni kitiems, net ir taip, kaip ir jūs tarnaujate mums, be perstojo, be poilsio, be atorstogų ir išeiginių dienų.
Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, šįkart aš pakviečiau savo seses ir brolius dvasioje pasimelsti už saugumą kelyje. Kiek daug kelyje mano sielos brolių ir sesių žūsta prieš laiką, kol dar nespėjo savo meilės ir gėrio paskleisti kitiems, kiek dar daugiau yra sužalojama, kad savo gyvenimą jie paverčia kančia ir nepasitenkinimu be šviesos.
Būtent dėl šitotokių tragiškų pasekmių ir pasiūliau šią maldą, kad mūsų meilės virpesiai iš atsivėrusių mūsų sielų pasiektų visus tuos, kurie ketina važiuoti girti, kurie su mašinos vairu ir pedalais žaidžia kaip vaikai su mašinėlėmis smėlio dėžėje, kur jos virsta ir vėl atsistoja be jokių aukų, o keliuose nesilaikydami kelių eismo taisyklių, tokie mūsų sielos broliai sukelia daug skausmo ir tragiškų pasekmių net ir niekuo su jais nesusijusiems mūsų sielos broliams ir sesėms.
Aš meldžiu jiems didesnio meilės pojūčio savo viduje, kad jie pradėtų suvokti, jog tik meilė, ir niekas daugiau, gali juos suvaldyti, kada jie be jokios pagarbos kitiems viršija greitį, vieni kitus lenkia kaip per lenktynes net nesusimąstydami, kad jie šitaip daro nusikaltimą prieš žmoniją, nes jie nesilaiko savo pačių susitarimu priimtų taisyklių, aš meldžiu, kad jie patys pajaustų, savo viduje, kad niekur savosios sekundės jie nesutaupys, o šitaip lenktyniaudami jie praranda savo žmogiškumą ir tuo pačiu praranda ne tik daugybę sekundžių, bet šitokiu ritmu, kuris prieštarauja Tavajam ritmui, mylimas Tėve, net trumpina savo fizinį gyvenimą, ko jie net nesuvokia. Ir jiems atrodo laimėta sekundė tikrovėje pavirsta prarandamais metais.
Aš meldžiu, kad visi tie, kurie sėdi už vairo, pajaustų meilę vieni kitiems, ir su ta pačia meile žvelgtų į praeivius gatvėje, mėginančius ją pereiti mieste, į dviratininkus, vis dažniau išvažiuojančius į gatves, meldžiu, kad jie vieni kitiems demonstruotų meilės virpesius, o ne susierzinimą.
Aš meldžiu, kad tie vairuotojai, kurie dabar save laiko visagaliais kelyje, pajustų savo galią savuoju savitarpio supratimu ir pakantumu šalia esantiems ir patys pradėtų demonstruoti meilę, o ne įžūlumą kelyje ar gatvėje.
Aš meldžiu vis didesnio jų ryšio su Tavimi, mylimas Tėve, nes tik šis ryšys yra vienintelis galintis išspręsti tokią paprastą problemą – sudaryti meilės virpesių aplinką kelyje, nes tik meilės aplinka kelyje yra pajėgi garantuoti saugumą visiems mūsų sielos broliams ir sesėms – seniems ir jauniems, ir dar visiškai nieko nesuprantantiems vaikams. Ir šitoji aplinka būtų Tavo, mylimas Tėve, pasireiškimas per kiekvieną iš mūsų, kurie sėdi už vairo – automobilio, motociklo, dviračio, ar traktoriaus, ar eina pėsčias, bet tuomet kiekvienas jaustųsi saugus, nes kiekvienas saugotų vienas kitą iš mielės Tau ir vienas kitam.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po maldos pasėdėkite tyloje kelias minutes, tegu jūsų atsivėrusi siela, kuri darbar yra tokia imli Tėvo virpesiams, klausosi, ką jai sako Tėvas jos viduje.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-10-20 19:30:36
Mielieji, kviečiu jus į mūsų kassavaitinę maldą (2007 10 15) 22 val.
Šįkart kviečiu jus pasimelsti, kad žmogiškieji skėriai pavirstų į Tėvo sūnus.
Žmogiškieji skėriai, tai tokie žmonės, kurie kaip skėriai, nusiaubiantys gausų ir brangų derlių, lekia tolyn į kitas vietas ir net tolimas šalis, kad ir ten siaubtų derlingus laukus, skirtus duonai, taip ir žmonės, kurie nieko nemąsto, vien tik niokoja viską aplink save, palieka paskui save nusiaubtą gamtą, kurie saulės šviesą laiko vienintele šviesa, nieko nesusimąstydami apie dvasinę šviesą sielai.
Iš pradžių pagarbinkime Tėvą savais žodžiais, savomis mintimis. Tiems, kuriems tą dar sunku daryti savais žodžiais, nuoširdžiai įsiskaitykite į mano jums rašomas maldas ir jomis pasinaudokite.
------------------------
Mylimas Tėve, aš garibnu Tave, kaip patį nuostabiausią Aukščiausiąjį Šaltinį, kaip Meilės Šaltinį, kuris užlieja visą kūriniją vien tik meile, vien tik šviesa.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji meilė yra gyva, ir ji žadina kiekvieną sielą iš vidaus keltis, nes jau išaušo dvasinės šviesos rytas jos viduje.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu, ir tik Tu, esi tokia nuostabiausia ryto aušra, kuri niekada nesibaigia ir nepavirsta naktimi, kada siela atsiremia į Tave ir pajunta Tave savyje.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji meilė ir šviesa taip dera viena su kita, kad jos negali egzistuoti viena be kitos, nes ten, kur yra meilė, ten yra ir šviesa, o kur yra šviesa, ten yra ir meilė.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad tik Tavo dėka, kiekviena siela plečia savo viduje Tavosios aušros spindulius bendraudama su Tavimi – GYVU IR ESANČIU JOS VIDUE.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavo dovana, Tavoji asmenybės dalelė, Tavoji dvasia, yra mano viduje, kaip ir kiekvieno kito viduje, ir šitokia dovana negali būti kitokia, kaip tik amžina, nes tu dovanoji mums, kiekvienam amžinybės patyrimo kelią.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad tik su Tavimi aš juntu begalinę palaimą ir ramybę savosios sielos viduje ir neapsakoma meilę Tau.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave iš meilės Tau ir visai kūrinijos dvasinei šeimai, kurios pilnateisiu nariu yra kiekvienas, kuris pajunta gyvą ryšį su Tavimi savo sieloje.
Mylima Tėve, aš garbinu Tave laisva valia, gauta iš Tavęs.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------------------------------------------------
Po mylimo Tėvo pagarbinimo, pasėdėkite šiek tiek tyloje, tegu jūsų siela, kuri dabar yra tokia atsivėrusi ir imli Tėvui, geria Jo meilės virpesius. O tada pereikite prie prašymų maldos.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------
Sūnau Kūrėjau, daugumai žinomas tik Jėzaus iš Nazareto vardu, Visatos Motina Dvasia, daugumai žinoma, tik Šventosios Dvasios vardu, Tėve, ačiū Tau už mūsų visų vis labiau atsiveriančias sielas, už didesnį troškimą bendrauti su Tavimi, už didesnį tarnavimą tau ir savo sielos broliams ir sesėms.
Ir šitoji malda taip pat yra mūsų tarnystė savo sielos broliams, kurie kaip maži, bet daug žalos pridarantys skėriai, nusiaubiantys pačius didžiausius laukus ir derlius, palieka juos tuščius be duonos, taip ir mūsų sielos broliai ir sesės, siaubia savo materialius ir dvasinius laukus, ir trukdo kitiems, kurie nori juose nokinti ir nuimti materialų ir dvasinį derlių.
Sūnau Kūrėjau, tu sakei ir sakai, ten, kur du ir daugiau įtikėjusiųjų į tave ar Tėvą, tarp jų esi ir tu per savo Tiesos Dvasią, kuri beldžia į kiekvieno širdies-seilos duris. Tegu dabar tavoji Tiesos Dvasia įeina į kiekvieną iš mūsų, nes mūsų širdies-sielos durys tau plačiai atvertos, kar tu galėtum žengti į mūsų vidų, kaip kiekvieno iš mūsų viduje yra Tėvas, per savo dvasią, Minties Derintoją.
Sūnau Kūrėjau, Motina Dvasia, Tėve, mes meldžiame šito vakaro mūsų dvasiniame sambūryje tokio pasikeitimo mūsų sielos broliams, kad jie pamatytų tavojoje šviesoje savo gyvenimo nusiaubtus laukus, tiek dvasinius, tiek materialius. Kad jie pajaustų savo visa siela, jog ne tam ji atėjo į mūsų pasaulį, kad paskui save paliktų tuščius, sudegintus, iškirstus miškus, užterštus laukus, vandenis, ir orą, suluošintus net ir savo vaikus, kurie gyvena baimėje ir nežinomybėje, nes be skėriško gyvenimo jie nieko nebuvo ir nėra mokomi.
