Forumas: temos peržiūra
Kalėdos rodo visuomenės NUDVASĖJIMO lygį ir veda TOLYN nuo TĖVO.
Kalėdos rodo visuomenės NUDVASĖJIMO lygį.
Liūdniausia yra tai, kad jos atspindi ir Lietuvos nudvasėjimą.
Kalėdos – tai PAGONIŠKA šventė, kuri žmogų veda TOLYN NUO TĖVO, kaip figos lapeliu prisidengdama Jėzaus gimimu.
Tai grynai pagoniška šventė, nes jai reikia tokių išorinių gamtos dekoracijų, kaip papuoštos eglutės, Kūčių vakarienės, kada ant stalo net “vėlėms” padedamos tuščios lėkštutės, kad joms užsukus, ir jos gautų maisto, kada ir gyvuliai vidurnaktį prakalba, kada dvylikai metų mėnesių yra paskiriama dvylika valgių ir tada labai paprastai susėdus prie stalo, pagoniškai perluažiamas paplotėlis ir labai dažani…NUODĖMINGAI PERSIVALGOMA. PILVUI paskiriama PAGRINDINĖ VIETA.
Dar liūdniau yra tai, kad klaidinami vaikai, kada jie Kalėdų laukia tik DĖL MATERIALIŲ DOVANŲ, KURIAS ATNEŠA NET NE TĖVAS, BET IRGI PAGONIŠKAS KALĖDŲ SENIS. NORS PATI ŠVENTĖ YRA PRISIDENGUSI DIEVIŠKOJO SŪNAUS ATĖJIMU Į ŽMOGAUS KŪNĄ, JĖZAUS GIMIMU, kuris beje, buvo iš tikrųjų ne gruožio 25-ąją, bet RUGPJŪČIO 21-ĄJĄ.
Nors ir Kalėdos, Tėvo siųsto Sūnaus Jėzaus gimimas, tačiau prie stalo apie Tėvo meilę NIEKAS NET NEKALBA, apie Jėzaus gimimą irgi NIKEAS prie stalo nekalba. VISI puola prie valgių, ir tik ragina dar to ragauti, dar ano, apie jų skanumą ir savo VISOS dienos pasninkavimą kalbasi kaip apie didžiausią žygdarbį, kurio iš tikrųjų NIEKAM NEREIKIA. Tuo labiau tokio savęs kankinimo nereikia TĖVUI. Jam nereikia JOKIO savęs kankinimo, net ir menkiausiais pasninkais ar įžadais.
Tėvas nori jūsų SIELOS ATSIVĖRIMO.
O sielos astivėrimo taip ir nesulaukia, nes niekas nemoko, kaip gi sielai atsiverti.
Nemoko, nei kunigai bažnyčioje, nes jie nėra ir PATYS atradę Tėvo ir nežino, kas gi YRA TĖVO PATYRIMAS IR JO MEILĖ, nemoko ir šeima, nes ir joje tėvai nežino, kas gi yra sielos atsivėrimas ir TĖVO ATRADIMAS SAVYJE, nemoko ir mokykoloje, nes ir mokytojai šito nežino, kas gi yra GYVAS ryšys su TĖVU, atrastu savyje, nemoko politikai, nes ir jie NEŽINO GYVOJO TĖVO. Tai iš kur vaikai sužinos apie TĖVĄ, kada niekas apie JĮ nieko NEMOKO.
Kada tokia tamsa aplinkui sielos viduje, tada žmogaus protas atsiduoda išorėje BIZNIERIAMS, KURIE VIS ANKSČIAU IR ANKSČIAU uždega spalvotas giriliandas parduotuvėse ir gatvėse, kad tik ištrauktų iš JŪSŲ PINIGUS. Jiems nereikalingi JŪS. Jiems reikalingi jūsų PINIGAI.
Tik dėl to jie sutinka išlaidauti spalvingoms lemputėms ir papuošalams, kad vaikus irgi, nuo pat mažumės augintų SAU, kaip būsimuosius prekiųmanus, jiems, biznieriams, sukraunančius turtus.
