Forumas: temos peržiūra
Iš Tėvo mes gavome talentus, kaip juos investuojame?
Šitas Jėzaus perteiktas mokymas yra labai svarbus ir šiandienos pasauliui, Urantijai.
Jis vyko likus mažiau kaip trims paroms iki Jėzaus nukryžiavimo. Tai buvo paskutiniosios savaitės, jam esant Urantijoje žmogiškuoju pavidalu, antradienio vėlų vakarą.
Kad jums būtų lengviau suvokti Jėzaus mokymo gelmę, savo mintis jums pateiksiu skliaustuose.
3. VĖLESNĖ DISKUSIJA STOVYKLOJE ( p. 1916 )
Kada jie susėdo prie laužo, maždaug dvidešimt jų, tada Tomas paklausė: "Kadangi tu turi sugrįžti tam, jog užbaigtum karalystės darbą, tai koks turėtų būti mūsų požiūris į Tėvo reikalą tuo metu, kai tavęs nebus?" Kada Jėzus apžvelgė juos prie laužo, tada jis atsakė:
"Ir net tu, Tomai, nesuvoki, ką aš esu sakęs. Argi aš visą šitą laiką jūsų nemokiau, kad jūsų ryšys su karalyste yra dvasinis ir individualus, visiškai asmeninio patyrimo reikalas dvasioje, įtikėjimo dėka suvokiant, kad tu esi Dievo sūnus? Ką gi aš daugiau pasakysiu?”
( Jėzus su savo apaštalais praleido drauge beveik ketverius metus, mokė juos, gyveno drauge su jais, nuolat atsakinėjo į jų klausimus, ir vis tiek jie nesuprato jo mokymo DVASINIO TURINIO. Dėl to Jėzui dar kartą pasakyti, ką nors kitiap, negu jis daug kartų jiems buvo aiškinęs buvo neįmanoma. Kaip ir jums neįmanoma pasakyti daugiau, negu tik tai, kad dangaus karalystė, tai yra ŽMOGAUS PATYRIMAS savo paties viduje, kad jis ATRADO TĖVĄ SAVYJE IR JIS JAU PATIRIA SŪNYSTĖS AR DUKTERYSTĖS SU TĖVU GYVĄ RYŠĮ. Taip iki šiol žmogus buvęs NAŠLAITIS, ESANT Tėvui net jo paties VIDUJE, jis tik intelektualiai buvo skaitęs, girdėjęs, bet NEPATYRĘS, KĄ REIŠKIA BŪTI TĖVO SŪNUMI AR DUKRA. O Tėvo atradimas ir suteikia tokį PATYRIMĄ. Būtent dėl to ir apaštalai, kaip ir šiuo atveju Tomas, klausė Jėzaus, ką gi jie turės skelbti ir mokyti, kada jo nebebus ŠALIA, kai jie patys sūnystės su Tėvu ryšio nežino savuoju PATYRIMU, dėl to jų protas nesupranta, apie ką reikės kalbėti, kada Mokytojo nebebus šalia, kuris visą laiką juos iš išorės nukreipdavo.)
“Nacijų nuopolis, imperijų žlugimas, netikinčiųjų žydų sunaikinimas, amžiaus pabaiga, net ir šio pasaulio pabaiga, ką gi šitie dalykai turi bendro su tuo, kuris tiki šita evangelija ir kuris savajį gyvenimą yra paslėpęs amžinosios karalystės garantijoje? Jūs tie, kurie esate Dievą pažįstantys ir tikintys į evangeliją, jau tvirtai tikite į amžinąjį gyvenimą. Kadangi jūsų gyvenimas buvo gyvenamas dvasioje ir Tėvo labui, tai jums niekas negali sukelti rimto nerimo. Karalystės statytojų, dangiškųjų pasaulių akredituotų piliečių, neturi trikdyti laikini sukrėtimai arba kelti nerimo žemiškieji kataklizmai. Kokią tai turi reikšmę jums tiems, kurie tikite šita karalystės evangelija, jeigu nacijos žlunga, amžius pasibaigia, ar visi matomi dalykai griūna, kadangi jūs žinote, kad jūsų gyvybė yra šio Sūnaus dovana, ir kad ji yra amžinai saugi Tėve? Nugyvenę žemiškąjį gyvenimą tikėdami ir davę dvasios vaisių kaip kupino meilės tarnavimo savo bičiuliams teisumą, jūs galite drąsiai laukti kito žingsnio amžinojoje karjeroje su tokiu pačiu įtikėjimu į išlikimą, kuris jus pernešė per pirmąjį ir žemiškąjį jaudinantį patyrimą sūnystėje su Dievu.”