Mes siunčiame visiems tokiems mūsų sielos broliams meilės virpesius ir meldžiame jiems patiems didesnio meilės ryšio su savimi, kad ir savęs jie nebeskriaustų, patys būdami nusigręžę nuo gyvojo, mylimas Tėve, Tavo vandens, kurio taip trokšta jų sielos, tik jos yra laikomos jų pačių prasimanytuose pančiuose, kurie veikia lygiai taip, kaip skėriai laukuose – jų neapsakomas godumas, troškimas valdyti kitus, siekis turtų sau, noras būti aukščiau kitų, žvilgsnis vien tik į materialų pasaulį, kuris toks trapus ir nenuoseklus, sujauktas, ir raudantis. Ir raudantis vien tik dėl skėriškojo elgesio.
Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, ne tam Tu sumanei ir Urantiją, ir jos gyvybę, kad dabar ji kankintųsi baimėje ir varge, skausme ir liūdesyje, Tavoji meilė turi šviesos ir tiesos spindesį visumai, kada kiekvienas ima spindėti šitais spinduliais savo viduje, o darbais - išorėje.
Mes meldžiame savo sielos broliams ir sesėms, beatodairiškai ir be skrupulų besielgiantiems tiek su savo sielos broliais, tiek su gyvūnais, tiek su gamta, dvasinio virptelėjimo, pasiųsto į jų pačių vidų per Tavo, mylimas Tėve, dvasią, jau esančią jų viduje, mes meldžiame, kad ir mūsų dvasiniai meilės virpesiai juos apglėbtų iš išorės, kad jie taip pat šviesintų jų aplinką.
Iir ypač mes meldžiame, kad mes patys savo kasdieniu gyvenimu demonstruotume Tavo, mylimas Tėve, sūnų ir dukrų, darbus ir mintis, šitokiu būdu ir prisidėdami ir prie mūsų skėriškųjų sielos brolių ir sesių virsmo į Tavo sūnus ir dukras, mylimas Tėve.
Mūsų malda yra iš meilės jiems, nors jų veiksmai mums yra pasibaisėtini.
Tik Tavoji meilė, mylimas Tėve, ir gali jiems padėti pakilti į jų tikrąjį žmogiškąjį-dieviškąjį lygį.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Po maldos pasėdėkite šiek tiek tyloje. Tegu jūsų siela, dabar atsivėrusi, klausosi Tėvo jai perteikiamų kuo nuostabiausių mokymų, kurie ir skirti ASMENIŠKAI KIEKVIENAI SIELAI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-10-13 23:54:12
Mielieji, kviečiu jus į mūsų kassavaitinę pirmadienio (2007 10 08) 22 val. kolektyvinę maldą už atsivėrimą sau, tuo pačiu ir Tėvui.
Iš pradžių pagarbinkime Tėvą, mūsų mylimą Tėvą.
Kam sunku melstis savais žodžiais, savomis mintimis, skaitykite, tik NUOŠIRDŽIAI, mano jums rašomas maldas.
-----------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu suteikei sielai meilės pojūtį, ir šios meilės dėka mano siela iškleidė sparnus meilės skrydžiui pas Tave į amžinybę, šiandien darydama gerus darbus iš meilės Tau ir visai kūrinijai.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji laisva valia, ir meilė, pavertė sielą gyva ir tekančia iš Tavojo šaltinio upe, kuri niekada nestovi vietoje, ir visą laiką trokšta mėgautis pačiu Šaltiniu ir jo gaivia ir gyva tyro ir gyvo vandens srove savo pačios viduje.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, nes tik per garbinimą siela atsiveria Tau tiek, kad ji trokšte trokšta susilieti su Tavimi, ir šituo susiliejimu dalintis su visomis kitomis sielomis kasdieniame gyvenime.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, nes Tu paskleisdamas meilės virpesius po visą kūriniją žadini dvasiniam prisikėlimui visas sielos, žadini jas iš tamsos letargo miego ir vedi jas vien tik meilės ir šviesos keliu, kurį ir sudaro VISA Tavoji kūrinija, tik mes dar jos nepažįstame ir dažnai Tavo šviesą laikome tamsa ir baime.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad tik Tavo meilės dėka vis labiau aplinkui ir sielos viduje sklaidosi baimės šešėlių naktis ir vis labiau aušta Tavosios meilės ir tiesos rytas pačios sielos viduje, kuris pasklinda kasdieniu gyvenimu išorėje, demonstruodmas kitoms sieloms, dar nepabudusioms, jog Tavoji meilė ir šviesa yra GYVA IR TIKRA.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavo dėka mes galime jau dabar mėgautis Tavosios kūrinijos dvasinės šeimos pagalba ir lygiai taip ją paprastesniu būdu suteikti kitiems savo sielos broliams ir sesėms.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, iš meilės Tau ir visai kūrinijos šeimai, kurios pilnateisiu nariu esame kiekvienas, patiriantis šitą šeimos narystę.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
-------------------------------------------------------
Po Tėvo pagarbinimo pasėdėkite kelias minutes tyloje, tegu jūsų atsivėrusi siela prisigeria Tėvo meilės virpesių savo viduje, kuriuos galėtų sklelsti kitiems. O tada pereikite prie prašymų maldos už atsivėrimą.
-----------------------------------------------------
Sūnau Kūrėjau, daugumai kuris esi žinomas tik Jėzaus iš Nazareto vardu, Visatos Motina Dvasia, Nebadonija, daugumai žinoma tik tavojo pasireiškimo Šventosios Dvasios vardu, Tėve, ačiū tau už vis labiau mūsų atsiveriančias sielas, ir už tai, kad jos trokšta šitos mūsų kolektyvinės maldos.
Tegu dabar į kiekvieną iš mūsų, dalyvaujantį šioje maldoje, įeina tavo, Sūnau Kūrėjau, Tiesos Dvasia, kuri visą laiką beldžia į mūsų širdis, tegu ji įeina į vidų, kaip mūsų visų, ir kiekvieno, viduje visą laiką yra Tėvo dvasia, Minties Derintojas.
Šįvakar mes meldžiamės už didesnį mūsų visų, ir kiekvieno, atsivėrimą sau, o tuo pačiu ir Tėvui. Tik nuoširdus atsivėrimas sau palengvina gyvo dvasinio ryšio užmezgimą su kiekvienu iš jūsų, Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, nes tik nuoširdumas savo paties atžvilgiu palaipsniui ima tirpdyti savo paties viduje šaltus ledus, kurie užkloja storu sluoksniu mūsų skaisčias ir gražias mintis, jas palaidodami po daugybe kaukių, daugybe troškimų, daugybe baimių, kurios ir nepaleidžia sielos virpesių į laisvę.
Aš meldžiu, drauge su savo sielos broliais ir sesėm, nuoširdaus pasikalbėjimo su savuoju aš visiems tiems, kurie šiandien veja tokias mintis šalin, nes toks nuoširdus pokalbis jiems yra labai sunki našta, labai didžiulis akmuo širdyje, dėl to jie linkę jį užmaskuoti alkoholiu, narkotikais, įvairiomis kūno linksmybėmis, ir net darbais, kad tik netektų pabūtį nors akimirką vienam su savimi, su savomis nuogomis mintimis.
Aš meldžiu visiems savo sielos broliams ir sesėms atsivėrimo sau, meldžiu nevengti šito pakalbio su savimi, nes kiekviena diena vis labiau storina dulkių sluoksnį, pro kurį negali suspindėti tyra sielos meilės virpesių vilnis visiems.
Aš meldžiu savo sielos broliams ir sesėms nuoširdaus kasdienio pokalbio su savimi, kad jie išdrįstų paklausti patys save, kas jie yra šitame pasaulyje, kas yra grožis jų supratimu, kokią prasmę turi jų kasdienis gyvenimas ir kiekviena diena, kas juos liūdina ir neramina, kas suteikia ramybę ir palaimą, džiaugsmą ir viltį, jeigu yra kas nors, kas jiems tai suteikia, kas juos malonina ir pamyluoja.
Aš meldžiu jiems visiems nuoširdaus pokalbio su savimi, kaip paties pirmojo žingsnio į savo sielos išvadavimą iš daugybės baimių ir tabu, daugybės suvaržymų ir pančių, kurie visi tik skaudina ir kausto sielą, kurios išlaisvinimas yra įmanomas tik atradus Tėvą savyje.
Tegu atsivėrimas sau taps pirmuoju, nors ir nedideliu žingsneliu į Tėvo atradimą savyje.