TAI TĖVO VALIOS PAŽEIDIMAS, KURIS LABAI SKAUDŽIAI ATSILIEPS LIETUVAI, IR VISAI URANTIJAI, GREITU LAIKU.
Bažnyčia pati tapo biznieriumi. Ji irgi puolė į pagoniškus papročius, irgi puolė puošti eglutes, susigalvojo prakartėles su gyvuliais ir Beltiejaus pramanyta žvaigžde ir trimis karaliais. Ji irgi tuo pačiu GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU pakeičia išoriniu ritualu, kuris nė iš tolo nerodo gyvo ir asmeninio ryšio su TĖVU. Ir ji taip pat eglutes jau puošia kuo anksčiau, kad tik nenusileistų tikriesiems biznieriams. Net ir LAUKIMO momentas yra pačios bažnyčios sunaikintas. O tuo pačiu ir kantrybės ugdymas yra pašalintas.
O kantrybė yra viena iš DIEVIŠKOJO TĖVO CHARAKTERIO SAVYBIŲ. Ir šitokios kantrybės Jėzus mokė ir žmogų.
Ir Tėvas per savo dvasią, Minties Derintoją, kiekvieną moko tos pačios dieviškosios kantrybės.
Sūnus Kūrėjas gimė žmogiškuoju vaikeliu RUGPJŪČIO 21-osios VIDURDIENĮ, 7 pr. Kr., skaičiuojant laiką pagal dabartinį kalendorių. Ir jam buvo duotas Jošua ben Joseph (Jošua, Juozapo sūnaus) vardas, arba mažybinis vardas Jėzus. Ir gimė jis išvalytose arklidėdse, kur nebuvo jokių gyvulių. Tiesiog į Betliejų, į gyventojų surašymą buvo laukiama atvyksiant daug žydų iš kitų Palestinos vietų, dėl to arklidės taip pat buvo parengtos tų žmonių apgyvendinimui. Ir jos buvo švarios, atskiros erdvės buvo izoliuotos pakabintais storais audeklais, taip, kad tai buvo parengta atvykėliams, kaip tais laikais buvo įmanoma kuo geriausiai parengti.
Ir kada Marijai prasidėjo gimdymo sąrėmiai, tai kitos moterys padėjo Marijai, ramindamos ir patardamos, kaip ir ką jai reikia daryti sąrėmių akimirkomis. Jos pasirengė ir vandens, apiplauti gimusį kūdikį, ir suteikė visą pagalbą tiek Marijai, tiek kūdikiui, jam išvydus Urantijos aplinką arklidėse.
Marija, dar prieš išvykdama iš Nazareto, pasirengė vystyklus, į kuriuos Jėzų ir suvystė ir padėjo į šalia buvusias ėdžias, kada šis užmigo po jį išvarginusios kelionės iš savo žemiškosios motinos įsčių į erdvės pasaulį Urantija, kur jo laukė nuostabi meilės ir šviesos misija APREIKŠTI TĖVĄ IR MOKYTI ĮTIKĖJIMO Į TĖVĄ visus sielos brolius tiek Urantijoje, tiek visuose kituose Vietinės Visatos pasauliuose. Bet jokiu būdu ne mokyti apie SAVO GIMIMĄ ŽMOGIŠKUOJU PAVIDALU ir jam atiduoti duoklę kasmet materialių dovanų vis didesniais kalnais. Nors daug kur stinga net materialios DUONOS tiems patiems mažyliams.
Kalėdos šiandien vis daugiau tampa tokia proga, kada valstybė sudaro palankias sąlygas, sujungdama kelias dienas į visą sistemą išeiginių dienų, kurias daugelis praleidžia vartodami alkoholį. Ir vis nuo JAUNESNIO amžiaus.
Ką tai turi bendro su Jėzaus gimimu, kada net Juozapas ir Marija negėrė jokio vyno, kada gimė Jėzus.
Dėl to lietuviai išgeria ir “jų” porciją. Tačiau gerdami jie neprisimena nei Jėzaus darbų, nei Jėzaus gerosios naujienos, nei Jėzaus mokymų, o tik geria ir tiek.