( Kada žmogus GIMSTA iš DVASIOS, KADA IMA PATIRTI TĖVĄ, ATRASTĄ SAVO VIDUJE, tada Jėzaus žodžiai jam tampa savastimi – niekas nebebaugina, nei nacijų žlugimas, nei epochų keitimasis, nei civilizacijų išnykimas, nei ugnikalniai, cunamių nušluojami miestai, žemės drebėjimai, pasiglemžiantys tūkstančius gyvybių. Visa tai yra tiesiog smulkmeniškas gamtos uodo caktelėjimas į Urantijos “odą”-plutą palyginus su gilumine ir galinga ramybe ir palaima skleidžiama iš vidaus Tėvo sūnui ar dukrai. Kol tokio artimio ryšio su Tėvu mirtingasis neturi, tol tokios katastrofos jam kelia siaubą, nes ir savo artimųjų mirtis neša sielvartą.
Tuo tarpu Tėvo vaikas ŽINO, KAD TIK KŪNAS GALI IŠNYKTI, O JO ĮTIKĖJIMAS Į TĖVĄ GARANTUOJA NE TIK PRISIKĖLIMĄ, BET IR AMŽINĄ GYVENIMĄ TĖVO DANGIŠKOJOJE ŠEIMOJE, KURI JAM JAU ŠIANDIEN YRA JAUČIAMA, ATRADUS TĖVĄ SAVYJE. Ir dėl to toks žmogus gyvena ne tik TEISINGĄ, BET IR TEISŲ GYVENIMĄ KASDIEN TĖVO MEILĖJE IR ŠVIESOJE. Ir visiškai nebebijodamas nei dėl savo ateities, savo artimųjų, žmonijos. Tačiau jis gyvena aktyviai skleisdamas Tėvo ŠVIESĄ IR MEILĘ VISIEMS. TOKS YRA JO TROŠKIMAS – TARNAUTI TĖVO ŠEIMAI IŠ MEILĖS JAM IR ŠEIMAI. NET JEIGU REIKĖTŲ DĖL TO IR PAAUKOTI SAVO ŽEMIŠKĄJĄ ŠEIMĄ )
"Kiekviena tikinčiųjų karta savo darbą turėtų tęsti, atsižvelgdama į galimą Žmogaus Sūnaus sugrįžimą, lygiai taip, kaip ir kiekvienas atskiras tikintysis savo gyvenimo darbą toliau atlieka, atsižvelgdamas į neišvengiamą ir nuolat gresiančią natūralią mirtį. Kada kartą įtikėjimo dėka save sukuriate kaip Dievo sūnų, tada daugiau niekas nebėra svarbu, kiek tai yra susiję su išlikimo garantija. Bet nepadarykite klaidos! šitas išlikimo įtikėjimas yra gyvas įtikėjimas, ir jis vis didesniu laipsniu pademonstruos tos dieviškosios dvasios, kuri jį iš pradžių įkvėpė žmogaus širdyje, vaisius. Tai, kad jūs kartą priėmėte sūnystę dieviškojoje karalystėje, jūsų neišgelbės, jeigu jūs sąmoningai ir atkakliai atmesite tas tiesas, kurios yra susijusios su Dievo sūnų materialiame kūne vis gausesnių dvasinių vaisių vedimu. Jūs tie, kurie buvote su manimi rūpinantis Tėvo reikalais žemėje, galite net ir dabar karalystę apleisti, jeigu matote, kad Tėvo tarnystės žmonijai kelias jums nepatinka.