Manioji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po maldos pasėdėkite kelias minutes tyloje, tegu jūsų atsivėrusi siela klausosi, ką jai kalba Tėvas, per savo dvasią, kuri yra kiekviename.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-10-05 15:55:16
Mielieji, kviečiu jus į mūsų kolektyvinę pirmadienio (2010 03 22 – 22val) komuniją su Rojaus Trejybe ir tarpusavyje, kurioje taip pat dalyvauja ir daugybė įvairių dvasių ir Tarpinių Būtybių, kad mūsų komuniją dar labiau sustiprintų.
Šįkart pasimelskime Povilo ir Vaido (VDS) prašymu už Povilo piramidės Merkinėje stiklinio gaubto išsaugojimą, kad mūsų sielos broliai ir sesės, kurie priims sprendimus šiuo klausimu, pajaustų TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS globą šiai piramindei ir nepriimtų tokių sprendimų, kurie sužalotų net ir jų pačių sielas.
Iš pradžių pagarbinkime Rojaus Trejybę.
Kas dar negalite garbinti ir melstis savais žodžiais, skaitykite mano jums rašomas maldas, tik skaitykite jas labai nuoširdžiai.
-------------------
.Mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, mylima BegalineDvasia-Motina-Sese, aš garbinu tave, nes manoji siela trokšta šito gyvo ryšio su tavimi, šitos gyvos KOMUNIJOS, kuri leidžia pajausti tavo gyvą buvimą mano viduje, nes tu ir esi kiekviename iš mūsų per savo dvasią – Minties Derintoją, ir mus suvieniji net ir dabar šitoje dvasinėje komunijoje.
Aš garbinu tave, nes tavoji meilės vandenyno banga tiek užlieja atsivėrusią TAU sielą, kad ji pati trokšta suptis ant tavosios meilės bangų, ir skęsti kuo gliau tavajame meilės vandenyne GARBINDAMA tave.
Aš garbinu tave,.nes tik tu esi nesibaigiančios ir gyvos meilės Šaltinis ir Centras visai kūrinijai ir visą kūrinijos šeimą maitini gyvais meilės virpesiais, kurie leidžia patirti tavo saldumą ir dar didesnį troškimą gerti tavo gyvąjį meilės vandenį.
Aš garbinu tave, kad tu visą kūriniją be perstojo girdydamas savo gyvuoju meilės vandeniu suteiki jos kiekvienam vaikui tiek gyvybinės energijos, kad jis visą savo energiją trokšte trokšta pašvęsti TAU, ir DRAUGE SU TAVIMI KURTI GĖRĮ VISOS KŪRINIJOS ŠEIMOS ŠVIESOS, IR DAR RYŠKESNIO SAVO NUŠVITIMO LABUI.
Aš garbinu tave, kad tu mus, kiekvieną, vedi gyvuoju keliu kasdien, ir į vis ryškesnę šviesą, ir tik mūsų atsitolinimas nuo tavęs ir sukelia daugumai, absolučiai daugumai mūsų sielos brolių ir sesių NENORĄ SIEKTI DAR RYŠKESNĖS TAVOSIOS ŠVIESOS NEGU JĄ JAU PASIEKĖ ŠIANDIEN, NES BET KOKS NENORAS IR VISOS ABEJONĖS IŠKYLA TIK TADA, KADA SUSILPNĖJA GYVAS ASMENINIS RYŠYS SU TAVIMI ARBA JIS NET VISAI NUTRŪKSTA dėl polinkių siekti naudos tik sau, o apie visumą net negalvoti.
Aš garbinu tave iš meilės ir laisva valia, gauta iš tavęs. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.
----------------
Po Rojaus Trejybės pagarbinimo dar pasėdėkite keletą minučių tyloje ir pajuskite gyvąjį Rojaus Trejybės meilės nektaro tekėjimą savo viduje. O tada pereikite prie prašymų maldos.
-----------------
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, ačiū tau už visus patyrimus, ką patyriau iki šios akimirkos, nes jie visi buvo labai vertingi, kad pasiekčiau šitos akimirkos giluminį atsivėrimą tau ir dabar dalyvaučiau šitoje kolektyvinėje gyvoje komunijoje su tavimi.
Aš, drauge su savo sielos broliais ir sesėmis žmogiškuoju pavidalu, o taip pat drauge su savo broliais ir sesėmis-dvasiomis, ir Tarpinėmis Būtybėmis, kurios taip pat dalyvauja mūsų šioje kolektyvinėje maldoje, kad mūsų maldą dar labiau sustiprintų ir padėtų eiti šituo gyvuoju šviesos ir meilės Rojaus Trejybės keliu, meldžiu TAVOSIOS GYVOSIOS IŠMINTIES visiems mūsų sielos broliams ir sesėms, kurie priims sprendimą dėl vadinamos Povilo, ar Merkinės, piramidės gaubto, kuris yra nuostabaus grožio ir harmoningai derinasi su ten esančia gamta.
Povilas, per savo atsivėrimą TAU, pajuto tavo dvasinį vedimą iš vidaus ir jį įprasmino materialia piramidės konstrukcija, kuri neturi materialių sienų. Tavasis vedimas jam toliau teikė nuajus patyrimus, kaip jis teIkia ir kiekvienam iš mūsų – kiekvienam vis naujus ir nepakartojamus PATYRIMUS. Ir tolimesnis TAVO vedimas Povilui padiktavo iš vidaus – per tavąją dvasią - Minties Derintoją – šitos idėjos prasmingą tęsinį - nuostabaus grožio stiklo gaubtą piramidei, kad atvykusiems žmonėms būtų ir priedangą nuo nepalankaus oro ir TAVOJI ERDVĖ, kurioje apsilankę tavo vaikai, kuriems dar sunku tavo erdvę pajusti visur ir visada, galėtų būtent šitoje uždaroje bet permatomoje erdvėje atsiverti tau taip, kaip niekur kitur negali, ir patirti TAVOSIOS MEILĖS ENERGIJOS TEKĖJIMĄ Į JŲ SIELAS, kad jų ir kiekviena kūno ląstelė taip pat sureaguotų į tavo gyvąjį vandenį, geriamą atsivėrusios tau sielos.
Aš meldžiu, kad šitos dvasinės kolektyvinės komunijos metu, mūsų atsivėrusių sielų gyvi meilės virpesiai, per mūsų viršsąmonę pasklindantys po visą kūriniją, pasiektų ir kiekvieną mūsų sielos brolį ir sesę, kuris net ir nežymiu savo sielos atsivėrimu gali labai smarkiai paveikti sprendimo priėmimą dėl šito nuostabaus gaubto išsaugojimo ir tavosios valios vykdymo visų labui.
Aš meldžiu, drauge su savo sielos broliais ir sesėmis, kad mūsų gyvi meilės ir šviesos virpesiai kuo stipriau lietųsi iš mūsų atsivėrusių tau sielų, kurios trokšta didesnės šviesos ir gėrio kūrimo drauge su TAVIMI, ką jos daro ir DABAR SUSILIEDAMOS SU TAVIMI ŠITOJE DVASINĖJE KOLEKTYVINĖJE KOMUNIJOJE IR SIŲSDAMOS SAVO ŠVIESĄ, KAD NUŠVISTŲ IR MŪSŲ SIELOS BROLIAI IR SESĖS, KURIE ŠIANDIEN NORI ŠITĄ PIRAMIDĖS GAUBTĄ NUGRIAUTI IR TUO PAČIU SUŽEISTI IR SAVO SIELAS PRIIMDAMI TOKĮ SPRENDIMĄ, KURIS PAŽEISTŲ TAVO VALIĄ, PAGAL KURIĄ TU RŪPINIESI SAVO VISAIS VAIKAIS, KAD TIK JIEMS BŪTŲ KUO GERIAU IR MALONIAU BENDRAUTI SU TAVIMI TOJE PIRAMIDĖS APLINKOJE, KOKIĄ DABAR IR YRA SUKŪRĘS TAVO SŪNUS POVILAS; IR TĄ JIS NUOŠIRDŽIAI DARO VISŲ LABUI.
Mes meldžiame dvasinės šviesos ir ryžto tiems mūsų sielos broliams ir sesėmis, kurie priims sprendimą, kad jiems pačią tą sprendimo priėmimo akimirką tavoji šviesos kibirkštis apšviestų jų vidų, kad net ir paskutinę akimirką jie savo tamsių sumanymų atsisakytų, net ir nesuvokdami, KODĖL jie taip pasielgė, pakeisdami savo požiūrį, ir ryžtingai paremtų savo sprendimu dabartinį Povilo prasmingą tavosios idėjos įgyvendinimą visų labui.
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš meldžiu šitos šviesos jiems visiems iš meilės ir laisva valia, gauta iš tavęs. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.