Tai kuo jiems Kalėdos skiriasi nuo Naujųjų Metų, nuo Kovo 8-osios – Tarptautinės Moters dienos, Velykų, grynai žydų šventės, kuri pažymi žydų išsilaisvinimą iš Egipto vergovės, kada juos iš nelaisvės išvedė Mozė, ir nuo tada jie eme švęsti šitą šventę – Pessah šventę, kaip tik būtent tos šventės išvakarėse ir buvo nukryžiuotas Jėzus; kuo Kalėdos skiriasi nuo Gegužės 1-osios, Tarptautinės darbo žmonių solidarumo dienos, nuo asmeninės gimimo dienos, ar nuo bet kokios kitos šventės, kada jų visų jungiamoji grandis yra ALKOHOLIS IR TUŠTI POKALBIAI APIE VIENĄ IR TĄ PATĮ. Juose niekada NEBŪNA PRASMINGŲ pokalbių nei apie TĖVĄ, nei su TĖVU, net ir tarp KUNIGŲ.
Tai kuo gi ne pagoniškos visos tokios šventės, kurios visiškai neturi TĖVO, KAIP VISO KO ŠALTINIO IR CENTRO. IR GYVYBĖS ŠALTINIO.
Ir kada tokių švenčių metu mato VAIKAI, kaip jas švenčia ir jų tėvai, ir jų draugų tėvai, ir nė menkiausios užuominos negirdi apie TĖVĄ, jų TIKRĄJĮ TĖVĄ, ir nė mažiausių virpesių nepajunta iš TĖVO, perduotų jiems iš tas šventes švenčiančiųjų atsivėrusių sielų, tai KAIP GALI JŲ SILPNUTĖS IR DAR SKAISČIOS SIELOS, DAR VISIŠKAI NESUGADINTOS TOLIAU IŠLIKTI TOKIOS NESUTERŠTOS, KAD TOLIAU AUGTŲ IR STIPRĖTŲ SAVO GYVU RYŠIU SU SAVYJE ATRASTU TĖVU?
DĖL TO JAS IR UŽTRAUKIA VORATINKLIAI. LYGIAI TAIP, KAIP IR JŲ TĖVŲ IR JŲ DRAUGŲ TĖVŲ, JŲ MOKYTOJŲ, IR KUNIGŲ SUPURVINTAS IR APIPELYJUSIAS, IR DĖL TO NETARNAUJANČIAS SU TĖVO MEILE IR ŠVIESA IR TIESOJE SIELAS TAIP PAT KAŽKADA UŽTRAUKĖ NEGYVŲ IR RITUALINIŲ KALĖDŲ MATERIALŪS VORATINKLIAI.
Ir kad šituos vorantinklius galėtumėte nuvalyti nuo savo sielos, o tada ir vaikams padėtumėte visą laiką išlikti skaistiems ir su GYVU TĖVU, ATRASTU JŲ VIDUJE, pirmiausia ATRASKITE TĖVĄ SAVYJE.
O tada pradėkite keisti NEGYVAS IR RITUALINES MATERIALIŲ DOVANŲ KALNŲ KALĖDAS Į GYVOJO JĖZAUS EVANGELIJOS ĮTIKĖJIMO ŠVENTĘ.
Ir čia jūs niekaip neapsieisite be MANOJO MOKYMO APIE TĖVO ATRADIMĄ SAVYJE.
Tik tada patys PATIRSITE, ką reiškia gyventi su savyje atrastu Tėvu. Ir tik tada patys galėsite savo vaikus mokyti GYVOJO TĖVO TIKROVĖS.