( Visi miritngieji turi žinoti, kad Tėvo Sūnus sugrįš, ir paklaus, kaip gi buvo vienos ar kitos kartos perduodami dvasiniai vaisiai kitoms kartoms, ar viena karta paliko didesnę šviesą negu pati buvo gavusi iš ankstesnės kartos. Ir nesvarbu, kad kiekvIenas dirba savo darbą kokioje nors konkrečioje sferoje, bet jo darbo kokybė ir nuostatos turi būti tokios, kad jis darbuojasi VISŲ LABUI, IR SAVO UŽDIRBTU VAISIUMI TAIP PAT PASIDALINA IR SU KITAIS, O NE TIK PATS SAU VIENAS PASIIMA VISKĄ. Net ir materialų atlyginimą. Ir tokį požiūrį formuoja ĮITKĖJIMAS Į TĖVĄ, KAIP VISOS ŠEIMOS VIENĄ IR VISŲ TĖVĄ. Ir dėl to tokiam įtikėjusiam nuostabu vestI vis gausesnius dvasinius vaisius kasdieniame gyvenime vusų labui, visų gerovei, net ir taip, kaip tą darė Jėzus, kaip tą daro TĖVAS. Tačiau visa šitoji gyvensena yra ne iš PAREIGOS, bet ir MEILĖS IR TĖVUI, IR VISIEMS, IR KIEKVIENAM ATSKIRAI. Bet visiems VIENODAI. TAIP, KAIP VIENODAI MUS MYLI TĖVAS. )
"Kaip individai, ir kaip tikinčiųjų karta, išgirskite mane, kada aš pasakosiu parabolę: Gyveno toks didis žmogus, kuris, prieš išvykdamas į ilgą kelionę į kitą šalį, pasikvietė savo visus patikimus tarnus ir atidavė į jų rankas visus savo turtus. Vienam jis davė penkis talentus, kitam davė du, o dar kitam davė vieną. Ir šitaip jis pasielgė su visa garbingų prievaizdų grupe, kiekvienam jis savo turto patikėjo sutinkamai su jų individualiais sugebėjimais; ir tada jis išvyko į tą kelionę. Kada jų šeimininkas išvyko, tada jo tarnai ėmė dirbti, kad iš jiems patikėto turto gautų pelno. Tuoj pat tas, kuris buvo gavęs penkis talentus, juos investavo, ir labai greitai gavo kitų penkių talentų pelną. Panašiu būdu tas, kuris buvo gavęs du talentus, netrukus gavo dar du. Ir taip visi tie tarnai iš tiesų gavo pelno savo šeimininkui,
[1917]▼
išskyrus tiktai tą vieną, kuris gavo vienintelį talentą. Jis nuėjo pats sau vienas atskirai ir žemėje iškasė duobę, kurioje savo pono pinigą paslėpė. Netrukus tų tarnų šeimininkas netikėtai sugrįžo ir pasišaukė savo prievaizdus ataskaitai. Ir kada jie visi buvo sukviesti prieš savo šeimininką, tas, kuris buvo gavęs penkis talentus, išėjo į priekį su tais pinigais, kurie buvo jam patikėti, ir atnešė penkis papildomus talentus, sakydamas: 'Šeimininke, tu man davei penkis talentus, kad investuočiau, ir man džiugu atiduoti kitus pemkis talentus kaip mano pelną.’ Ir tada jo šeimininkas jam tarė: 'Gerai padaryta, geras ir ištikimas tarne, tu buvai ištikimas dėl daugelio dalykų; dabar aš tave paskirsiu prievaizdu, kuris prižiūrės daug ką; dabar pasidžiauk su savo šeimininku.' Ir tuomet tas, kuris buvo gavęs du talentus, išėjo į priekį, sakydamas: 'Pone, tu į mano rankas įdavei du talentus; žiūrėk, aš uždirbau šiuos kitus du talentus.' Ir tada jo ponas jam tarė: 'Gerai padaryta, esi geras ir ištikimas prievaizdas; tu irgi buvai ištikimas dėl daugelio dalykų, ir aš tikrai tave paskirsiu, kad prižiūrėtum daug ką; pasidžiauk su savo šeimininku.' Ir tada atsiskaityti išėjo tas, kuriam buvo duotas tas vienas talentas. Šitas tarnas išėjo į priekį, sakydamas: 'Pone, aš pažinau tave ir suvokiau, jog tu esi gudrus vyras tuo, kad tikėjaisi pelno ten, kur tu asmeniškai nedirbai; dėl to aš tikrai bijojau rizikuoti bet kokia dalimi to, kas buvo patikėta man. Aš tavąjį talentą saugiai paslėpiau žemėje; štai jis; dabar tu turi tai, kas priklauso tau.' Bet jo ponas atsakė: 'Tu esi nerangus ir tingus prievaizdas. Savo paties žodžiais tu prisipažįsti, jog žinojai, kad aš pareikalausiu iš tavęs ataskaitos su protingu pelnu, tokios, kokią šiandien pateikė tavo uolūs bičiuliai tarnai. Žinodamas tai, tu turėjai, dėl to, mano pinigus bent jau atiduoti į bankininkų rankas, jog man sugrįžus, galėčiau gauti savo paties pinigus su palūkanomis.' Ir tada vyriausiajam prievaizdui šitas šeimininkas tarė: "Atimkite šitą vieną talentą iš šito tarno, kuris pelno negavo, ir atiduokite jį tam, kuris turi dešimt talentų.'
"Kiekvienam, kuris turi, tikrai bus duota daugiau, ir tas tikrai turės su kaupu; bet iš to, kuris neturi, net ir tai, ką jis turi, tikrai bus atimta. Jūs negalite stovėti sustingę amžinosios karalystės reikaluose. Manasis Tėvas reikalauja, kad visi jo vaikai augtų gailestingumu ir tiesos pažinimu. Jūs tie, kurie žinote šitas tiesas, turite duoti daugiau dvasios vaisių ir demonstruoti augantį atsidavimą nesavanaudiškam tarnavimui savo bičiuliams tarnams. Ir prisiminkite, jog tiek, kiek jūs tarnaujate mažiausiajam iš mano sielos brolių, tiek jūs šitaip tarnaujate man.
"Ir šitaip jūs tikrai turėtumėte rūpintis Tėvo reikalais, dabar ir nuo šiol, net ir amžinai. Dirbkite tol, kol aš ateisiu. Pareigingai padarykite tai, kas patikėta jums, ir šitokiu būdu jūs tikrai būsite pasiruošę atsiskaityti, kada pašauks mirtis. Ir šitaip gyvenę Tėvo šlovės labui ir šio Sūnaus pasitenkinimui, jūs tikrai su džiaugsmu ir nepaprastai dideliu malonumu įeisite į amžinai trunkančios karalystės amžinąją tarnystę."