------------------
Po maldos dar pasėdėkite tyloje keletą minučių, tegu jūsų siela klausosi Tėvo mokymo, kaip jai pačiai ryžtingai ir drąsiai siekti ryškesnės šviesos ir ją paskleisti kitiems.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-03-21 18:57:14
Mielieji, kviečiu jus pasimelsti šį pirmadienį (2007 10 01) 22 val. mūsų bendroje maldoje už tuos, kurie JAU ieško TĖVO, IR TIK JO.
Iš pradžių pagarbinkime mylimą Tėvą. Kam dar sunku Jį garbinti savais žodžiais, pasinaudokite mano jums rašomomis maldomis, svarbu, kad jas skaitytumėte visa atsivėrusia širdimi.
----------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave kaip visos kūrinijos Primąjį Šaltinį ir Amžinybės Centrą.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, nes būtent iš Tavęs pasklinda MEILĖ per visą amžinybę, ir pasiekia mus, pačius mažiausius Tavo vaikus, kurie dar yra materialių tvarinių pavidalu, bet Tavosios dalelės dėka, Minties Derintojo dėka, jau ir dabar gali ragauti Tavosios meilės saldaus nektaro.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji meilė suvirpina atsivėrusią sielą ir pažadina ją MEILĖS IR GĖRIO SKLEIDIMUI KITIEMS, IR VISIEMS, SIELOS BROLIAMS.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu visus, ir kiekvieną asmeniškai, apkabini iš VIDAUS IR VEDI, Tavosios dvasios vedimu pas save į Rojų, į visos kūrinijos materialų centrą, mokydamas pažinti kūriniją vis giliau ir patirti Tave vis artimiau, net ir taip artimai, kad suteiki mums galimybę susilieti su Minties Derintoju ir tapti VIENA IR AMŽINA ASMENYBE, IR TĄ JAU PADARYTI GALIME NET IR ŠITAME PASAULYJE, Urantijoje, nebūtinai tik po morontinio sielos pažadinimo ir mūsų prisikėlimo.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavo meilė, visa savo gyvybės ir gailestingumo banga užlieja visą atsivėrusią sielą, kad ji pati ima trokšti gyventi šitoje nuolatinėje Tavosios meilės bangoje, kaip pačiame saugiausiame prieglobstyje, nors jis ir paskandina sielą vis gilesniame ir gilesniame Tavosios meilės vandenyne.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, nes Tu sukuri MEILĘ, KURI NEGALI LIKTI IZOLIUOTA, JI TURI KURTI GYVYBĘ, IR TAIP TU PADOVANOJI MUMS VISIEMS SAVO DIEVIŠKĄJĄ GYVYBĖS ŠEIMĄ, KURIOS PILNATEISIAI NARIAI ESAME IR MES, KIEKVIENAS, KURIS ATRANDA TAVE SAVO PATIES VIDUJE.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave iš meilės Tau ir Tavo kūrinijai, kuri vis labiau tampa ir MANO kūrinija, nes Tu ir aš esame VIENA DVASIOJE, NET TAIP, KAIP IR TU IR JĖZUS BUVOTE VIENA DVASIOJE, KADA JIS VAIKŠČIOJO KAIP VIENAS IŠ MŪSŲ IR TARP MŪSŲ PRIEŠ DU TŪKSTANČIUS METŲ.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po mylimo Tėvo pagarbinimo, pasėdėkite keletą minučių tyloje, tegu siela savo visu atsivėrimu geria Tėvo meilės virpesius ramybės ir palaimos būsenoje. O tada pereikite prie prašymų maldos.
-------------------------
Sūnau Kūrėjau, daugumai žinomas tik kaip Jėzus iš Nazareto, Vietinės Visatos Motina Dvasia, daugimai žinoma tik kaip Šventoji Dvasia, Tėve, ačū Tau, kad mūsų sielas vis labiau ir labiau atveri taviesiems meilės virpesiams ir mes trokštame susilieti dvasinėje ir kolektyvinėje mūsų maldoje, mūsų dvasiniame bendravime tarpusavyje ir komunijoje su Tavimi.
Aš prašau tave, Sūnau Kūrėjau, tegu tavoji Tiesos Dvasia, kuri visada beldžia į kiekvieno širdį, tegu ji įeina pro mūsų plačiai jai atvertas sielos-širdies duris, kad mes tave imtume jausti realų ir gyvą savo viduje, net ir taip, kaip aš jaučiu Tėvo dvasią, Minties Derntoją savo viduje GYVĄ IR REALIĄ, GYVĄ IR REALŲ TĖVĄ.
Šįkart aš pakviečiau savo sielos seses ir brolius pasimelsti už tuos, kurie jau tikrai žino, kad ieško NE KOKIO NORS DIEVO, NE ABSOLIUTO, NE BUDOS, NE ALACHO, NE KRIŠNOS, BET TAVĘS, MYLIMAS TĖVE, TIK TAVĘS, ESANČIO KIEKVIENO IŠ MŪSŲ VIDUJE VISĄ LAIKĄ, IR VISĄ LAIKĄ MUS VEDANČIO Į ŠVIESĄ IR GYVENIMĄ SU MEILE IR BE PERSTOJO.
Aš meldžiu Tave, kad mano sielos broliai, nuoširdžiai siekiantys atrasti Tave, mylimas Tėve, pradėtų nuoširdžiai kreiptis savais žodžiais, savomis mintimis į TAVE, net ir tokiais žodžiais – MYLIMIAUSIAS TĖVE, MANO IR VISŲ, NET IR JĖZAUS, TU ESI TOLIAUSIAI NUO MŪSŲ KAIP ASMENYBĖ, NET VISOS KŪRINIJOS CENTRE, ROJUJE, BET TUO PAČIU ESI IR ARČIAUSIAI, NES PATS SAVO DALELĘ, IŠ MEILĖS MUMS, ATSIUNTEI KIEKVIENAM IŠ MŪSŲ. Ir šitą Tavo dvasią mes, kiekvienas, galime ir surasti ne toli už jūrų marių, ne važiuodami lankyti šventų vietų, ne dalyvaudami bažnytinėse ritualinėse apeigose, ne švęsdami religines šventes, ne kažkur danguje, bet SAVO PATIES VISDUJE, NES BŪTENT MANYJE, KAIP IR KIEKVIENAME KITAME SIELOS BROLYJE AR SESĖJE ESI TU, MYLIMAS TĖVE PER SAVO PASIREIŠKIMĄ SAVOSIOS DVASIIOS, MINTIES DERINTOJO PAVIDALU. Jis nėra mums matomas, bet jau šiandien jį mes galime PAJAUSTI, JEIGU TIK ŠITO NUOŠIRDŽIAI IR ATKAKLIAI SIEKIAME SAVOJO AUGIMO LABUI IR TARNAVIMO VISIEMS LABUI.
Aš meldžiu Tave, mylimas Tėve, Sūnau Kūrėjau, Motina Dvasia, sustiprinimo tų, kurie jau siekia šitokio, mylimas Tėve, Tavęs atradimo SAVYJE, kurie jau žino, KUR TAVĘS IEŠKOTI, DABAR SVARBU TIK NENUTRAUKTI ŠITŲ NUOŠIRDŽIŲ PASTANGŲ. Aš meldžiu jiems kantrybės ir ryžto, einant tokiu nuostabiu savojo asmeninio patyrimo keliu ir labai geranoriškai jiems pavydžiu, kokią nuostabią transformaciją jie patirs, kada atras TAVE, mylimas Tėve, net ir taip, kaip Tave atrado Jėzus prieš du tūkstančius metų, ir kaip ir aš Tave, mylimas Tėve, atradau tik prieš keletą metų.
Dėl to nepaprastai ir džiaugiuosi dėl tų mano sielos brolių ir sesių, kurie išsilaisvins iš NUODĖMĖS IR BAIMĖS IR GYVENS SU TAVIMI TAVOJOJE MEILĖJE IR TAVE JAUSDAMI SAVYJE IR DALINDAMI TAVO MEILĘ IR ŠVIESĄ NET IR TAIP, KAIP TU JĄ DALINI. Vien tik iš mielės ir laisva valia, taip pat kiekvieno iš mūsų gauta iš Tavęs.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po maldos pasėdėkite keletą minučių ramybėje ir leiskite jūsų atsivėrusiai sielai patirti Tėvą ir sielai išgirsti Tėvo dvasios perteikiamą mokymą iš paties Tėvo.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-09-30 09:17:43
Mielieji, kviečiu jus į mūsų pirmadienio bendrą maldą (2007 09 24) 22val.už tuos, kurie apimti nevilties.
Iš pradžių pagarbinkime mylimą Tėvą. Kas dar negalite Tėvo garbinti ir melstis savomis mintimis, pasinaudokite mano jums rašomomis maldomis. Tik jas skaitykite atsivėrusia širdimi, kad suvoktumėte žodžių ir dvasinį prasmingumą.