O KALĖDOS tiesiog savaime taps jums vaikiškos ir nebereikalingos, lygiai taip, kaip šiandien suaugusiam nebereikalingos vaikiškos smėlio dėžės, kad jose būtų statomos smelio pilys. Jūs jau suaugote kaip materialus mirtingasis. Atėjo laikas suaugti ir DVASINIU TĖVO SŪNAUS VISU ŪGIU.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-12-26 23:05:51
Komentarai
Citata: "Mielas Jonai , artėja tavoji šventė kalėdos , rūpinkis tu geriau kūčiukais, kalėdaičiais ,egle o tuo pačiu ir po egle ar silkės uodega ir viskuo kas su tuomi yra susiję,užuot kelinti jau metai užsiiminėjęs čia šitam forume rašliava,kuri jokios dvasinės vertės tikrai neturi.rimantas ( Kaunas )
2009-12-23 12:07
*
Mielas rimantai, sveikinu tave su artėjančiom šv. Kalėdom!
Tegul tavo sielą ypatingai praskaidrina Šventė! Tegul tavo siela ne rūgsta, o džiaugiasi viskuo, ką mato ir prie ko prisiliečia, būk pakylėtas ir laimingas! Aš ne visada pakiliai išgyvenu šventes, ir ne visad patiriu džiaugsmingą šventės nuotaiką, nemėgstu parduotuvių šurmulio, nemėgstu rūpintis dovanom ir silkės uodegom, bet žinau, kad Šventę vis dėlto turi subrandinti savo širdyje, todėl pagal šią patirtį jaučiu, kad išgyventi šventės pilnatvę yra prasminga!
Jonas
2009-12-23 12:50:11
Maladiec aštriaproti Juozai, matyt mano ausis labiau nugludinta, kas dėl mišių išklausymo. Bet jei įsigilintume į žodį IŠKLAUSYTI, šis žodis yra labai jautrus ir gražus, jis neša prasmę, kurią daugelis gyvenime ignoruoja. Kiek žinau, katalikai mišių atveju naudoja žodžius "išklausyti" ir "dalyvauti" (daugiau šiuo metu neateina į galvą). Pavyzdžiui, kuris žodis iš šių dviejų tau sukelia prasmingesnes asociacijas? Ir tikiuosi, labai nenuvyliau?
*
Silkė šįkart buvo geresnė už karpį, beje. Dovanėlės ok.
Jonas
2009-12-28 14:48:30
Na,Jonai,tai kaip tau tas karpis šį kartą - ar skanus buvo,ar mišrainė pavykusi,ar dovanėlių daug gavai?Ar per mišias neužsnūdai?Nėra ko stebėtis,nes jei žmonės eina tik IŠKLAUSYTI mišių,tai neretai ir prisnūsta,o dar po sočios vakarienės...Man buvo keista,kad sureagavai į karpį,silkę,bet visiškai nepastebėjai,kad parašiau "išklausyti" mišias.Tai buvo tarsi mažas testas .Tu mane nuvylei,tikėjausi ,kad tavo protas aštresnis..
Šiom dienom daugybė katalikų spaudoje pasakoja
kaip išklausys ar jau išklausė mišias.IŠKLAUSĖ...Kaip liūdna,nes tai daug ką pasako.
Na,Jonai,dabar bus įdomu
pamatyti,kaip gi tu čia rangysies,įrodinėdamas,kad tu tai jau ne toks,kad viskas ne taip...Pasistenk,kiek gali mane nuvylinėti?
Juozas
2009-12-28 14:07:01
Ateina šventės ir vėl praeina , taip ir Kalėdos , ateis ir vėl praeis , tik mūsų meilė ir draugystė , auksiniu kosminiu žibintu , forume švytės .
Petras
2009-12-28 20:19:21
Arūnai,
Nu taip ir minties derintojas ir mes galim būti fragmenčiukai / fragmentai - ar tame matai didelį skirtumą? Juk tai tik žodžiai, kuriuos suprasdami skirtingai ir nesusikalbam - juk tuos žodžius galima suprasti ir perkeltine prasme ne tik tiesiogine-ar nesutinki?