( Talentų padalinimas ir jų investavimas, tai mūsų pačių augimas ir panašėjimas į Tėvą. Kiekvienas mes turime savo ritmą ir tempą, savo sampratą ir kelią. Tačiau kiekvienas surandame ir kaip tame kelyje paskleisti meilę ir šviesą. Tik įtikėjus iš visos širdies-sielos ir atsidavus Tėvui visa siela yra ĮMANOMA pati didžiausia investicija, nes tik tada gali nebesipriešinti Tėvo vedimui iš vidaus ir daryti gerus darbus taip ir tokiu mastu, kaip ir yra sumanęs Tėvas, kad tu juos darytum. Kol įtikėjimo stinga, tol panašu, kad talentas yra užkastas po žeme ir jis neneša dvasios vaisių, o tiesiog lieka nepajudintas. Neveikiantis augimo procese. Jeigu jūs, sakykime dalyvaujate mūsų Forume, skaitote įvairias temas, bet neskaitote pačios Urantijos Knygos apreiškimo, neskaitote Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, tai jūs negalėsite suvokti, kaip gi ĮTIKĖTI, O BE ĮTIKĖJIMO, NEGALĖSITE INVESTUOTI TALENTŲ Į DVASIOS VAISIUS SAVO KASDIENIAME GYVENIME, SAVO KASDIENIUOSE DARBUOSE, IR NE TIK JUOSE, BET IR TARNAVIME. Tai iš kur gi bus jūsų ataskaita sugrįžus mūsų Sūnui Kūrėjui vėl pas mus, kad parodytumėte ne vien tik penkis gautus talentus, bet visus dešimt, ir net penkiolika? Bet toks bus jūsų ASMENINIS SPRENDIMAS – ATIDUOTI TIK TIEK, KIEK PATYS GAVOTE. IR TIK TIEK. Dėl to nenustebkite, kad artinantis jūsų išėjimui, kada fizinis jūsų kūnas artės prie savo enbergijos išnaudojimo pabaigos, kad jus apims baimė, net panika, kad jūs nieko gero taip ir nepadarėte, kad jūsų nesuprato niekas, kad jūs likote vienas ir vienišas, ir dabar baisu tos artėjančios tamsos, kad esate niekam nebereikalingas ir užmirštas. Toks buvo jūsų pasirinkimas – užkasti savo gautą vieną talentą. Dėl to net ir jis iš jūsų bus atimtas ir jums nebus suteiktas PRISIKĖLIMAS, NES TAIP IR NEATRADOTE TĖVO, NORS IR BAŽBYČIOJE LANKĖTĖS KASDIEN. NE BAŽNYČIOJE IEŠKOKITE TĖVO, KADA JIS YRA JŪSŲ VIDUJE. O tiems, kurie savo gautus talentus investavo ir nešė dvasinių vaisių gausų derlių, tiems bus dar daugiau pridėta – jie gaus prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą su Tėvu IR TAPDAMI VIENA DVASIOJE. Ir dar daugiau, jie net tiesiogine prasme susilies su Tėvo dvasia, dabar gyvenančia kiekvieno prote, net ir tų prote, kurie neveda dvasinių vaisių. Ir tiesiogine prasme visai amžinybei Tėvo dvasia, Minties Derintojas, ir mirtingojo padovanota Tėvo asmenybė, tas dabartinis aš, sudarys VIENĄ ASMENYBĘ. VISIEMS AMŽIAMS. Ar jūs suvokiate, kiek daug daugiau gausite – PATS TĖVAS SUSILIES SU JUMIS ASMENIŠKAI.)
“ Tiesa yra gyva; Tiesos Dvasia šviesos vaikus visą laiką veda į dvasinės tikrovės ir dieviškosios tarnystės naujas sferas. Tiesa jums yra suteikiama ne tam, kad ją kristalizuotumėte į nusistovėjusias, saugias, ir gerbiamas formas. Pereidamas per jūsų asmeninį patyrimą jūsų tiesos atskleidimas turi būti padidintas tiek, jog naujasis grožis ir realūs dvasiniai laimėjimai bus atskleisti visiems tiems, kurie mato jūsų dvasinius vaisius ir kaip tik dėl šito jie yra vedami į tai, kad šlovintų Tėvą, kuris yra danguje. Tiktai tie ištikimi tarnai, kurie šitokiu būdu auga tiesos pažinimu, ir kurie šituo išsiugdo sugebėjimą dvasines realybes suvokti dieviškai, gali kada nors tikėtis "visiškai patirti savo Viešpaties džiaugsmą." Koks yra apgailėtinas vaizdas
[1918]▼
kada viena po kitos einančios tariamų Jėzaus pasekėjų kartos apie savo globojamą dieviškąją tiesą sako: "Štai čia, Mokytojau, yra toji tiesa, kurią tu mums patikėjai prieš vieną šimtą ar tūkstantį metų. Mes nieko nepraradome; mes ištikimai išsaugojome viską, ką tu mums įdavei; mes neleidome padaryti jokių pakeitimų tame, ko tu mus mokei; štai toji tiesa, kurią tu mums įdavei." Bet toks pasiteisinimas dėl dvasinio tingumo nepateisins neveiklaus tiesos prižiūrėtojo Mokytojo akivaizdoje. Sutinkamai su ta tiesa, kuri yra atiduota į jūsų rankas, tiesos Mokytojas iš tikrųjų pareikalaus ir ataskaitos.