--------------------------------------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu esi ir kad sukūrei visą kūriniją, o joje apgyvendinai gyvybę, net ir tokią žemą, kaip mirtingieji.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu sukūręs kūriniją, iš meilės ir laisva valia, tą pačią meilę ir paskleidi kūrinijai ir padovanoji laisvą valią kiekvienai asmenybei, kad ji plėstų savo patyrimą ir vis labiau panašėtų į Tave.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad tik Tavosios meilės virpesiai užkuria viduje tokį laužą, kuris apšviečia atsivėrusią sielą iš vidaus ir tada ji žino, kad vienintelis kelias jai esi tik Tu, ir niekas kitas be Tavęs.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad vedi mus, kiekvieną, prisiderindamas prie kiekvieno iš mūsų žingsnio, bet visada vedi pirmyn, tik pirmyn, o jeigu mes pasukam į šoną, tai tik atsitolinę nuo Tavojo vedimo iš vidaus.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji meilės virpesių banga mane suvienija su mano sielos broliais ir sesėm meilės pačiu galingiausiu dvasiniu ryšiu, kuris yra visą laiką gyvas ir gilėjantis, jeigu tik aš vis labiau ir labiau panašėju į Tave.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, ir trokštu garbinti Tave visa savo siela, nes ji dainuoja Tavo meilės himnus savo pačios viduje ir šituo pačiu trokšta juos išreikšti kitiems gerais darbais ir kilniomis mintimis.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave savo laisva valia, gauta iš Tavęs.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------------------------------------------------
Po Tėvo pagarbinimo pasėdėkite kelias minutes tyloje, tegu jūsų siela prisigeria Tėvo meilės virpesių ir vėliau juos pati dalins kitiems. O dabar pereikite prie maldos už tuos, kurie yra neviltyje
Sūnau Kūrėjau, Mykolai, kuris daugumai esi žinomas tik žmogiškuoju vardu kaip Jėzus iš Nazareto, Visatos Motina Dvasia, kuri esi daugumai žinoma tik kaip savo pasireiškimas Šventiosios Dvasios vardu, Tėve, aš šįkart pakviečiau savo sielos brolius ir seses pasimelsti už tuos, kurie yra apimti nevilties. Būtent jie šiandien kenčia daugiausia, nes jų neviltis ir rodo jų kančią, nes jie nebesuranda išeities iš savojo gyvenimo akligatvių.
Aš meldžiu tave, su savo sielos broliais ir sesėmis, kad Tavoji meilė ir ramybė apšviestų jų protą, kad jie atsivertų savo visa širdimi šitai nuostabiai meilei, ir patys pajaustų vidinį nušvitimą ir suvokimą, kad tai, kas atrodė neviltis kaip juoda naktis, buvo ne kas kita, kaip jų pačių pasąmonės baimės šešėliai, nes jau aušta meilės ir tiesos rytas iš Tvęs. Ir jie pajautę šitą aušrą savo viduje pamatys ir išeitį savo viduje – bendrauti su Tavimi ir atsiduoti Tavo vedimui iš vidaus darant gerus darbus visumai. Ir tie, kurie yra nusivylę viskuo, savo dvasiniu gyvenimu, savo materialiu gyvenimu, savo aplinka, savo šeima, savo padėtimi, savo perspektyva, savo menku suvokimu, staiga atras Tave, mylimas Tėve, savo viduje ir pajaus Tave esantį realų ir tikrą, gyvą ir nuraminantį ir jau nebeliks buvusios nevilties.
Ir nesvarbu, kad jų kūnas kentėjo tokioje aplinkoje, kur kiti nebrandūs sielos broliai ir sesės kariauja, prievartauja, žudo kitus sielos brolius ir seses, vis tiek siela nurims ir pajus meilės pulsavimą viduje, nes Tu, mylimas Tėve, pasieki mūsų kiekvieną kertelę, kur mes bebūtume, ir nuramini, kada tik mes patys atsiveriame per nuoširdumą Tau.
Dėl to aš ir meldžiuosi už tuos nevilties apimtus sielos brolius ir seses, kurie šiandien ramybės ir meilės nejaučia, o apimti vien tik skausmo ir kančios ir tam nemato pabaigos – tai ir mūsų sielos broliai Afrikje, kur jie badauja, nes kiti jų sielos broliai ir sesės dėl savojo gobšumo jų nemoko, kaip jie galėtų užsidirbti pinigų maistui prieš tai pastatę jiems fabrikus ir padėdami vystyti jų visuomenę net ir taip, kaip jie materialiai išvystė ją savo šalyje – Amerikoje, Eiropoje, Azijoje, Australijoje.
Aš meldžiusoi už tuos nevilties apimtus savo sielos brolius, kurie yra kare Irake, Afganistane, ar bet kuriame kitame žemyne, kur liejasi kraujas, ir savo šita sielos tamsa ir toliau sėja mirtį ir baimę vieni kitiems pasikinkę neapykantą, kai Tavoji, mylimas Tėve, meilė yra ir jų viduje, ir jų viduje esi TU, PER SAVO DALELĘ, PER SAVO DVASIĄ - MINTIES DERINTOJĄ. Tereikia jiems atsiverti nuoširdžiai TIK TAU IR JŲ APLINKA PASIKEIS – NEVILTĮ PAKEIS MEILĖ IR ŠVIESA. Ir dings neapykanta ir vienų gyvybės išsaugojimas dar kelioms dienoms atimant gyvybę kitiems. Ir jiems šitaip egzistuojant diena iš dienos, kada neviltis tik auga, o išeities nemato niekas – nei politikai, nei kareiviai, nei dvasininkai.
Tik TU, mylimas Tėve, esi toji išeitis iš bet kokios atrodytų žmogui beviltiškos padėties, nes Tavyje yra tik MEILĖ, KURI BEVILTIŠKUMO JAUSMO NETURI, NES JI VIEN TIK SKATINA GĖRĮ, GROŽĮ, TIESĄ, TARNAVIMĄ.
Aš meldžiu tave Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, kad mūsų kokia bebūtų maža tavo milžiniškos kūrinijos šeimos dalelė, vis tiek prisidėtų savo meilės virpesių indėliu į mūsų sielos brolių ir sesių beviltiškumo ištirpdymą Tavo, mylimas Tėve, meilės virpesiuose, kuriuos siunčiame jiems ir mes šitoje maldoje laisva valia.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
-----------------------------------------------------
Po maldos dar pasėdėkite tyloje keletą minučių, tegu atsivėrusi savo nuoširdumu jūsų siela klausosi Tėvo jai suteikiamų šviesos mokymų.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-09-24 00:23:44
Mielieji, kviečiu jus į mūsų kassavaitinę pirmadienio (2007 09 17) 22val. maldą už tuos, kurie nežino, ką daro.
Iš pradžių pagarbinkime Tėvą.
Jeigu sunku tą jums daryti savais žodžiais, štai jums mano maldos. Tik būtina jas skaityti NUOŠIRDŽIAI, NES TIK TOKIA MALDA PASIEKIA TĖVĄ. Ne mechaniškai perskaityta. Atverkite visą savo nuoširdumą ir nuspalvinkite juo kiekvieną skaitomą maldos žodį.