Atsakau:
1) negerbiam manau tada kai tyčiojamės iš kito nuomonės iš jo suvokimų/įsitikinimų/tikėjimu - (nepriimk asmeniškai, nes tai manau tinka mums visiems);
2) asmenybė yra unikumas - turinti tik jai būdingą suvokimą/savybes/charakterį/polinkius/gabumus bei asmenybė yra laisva vismomis prasmėmis;
3) asmenybę brandina (brandinimas turbūt turėjai omenyje tobulėjimą) pati asmenybė save brandina arba ne - ir ji pati sprendžia kaip jei elgtis - remdamasi laisva valia;
4) dėl Tėvo padarymo svuoju atžvilgiu padovanojant laisvą valią - tikslink klausimą, nes jau labai daugiaprasmis gavosi, neaišku ka nori paklaust? :);
5) laisva valia - tai patys žodžiai atsako kas tai yra - tai visapusiška laisvė minčiai/žodžiui/veiksmui/veiklai ir t. t.;
6) Tėvo valia manau, kad mes būtume laimingi ir džiaugtumėmės kiekvieną akimirką tuo kas mums duota/suteikta ir pamiltume kūriniją taip kaip Jis ją myli... tuo taptume vis panašesni į Tėvą;
7) dėsnį priežasties-veiksmo-pasekmės - paaiškinčiau metafora: ką pasėsi tą ir pjausi, o dėl ko pasėjai tą ką pasėjai tai priežastis (motyvas);
8) dėl savo nuveikimo visumos labui neturiu ką pasakoti, nes nieko tokio gero kuo galėčiau pasigirti :) dar nenuveikiau :), bet tikiu, kad tikrai nuveiksiu ateityje;
9) dėl asmenybių skirtingumo - visos asmenybės sukurtos skirtingos - tavo klausimas kodėl turime būti skirtingi - yra kiek keistas, nes mes neturime, bet esame ir būsime visada skirtingi ir asmeniškai tikrai tuo džiaugiuosi, nes priešingu atveju būtume robotai, kaip pvz. įsivaizduok 3 milijonus lietuvių vienodai mąstančių - vienodai ir tam tikru laiku atliekančius tuos pačius veiksmus - vienodai šnekančius - manau tai būtų kažkas panašaus į siaubo filmą :)
Ir tau patarčia jei tik išeina kuo mažiau stenkis kalbėti už kitus (pvz. tu sakai, kad aš atsisakau eiti Rojaus Tėvų keliu) - iš kur tu žinai kokiu keliu aš einu - juk su manim nevaikštai, po kad ir vaikščiotum ar tikrai suprastum kokiu keliu aš einu... kiekvienas iš mūsų einame savo laisva valia pasirinktu keliu ir eisim ir tikrai dažnai mes nesuprantame kur ten kitas eina ir koks jo kelias ir nenorėdami/nesugebėdami įgilinti - dažnai sakom, tu toks ir anoks su pasmerkimo tonu... Siūlau tau sakyk/rašyk už save taip bus tikrai teisingiau.
Linas J
2009-12-14 18:18:47
Mielas sielos broli Linai.Nepradėk išvedžiojimų.Aš kalbėjau apie TĖVO DVASIOS FRAGMENTĄ-MINTIES DERINTOJĄ..Mes esam TREJYBĖS SŪNŪS IR DUKROS..Ir jokiu būdu ne fragmenčiukai.Juk ne žmogus yra Minties Derintojas..Negi tikrai nesupranti?GIEDRĖ KLYSTA TIK TAME,KAD MUS TAIP VADINA,BET AŠ NEABEJOJU JOS,KAIP GIRDINČIOS TĖVO MOKYMUS,TIKRUMU.Ar aišku dabar?Vėlgi sakau-TU NEATSAKEI Į KLAUSIMUS.VADINASI,NEŽINAI.Vietoj to,kad ieškotum atsakymų,tu klausi manęs.Atsakau-Taip,aš esu tuos klausimus uždavęs sau ir atsakęs sau į juos.Ir kada man atsakysi į šituos klausimus ir jais gyvensi,būsi atsakęs ne man,bet Tėvui,atrastam savyje.Kol kas tiek.Esmę atskleisiu paskui,kai baigsim šį dialogą,nes matau,kad tu nesupranti ko klausiu..Su meile
Arūnas
2009-12-14 17:39:27
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]