Kitame pasaulyje iš jūsų bus paprašyta atsiskaityti už šito pasaulio dovanas ir jų priežiūrą. Nesvarbu, ar įgimtų gabumų yra mažai ar daug, bet jums bus privalu stoti prieš teisingą ir gailestingą teismą. Jeigu sugebėjimai yra naudojami tiktai savanaudiškiems siekiams ir nė viena mintis nėra skiriama aukštesnei pareigai, kad būtų gauta daugiau dvasios vaisių, kaip jie pasireiškia visą laiką besiplečiančioje žmonių tarnystėje ir garbinant Dievą, tai tokie savanaudiški prižiūrėtojai turi būti pasirengę sulaukti savo sąmoningo pasirinkimo pasekmių.”
( Štai ir šiandien žmonija turi daug įvairių iškreiptų dvasinių knygų, ir jomis vadovaujasi kiekviena religija savo. Tai irgi tas pats užkasamas vienas talentas, kada šiandien yra Urantijos Knyga ir Jėzaus Kristaus apreiškimas - KALBU JUMS VĖL. Šita didesnė šviesa padeda išplėsti TIESOS LAUKĄ IR AKIMIRKĄ, KAD ŽMOGUS VADUOTŲSI IR NEGYVŲ RITUALŲ IR DOGMŲ, IR NEGYVO GYVENIMO, SKIRTO VIEN TIK SAU. Būtent toks gyvenimas veda į tai, kad iš tokio mirtingojo bus atimtas ir tas vienintelis talentas, nes jis buvo visiškai nepanaudotas dėl NEIŠMANYMO, KURTUMO, IR AKLUMO, KADA KITI, LABIAU PAŽENGĘ ŠVIESOS KELIU, AIŠKINO IR RODĖ KELIĄ IR JAM. Tad koks gi išmintingas žmogus šitaip elgtųsi, kada aplinkui tamsa, o jam psiūlomas nuostabus šviesulys, bet jis atstumia jį ir sako: “Aš turiu savo.” Ir toliau klaidžioja tamsoje, kuri yra tolimos praeities iškraipyta tiesos akimirka, perkelta į dabartinį gyvenimą, kuriame ji nieko nebeapšviečia, nes yra kaip užkastas talentas. Nepanaudojamas.
Jūs turite atsiverti TĖVUI, IR TIK JAM, IR NIEKAM NE MAŽIAU. TIK TĖVUI. Nes tik Tėvas vedė Jėzų iš vidaus, kada jis augo, brendo, mokėsi, stebėjo aplinka, gamtą, žmones, kada kilo gyvenimo problemos žuvus jo tėvui Juozapui, kai jam tebuvo keturiolika metų, o Marijai reikėjo auginti net devynis vaikus, iš kurių Jėzus buvo vyriausias, o mažoji Rūtelė dar buvo net negimusi, ji dar buvo nešiojama įsčiose, ir Jėzus rūpinosi tokia gaisia šeimyna Tėvo vedamas iš vidaus, kaip ir jūs esate vedami, kada jis mąstydavo, kada keliavo, tada Tėvas jį vedė iš vidaus į Šviesą ir Tiesą su meile. Dėl to ir Jėzus galėjo mylėti visus vienodai. Ir jūs galėsite tą daryti, jeigu atrasite Tėvą SAVYJE. NE BAŽNYČIOJE. SAVYJE. Štai čia jūsų didesnė šviesa, tik turite tuo PATIKĖTI IR KALBĖTIS SU TĖVU SAVAIS ŽODŽIAIS, KAD JĮ ATRASTUMĖTE SAVYJE. Tik tada pranoksite savo dabartinį aš ir galėsite vesti dvasinius vaisius ir tuo pačiu sugrąžinti Tėvui daug daugiau talentų negu gavote. )
” Ir kokia didele dalimi į visus savanaudiškus mirtinguosius buvo panašus šitas neištikimas tarnas su vienu talentu, nes dėl savojo tingumo tiesiogiai apkaltino savo šeimininką. Kaip žmogus, kada dėl savo kaltės patiria nesėkmę, yra linkęs kaltinti kitus, dažnai tuos, kurie šito nusipelno mažiausia!”