---------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, patį nuostabiausią ir mylimiausią visos kūrinijos nesibaigiantį meilės Šaltinį.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad vis labiau ir labiau juntu Tavosios meilės virpesius ir šitie virpesiai stiprina mano sielos skrydį gerais darbais, skirtais Tau, ir iš meilės Tau ir visai kūrinijai.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, nes Tavoji meilė pažadina net ir tą, kuris yra jau žmogiškuoju supratimu miręs, o Tu suteiki PRISIKLIMĄ, NES MYLI SAVO VAIKĄ, KURIS TROKŠTA TAVOSIOS MEILĖS IR IEŠKO JOS, NORS IR NEŽINODAMAS, KUR JĄ SURASTI, NEŽINODAMAS, KAD TAVOJI MEILĖ IR TU PATS, PER SAVO DVASIĄ, ESI VIDUJE KIEKVIENAME IŠ MŪSŲ.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad šitokia nuostabi meilės vandenyno banga, užliejanti mano sielą, vis labiau ir labiau stiprėja savo poveikiu kasdien, ir šitos bangos tikras, realus pojūtis priklauso nuo mano gyvo ryšio su Tavimi, net ir šitą pačią Tavęs garbinimo akimirką.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji kūrinija, tokia pripildyta Tavojo gėiro ir meilės, gyvybės ir tarnavimo, vis labiau ir labiau atsiveria mano sielos pojūčiui ir ji vis giliau ima jausti visos kūrinijos draugiškumą ir pagalbą, kuri visa yra iš Tavęs – Pirmojo ir Pagrindinio Meilės ir Gėrio Šaltinio.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad šitoks gyvas ryšys su Tavimi, per gyvą sielos atsivėrimą, yra tas tikrasis kanalas sulaukti iš Tavęs dar didesnės meilės bangos be jokio išskaičiavimo, be jokio užmokesčio, be jokios baimės, kad Tavosios meilės gali pritrūkti. Mylimas Tėve, kokia nuostabi ir Tavoji meilė, atradus Tave savo viduje, kaip ji stiprina, skaistina, ir kelia sielą iš vidaus meilės ir gėrio dvasinių vaisių vedimui kasdienos aplinkoje.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave iš meilės Tau ir kūrinijai, visai dvasinei Tavo šeimai, kurios pilnateisiu nariu esu ir aš, kaip ir kiekvienas tą pajutęs per gyvą ryšį su TAVIMI.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
-----------------------------------------------------
Po Tėvo pagarbinimo, pasėdėkite keletą minučių tyloje, tegu jūsų siela geria Tėvo meilės nektarą, kuris ją pasiekia virpesių pavidalu. O tada pereikite prie prašymų maldos.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------
Sūnau Kūrėjau, arba, kaip tave kiti žino tik Jėzaus vardu, Visatos Motina Dvasia, arba kaip tave kiti žino tik Šventosios Dvasios vardu, Tėve, ačiū tau, kad vis labiau atveri mūsų sielas ir surenki mus į šitą bendrą maldą, nesvarbu, kur mes būtume fiziniu pavidalu, toli ar arti, bet, kada atveriame savo sielą, tada mus apjungia dvasinis ryšys. Tegu tavoji, Sūnau Kūrėjau dvasia – Tiesos Dvasia – nuolat beldžianti į širdį, dabar įeina į kiekvieną atsivėrusią sielą šitoje maldoje, kad pradėtų ji jausti ir tave tikrą ir gyvą, koks tikras ir gyvas yra Tėvas per savo dvasią, Minties Derintoją, kiekvieno iš mūsų viduje visą laiką.
Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, šįvakar aš pakviečiau savo sielos brolius į bendrą mūsų maldą už tuos, kurie nežino, ką daro.
Aš trokštu, kad mūsų atsivėrusių sielų meilės virpesiai pasklistų po visą Lietuvą, po visą Europą, ir visą Urantiją, ir paliestų tų žmonių, mūsų sielos brolių ir sesių širdis, kad tie žmonės pajustų virptelėjimą savo viduje, malonų virptelėjimą. Ir šitas meilės virpesys iš išorės ir iš vidaus sukeltų jiems klausimą – kas čia, kad nebenoriu taip, kaip dar prieš akimirką norėjau, daryti blogio kitiems.
Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, aš drauge su savo sielos broliais ir sesėmis meldžiu tave tokio praregėjimo visiems tiems, kurie šiandien nežino, ką daro, ir daro daug tamsių darbų, kurie jiems visiškai neatrodo tamsūs, nes jie tikrai nežino, ką daro, nes toks yra jų supratimas, ir jie neturi gyvo ryšio su tavimi, kad į jų sielas, laikomas jų savanaudiško proto nelaisvėje, pritekėtų tavoji šviesa ir apšviestų jų mintis ir veiksmus. Aš meldžiu jiems visiems meilės ir gerovės, sveikatos ir išminties, kad via tai juos pačius pakeistų iš vidaus, tik taip, kaip juos pakeisti gali TU, Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve.
Aš meldžiu tave, kad tie, kurie nežino, ką daro, pajustų, kad jų aplinka keičiasi šviesėjimo ir gėrio linkme, kada mūsų meilės virpesiai irgi prisideda prie tokio aplinkos šviesinimo ir gyvo ryšio su TAVIMI skleidimo ir stiprinimo.
Aš meldžiu, kad tie, kurie nežino, ką daro, nesvarbu, kur jie dirbtų, valstybių prezidentais, ministrais, parlamentų nariais, karaliais, karalienėmis, eiliniais valstybės tarnautojais, policininkais, mokytojais, daktarais, kariuomenės vadais ar kareiviais, net ir pažeidinėjantys visuomenės priimtus įstatymus ir esantys dabar tarp nusikaltėlių, meldžiu jiems visiems dvasinio gyvo ryšio su TAVIMI, kad jie SUŽINOTŲ, KĄ JIE DARO prieš TAVO VALIĄ, kad jis pajaustų SAVO VIDUJE MEILĖS ANTPLŪDĮ TAU IR MUMS VISIEMS, IR PASIKEISTŲ IŠ AKLŲ IR NESUVOKIANČIŲ, KĄ JIE DARO, Į TAVO VAIKUS – SŪNUS IR DUKRAS – KURIE PAJAUSTŲ TAVO MEILĘ IR ŠVIESĄ SAVO VIDUJE, IR NUSTOTŲ DARYTI TOKIUS DARBUS, KURIE APSUNKINA VISŲ APLINKĄ, VISUOMENĖS TARPUSAVIO MEILĘ IR SANTYKIUS, IR SKATINA VISOS URANTIJOS ŽMONIJOS SUSVETIMĖJIMĄ IR ATŠIAURUMĄ VIENŲ KITIEMS: RASĖS PRIEŠ RASĘ, TIKĖJIMO PRIEŠ TIKĖJIMĄ, VALSTYBĖS RPIEŠ VASLTYBĘ, KOMPANIJOS PRIEŠ KOMPANIJĄ, ŽMOGAUS PRIEŠ ŽMOGŲ, O TUO PAČIU IR PRIEŠ TAVE, MYLIMAS TĖVE. Dėl to, kad jie NEŽINO, KĄ DARO.
Aš meldžiu, drauge su savo sielos broliais ir sesėm, kad tie, kurie nežino, ką daro, ir dėl to kenkia patys SAU, pajaustų mūsų siunčiamus meilės virpesius, net jeigu jie šiuo metu ir miega, kur nors toli nuo Lietuvos, kad šitie mūsų sielos broliai, dėl savo neišmanymo ir nežinojimo, nežudytų kitų sielų savo tamsiais darbais ir nesektinais gyvenimo pavyzdžiais.
Aš meldžiu jiems, VISIEMS, vidinės šviesos, kuri nušviestų jų sielas TAVĄJA šviesa.
Manoji valia yra, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Po maldos pasėdėkite tyloje keletą minučių. Dabar jūsų siela yra ypač atsivėrusi ir imli Tėvo dvasios jai perduodamiems mokymams ir meilės šviesai.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-09-16 10:53:05
Mielieji, kvieciu jus į mūsų kassavaitinę kolektyvinę pirmadienio maldą (2007 09 10) 22val. už giluminę įžvalgą ir dvasinę išmintį, kurios dabar taip stinga Urantijai.
Nesvarbu, kur tuo metu bebūtumėte, mieste ar kaime, kelyje ar toli nuo pačios Lietuvos, vis tiek tą metą mes galime susivienyti į dvasinę Tėvo šeimą net ir būdami už tūkstančių kilometrų fiziniu pavidalu. Ir tą padaryti mums padeda Tėvo dvasios, Minties Derintojo, esančio kiekvieno iš mūsų prote, RYŠYS, JEIGU MES JAM PATYS NUOŠIRDŽIAI ATSIVERIAME. Lygiai taip tą mums užtikrina ir Sūnaus Kūrėjo (Jėzaus) Tiesos Dvasios veikimas bei Vietinės Visatos Motinos Dvasios Šventosios Dvasios veikimas, nes šitos trys dvasios viekia VIENOVĖJE.
Iš pradžių pagarbinkime Tėvą savais žodžiais ar savomis mintimis, svarbu, kad NUOŠIRDŽIAI, NE MECHANIŠKAI-AUTOMATIŠKAI, O SU VISU SIELOS ATSIVĖRIMU.
Kuriems dar sunku tą daryti savais žodžiais, siūlau į pagalbą savo jums rašomas maldas. Tik suvokite kiekvieno žodžio ne tik reikšmę, bet ir visą dvasinį turinį, t.y. kuo tas žodis pripildytas – meilės virpesiais, kuriuos tegali pajausti TIK ATSIVĖRUSI SIELA. Žmogiškas PROTAS to pajausti NEGALI, DĖL TO JO MALDA IR BŪNA TIK TUŠČIAS SKAMBĖJIMAS CIMBOLŲ, KURIS NEI TĖVO, NEI SŪNAUS KŪRĖJO, NEI AMŽINOJO SŪNAUS–ANTROJO ROJAUS TREJYBĖS ASMENS– kuriam ir patenka VISOS PRAŠYMŲ MALDOS, NEPASIEKIA.
Štai dėl ko ESMINIS DALYKAS – MALDOS SKAITYMAS NE AKIMIS IR LŪPOMIS, O ŠIRDIMI IR SIELA.
----------------------------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji kūrinija yra pripildyta meilės, kuri ir pagimdo gyvybę, taip pat galinčią pajausti meilę.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, nes Tu, tik Tu esi tas meilės vandenynas, toji nuostabaus turinio ir grožio vandenyno, meilės vandenyno, banga, kuri skandina kiekvieną atsivėrusį savo vidumi tvarinį, ir šituo skandinimu dovanoja amžinybę Tavo meilėje. Tu esi vienintelis vandenynas, kuriame skęsdamas gyveni amžinai.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, šito paties meilės vandenyno Šaltinį, vandenyno, kuris yra skaidrus ir tyras, permatomas ir spindintis, ir jame matau vis daugioau ir daugiau Tavojo meilės pasireiškimo, ir kuriame vis labiau Tau atsiverianti siela ir trokšta maudytis amžinybėje.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji kūrinija, Tavasis pilnatūris meilės vandenynas yra visą laiką augantis ir besiplečiantis tiek apimtimi, tiek ir gyvybės pasireiškimais, ir vis tiek Tavoji meilės banga nė kiek nesilpsta, nesumažėja, ir nepristinga gyvybingo potraukio, kad vis daugiau ir daugiau sielos brolių ir sesių pamėgintų ir patys atsiduoti šitos bangos palaimai ir nuiostabiai tarnystei, kuri ne kas kita, kaip TU VEIKSME.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, matydamas Tavosios kūrinijos grožio prieinamą dalelę akims, ir pajausdamas vis gilesnę gelmę, patiriamą sielos, ir tuo pačiu pats sau pradėdamas pripažinti – tikrai esu TAVO sūnus ir pilnateisis, lygiai taip mylimas ir maudomas Tavosios meilės vandenyno bangos ir lygiai taip turintis amžinybę Tavyje, kaip ir mūsų Sūnus Kūrėjas, arba Jėzus, kaip Visatos Motina Dvasia, arba Šventoji Dvasia, su tokiomis pačiomis Tavosios dvasinės šeimos pareigomis ir teisėmis – mylėti visus, ir vienodai, ir būti lygiai taip pat mylimu, kaip yra mylimi ir visi kiti.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad tik Tu gali šitokiu būdu kurti ir valdyti kūriniją, kai ir kiti jos mažesnių dalių vadovai ima juos valdyti lygiai taip, kaip ir Tu – MEILĖS GALIA, GAILESTINGUMO VEDIMU, IR TEISINGUMO IŠRAIŠKA.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, iš meilės Tau ir Tavo kūrinijai, kuri vis labiau ir akivaizdžiau tampa ir MANO kūrinija, kurioje nėra SVETIMŲ IR ATSTUMTŲ, VISI YRA TIK MYLIMI IR TARNAUJANTYS VISIEMS MEILE IR TIESA, GĖRIU IR ŠVIESA, IR BŪTINAI AUGDAMI PATYRIMU IŠ TAVĘS, GAUNAMU PER KIEKVIENO ASMENINIUS PASIREIŠKIMUS.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po Tėveo pagarbinimo pasėdėkite keletą minučių tyloje, tegu jūsų siela geria Tėvo meilės virpesius savyje. Jiegu ji tikrai nuoširdžiai garbino, tuometi ji pradėda jausti PALAIMĄ IR RAMYBĘ, ŠILUMĄ IR MALONŲ TIRPIMĄ AR KAŽKOKĮ PILNUMĄ DELNUOSE AR KRŪTINĖJE, KAKTOJE, SMILKINYJE, AR NET VISAME KŪNE.
Tada pereikite prie prašymų maldos.
-------------------------------------------
Sūnau Kūrėjau, daugumai žinomas tik Jėzaus vadu, Visatos Motina Dvasia, daugumai girdėta tik Šventosios Dvasios vardu, Tėve, ačiū tau, kad mus pakvieti, per sielos atsivėrimą, į kassavaitinę mūsų bendrą maldą dvasioje, nors fiziniu kūnu ir nesame vieni šalia kitų.
Sūnau Kūrėjau, aš prašau tavęs, tegu tavoji Teisos Dvasia dabar, šitą pačia akimirką įeina į kiekvieną iš mūsų, dalyvaujančių mūsų bendroje maldoje, kad mes imtume jausti ir tavo mums poveikį Tiesai dar didesnį, net kaip jaučame Tėvo dvasios, Minties Derintojo, mūsų viduje esnačio visą laiką, poveikį mūsų meilei.
Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, šiandien Urantijoje viešpatauja tamsa ir skurdas, dvasinis skurdas, esant materialaus turo gausybei. Siela yra negyva, nes mūsų sielos broliai ir sesės neturi giluminės dvasinės įžvalgos ir nepajėgia pažvelgti giliau negu mato jų materialios akys, negirdi daugiau, negu gali išgirsti jų materialios ausys. Ir toks jų požiūris, vien tik materialių interesų siekimas ir jų tenkinimas, visiškai paėmė į nelaisvę jų išmintį, kuri yra visa iš Tavęs, mylimas Tėve.
Būtent dėl tokios dvasinės tamsos ir skurdo mes ir meldžiamės dabar, kad mūsų sielos broliai ir sesės, patys imtų patirti, jog jų viduje esanti siela, jeigu tik būtų išlaisvinta iš savanaudiškumo tamsos, gobšumo žabangų, ir prievartos nelaisvės, ji paverstų jų visų gyvenimą į nuostabią ir spalvingą pasaką, kurios realiu egzistavimu jie netiki, nes neturi išminties ir dvasinio matymo savyje.
Mūsų meilės virpesiai iš atsivėrusių sielų prisidės prie šitos tamsos sumažinimo, prie mūsų pačių didesnio atsidavimo Tau, mylimas Tėve, ir didesnio pasitikėjimo Tavimi, savo kasdieniame gyvenime, kad galėtume mes vesti dvasios vaisius, kuriuos galės matyti ir mūsų tamsių sielos brolių ir sesių materialus regėjimas. Dėl to ir mūsų šitoji malda mus ne tik vienija dvasioje, bet ir stiprina bei gilina mūsų pačių, kiekvieno, dalyvaujančio šitoje maldoje, dvasinę giluminę įžvalgą, ir plečia mūsų kiekvieno išmintį, kad galėtume tarnauti net ir taip, kaip tarnavai tu, mylimas Sūnau Kūrėjau, kada buvai įsikūnijęs, tik labai trumpam, kaip Jėzus iš Nazareto.
Ir būtent mūsų gyvenimas kasdienybėje su Tavimi, mylimas Tėve, atsivėrus sielai, ir visą laiką liekančiai atsivėrimio būsenoje, ir leis daryti tokius darbus, kokių nedaro tamsoje gyvenantys sielos broliai, o tuos darbus jų akys jau irgi galės pamatyti. Ir matytadami mūsų dvasinius šviesos vaisius patiekiamus materialiais mūsų poelgiais, jie irgi ims savęs klausti, “kodė aš nesielgiu šitaip? kodėl aš kenčiu? kodėl man trūksta ramybės? kodėl man taip sunku?“ Ir jie pradės domėtis, iš kur yra MŪSŲ vidinė ramybė, įžvalga, ir išmintis? Būtent dėl to aš meldžiu, tave Sūnau Kūrėjau, Motina Dvasia, Tėve, kad jau pabudę savo sieloje mano sielos broliai ir sesės, ir jau patirdami Tavo, mylimas Tėve, dvasinį vedimą iš vidaus, dar labiau atsivertų ir Tau, ir vieni kitiems ir tuo pačiu gilintų savo dvasinę išmintį, kaip ir giluminę įžvlgą savo tamsiųjų ir miegančių sielos brolių ir sesių apšvietimui, ir iš meilės jiems, ir laisva valia, gauta iš Tavęs mylimas Tėve.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------------------------------------------------
Po maldos vėl pasėdėkite tyloje kelias minutes, tegu jūsų atsivėrusi siela klausosi Tėvo dvasios, Minties Derintojo jai sakomų mokymų. Ir juos ji išgirs, nors ir ne iš karto. Tačiau tam ir reikalingas sielos atsivėrimas ir nuraminimas, kad išgirstų tyloje jai kalbantį Tėvą.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meie,
Algimantas
Algimantas
2007-09-09 10:27:09
Mielieji, kviečiu jus į mūsų kassavaitinę kolektyvinę pirmadienio maldą (2008 09 03) 22val.
Šįkart kviečiu pasimelsti nuoširdžiai už mokytojų dvasinį nušvitimą.
Iš pradžių pagarbinkime Tėvą savais žodžiais, savomis mintimis. Kuriems dar sunku tą padaryti savais žodžiais, pasinaudokite mano parašytomis jums maldomis. Svarbu, kad tik nuoširdžiai jas skaitytumėte, atsivėrusia siela, iš širdies, suvokdami kiekvieno žodžio ne tik tiesioginę reikšmę, bet ir DVASINĘ PRASMĘ.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kaip savo ir visų Tėvą, kuris myli ir ugdai visus ir kiekvieną, kad mes taptume vis labiau panašesni į Tave, Tavaisias atvaizdais, skleisdami Tavąją meilę ir gėrį vieni kitiems.
Tu esi visų gėrio ir grožio apraiškų Pradžia, pati be pradžios, ir Šaltinis, neišsenkantis ir be perstojo trykštantis kiekvienoje atsivėrusioje sieloje.
Tu esi toji meilės vandenyno srovė, nematoma, bei jaučiama, kaip Golfo srovė pakeičia net didelių kontinentų klimatą, taip ir Tavoji meilės šilumos srovė, šildo visą kūriniją per Tavo dvasią ir kiekvieną atsivėrusį Tau tvarinį.
Visas kalnų ir upių grožis ir didingumas, vandenynų ir jūrų pilnatvė ir gausa, pripildyta gyvasties, ir visa gyvybė sujungta į nuostabiai veikiančią ir save reguliuojančią gyvą sistemą – vanduo išgaruoja, kad vėl lietumi būtų vėjo, nematomo, bet tikro ir realią jėgą demonstruojančio, būtų nuneštas už tūkstančių kilometrų ir su tokiomis liūtimis ir potvyniais, su tiek vandens, kiek jokia žmogaus sukurta materiali technologija negali to padaryti, išlietas tose vietose, visi gyvūnai – paukščiai, žvėrys, žuvys, vabzdžiai – irgi suvienyti į sistemą, kaip ir mes mirtingieji esame toje sistemoje, kaip neatsiejama jos dalis – ir visa tai yra iš Tavęs mylimas Tėve, visa tai pulsuoja Tavo gyvybe ir vystymusi, judėjimu, ir kitimu, per vienų rūšių išnykimą, o kitų atsiradimą, per žmogaus augimą ir gerėjimą, į Tave panašėjimą savo gėrio ir meilės darbais ir mintimis. Aš garbinu Tave, mano ir visų mūsų atsivėrusių Tau ir dalyvaujančių šitoje garbinimo maldoje, mylimas Tėve, nes tiesiog siela šaukte šaukia, trokšte trokšta garbinti Tave, kad ji irgi gyvena šitoje gyvoje Tavo sukurtoje nuostabioje kūrinijoje, ir gyvena ne šiaip sau, bet vis giliau pajausdama iš Tavo dvasios, Minties Derintojo, visos kūrinijos prasmę – tapti kiekvienam tokiu, koks esi Tu – visus mylintis, visiems suteikiantis savo tarnystę, gailestingumą, ir visus vienodai globojantis ir žengti Tavo kiekvienam mums parinktu asmeniniu augimo ir patryimo keliu be baimės, atsivėrus ir atsidavus Tau, ir atsirėmus tik į Tave, kaip į Tave remiasi ir visa Kūrinja – tiek materialios visatos, tiek ir dvasinė Tavoji šeima.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, iš meilės Tau ir visa savo atsivėrusia Tau siela. Ir garbinu Tave laisva valia, kurią Tu esi suteikęs kiekvienam tvariniui, turinčiam asmenybės statusą.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Pagarbinę Tėvą, pasilikite ramybės būsenoje KELETĄ MINUČIŲ, tegu siela pati pajunta ją mylinčio ir jos pačios mylimo Tėvo meilės virpesius, ir tegu jų prisipildo, nes tai KŪRYBOS GYVYBINIAI TĖVO VIRPESIAI, KURIE REIKALINGI IR JŪSŲ FIZINEI MATERIALAUS KŪNO SVEIKATAI.
O po ramybės pauzės, pereikite prie mūsų prašymų kolektyvinės maldos už mokytojų dvasinį nušvitimą.
---------------------
Sūnau Kūrėjau, Mykolai, kuris daugumai žinomas tik Jėzaus iš Nazareto žmogiškuoju vardu, kada tu tik akimirką gyvenai mirtingojo žmogaus pavidalu, Visatos Motina Dvasia, Nebadonija, daugumai žinoma vien tik savo pasireiškimo vardu, kaip Šventoji Dvasia, bet kaip asmenybė visiškai nežinoma, Tėve, aš drauge su savo sielos broliais ir sesėmis šįvakar meldžiuosi už mūsų visų vaikų, mažų ir paaugusių, paauglių ir jau suaugusių, mokytojų dvasinį nušvitimą.
Kad mes šioje maldoje giliau patirtume mūsų dvasinį tarpusavio ryšį, kurį mums suteikia kiekvieno iš mūsų viduje gyvenantis, mylimas Tėve, Tavasis fragmentas, Tavoji dvasia, Minties Derintojas, aš dar prašau ir Sūnaus Kūrėjo, Mykolo, kad ir jo Tiesos Dvasia įeitų į kiekvieną iš mūsų dalyvaujančių šitoje kolektyvinėje maldoje, kad mes imtume patirti ir dar didesnį Tiesos troškimą savyje, be kurio negali apsieiti nė vienas Tavo, mylimas Tėve, sūnus ar dukra, be Tiesos troškimo negali apsieiti nė vienas vaikų mokytojas ir studentų dėstytojas.
Šįkart mes meldžiame dvasinio nušvitimo mokytojams, nes būtent jie pradeda savo naująjį mokymo sezoną, pavadintą naujais mokslo metais, ir nuo jų priklauso laibai daug, kokie bus ugdomi vaikai, koks bus formuojamas jų charakteris, kokios bus ugdomos jų charakterio dieviškos savybės, kurias suteiki jiems, visiems, Tu, mylimas Tėve, tik kaip POTENCIALĄ, kurį reikia paversti AKTUALU, realiai veikiančiu ir kasdien pasireiškiančiu tik nuolat ugdant dievišką charakterį, ar viešpataus charakterio gyvyliškos savybės, kurios ateina iš materialių tėvų ir protėvių genetinio paveldėjimo ir tamsios aplinkos poveikio.
Sūnau Kūrėjau, tu savo gyvenimu demonstravai prieš du tūkstančius metų visai Nebadono Vietinei Visatai, visiems jos tvariniams, koks gali būti žmogus, atradęs Tėvą savo paties viduje, ir pajutęs Tėvo vedimą iš vidaus, ir patyręs Tėvo meilę savo viduje. Tu parodei, koks turi būti MOKYTOJAS, kuris visą save pašvęstų Tėvo Tiesos ir Meilės įprasminimui savo kasdieniame gyvenime dirbdamas VISUS darbus.
Būtent aš ir meldžiu su savo sielos broliais ir sesėm, tokio DVASINIO VIDINIO NUŠVITIMO visų grandžių mokytojams ir dėstytojams, kad jie irgi patirtų tą pačią Tėvo Meilę ir pajaustų Jo Šviesą savo viduje, o tada imtų ja dalintis su mokiniais ir studentais. Taip jie pradėtų gyvai perteikti tai, ką nuolat gauna iš Tavęs, mylimas Tėve, ir ką jie patys, po nušvitimo, imtų patirti nuolat. Ir jų mokymo stilius ir metodai pasikeistų tiek, kad vaikai iš nesutramdomų taptų palaispniui PAGALBININKAIS, nes ir jie pajaustų Tavo vedimą savo vidue, apie kurį jiems pasakotų mokytojai ir dėstytojai, dalindamiesi savuoju patyrimu.
Šitaip, ir tik šitaip, atsiras naujoji mokytojų karta, bet ne amžiumi nauja karta, bet SAVO GYVU RYŠIU SU TAVIMI, MYLIMAS TĖVE IR NAUJUOJU TAVO JIEMS SUTEIKIAMU MĄSTYMU, KAIP BENDRAUTI SU VAIKAIS IR STUDENTAIS, SU JŲ TĖVAIS, SU KITAIS SAVO SIELOS BROLIAIS IR SESĖM. Ir būtent jie ir sudarys mokytojų DVASINĮ ELITĄ.
Sūnau Kūrėjau, Mykolai, Visatos Motina Dvasia, Nebadonija, Tėve, mes visi meldžiame dvasinio nušvitimo visai Lietuvai, bet ypač mokytojams, nes jų išauklėti vaikai, taps naujais Lietuvos dvasinio atgimimo vedliais, kad jos vardas suspindėtų visoje Urantijoje, kaip tokios žmonijos dalies, kurioje įsiviešpatavo Tavoji Meilė ir Šviesa, Tiesa ir Tarnavimas mokyklose, šeimose, vyriausybėje, ir parlamente, gatvėje ir visuomenėje.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------------------------------------------------
Po prašymų maldos vėl pasėdėkite tyloje, ramybės būsenoje, nes dabar siela labai imli išgirsti Tėvo jai suteikiamus mokymus.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-09-01 17:51:40
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.