( Ar mūsų Forume nėra tokių aršuolių sielos brolių ar sesių, kurie mato krislą kito akyje, o savojoje nemato rąsto? Kaltina viskuo, ko kiti nedaro, bet jie patys būtent TĄ ir daro. Tai ir yra UŽKASTAS TALENTAS, kuris laidoja jų pačių PRISIKĖLIMĄ. Tačiau toks jų dogmatinis užsispyrimas yra išreiškiamas Tėvo jiems suteikta LAISVA VALIA.)
” Sakė Jėzus tą naktį, kada jie ėjo poilsio: "Jūs iš tiesų esate gavę dosniai; dėl to jūs iš tikrųjų turėtumėte dangaus tiesą dosniai ir atiduoti, ir atiduodant tikrai šitoji tiesa dauginsis ir skleis gelbstinčio gailestingumo augančią šviesą, net ir taip, kaip ir jūs padedate jai."
( Ar mes atiduodame DOSNIAI, KĄ GAUNAME IŠ TĖVO, IŠ URANTJIOS KNYGOS, iš Jėzaus Kristaus - KALBU JUMS VĖL - IŠ MŪSŲ FORUMO, AR MES INVESTUOJAME TALENTUS KASDIEN? Spręskite kiekvienas pagal savo TARNYSTĘ IR RYŠĮ SU TĖVU.)
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-11-13 15:33:12
Komentarai
Tai,kad pats Aidai ir užsikonservavai savo protą, įrėminai į nežinia kokio senumo sampratas. O Tiesa neevoliucionuoja , ar kas čia taip sako, bet supratimas apie tiesą tikrai evoliucionuoja auga jeigu aišku to nori tas kuris niri augti o ne save užkonservuotirimantas ( Kaunas )
2007-11-23 14:40:35
Aidai, visai pritariu Rimantui, ne tradicijos, ne ritualai, ne bažnyčia išgelbės iš tikrosios mirties. Jūs žiūrite į visa tai protu. Tas jūsų protas uždaro Tėvą ir Jėzų į knygą-bibliją, tarsi užkonservuoja. Taip buvo ir viskas....toliau tarsi nieko nėra, vis kartoja ir kartoja tą patį. Tarsi Tėvas ir Jėzus būtų kokie personažai, tarsi jie buvo, tarsi jų dabar nėra! Ne, tikrasis gyvenimas ir yra ten, su jais, tas gyvenimas ten niekada nesustoja, jis nepaliaujamai plečiasi ir vystosi. Jūs su savo mąstymu sustojote viduramžių lygmenyje ir stop. Krikščionybėje jokio vystyvosi. O kaip ji gali vystytis, jei yra sukurta iškraipytu Jėzaus mokymu? Kada ir kam Jėzus sakė eiti ir sukurti instituciją, bažnyčią kaip kokį išsikerojusį uab‘ą? Ir dar mėginantį uzurpuoti išskirtinę padėtį, paskelbiant Dievo atstovais save?
Jėzus gi mokė visai ko kito. Jis nešė naują mokymą apie tai kaip kiekvienas žmogus savyje, savo širdyje gali atrasti ryšį su Tėvu, niekad Jis nenurodinėjo kurti išorinę struktūrą, Jo mokymas – dvasinis mokymas. Jis atnešė Tiesą apie Dievo karalystę, kurią kiekvienas gali atrasti savyje. Deja biblijoje yra tik dalis jo mokymo, dalis pašalinta, nes Petras ir jo pasekėjai manėsi pasielgsią protingiau. O galų gale apsukrūs vyrukai ėmėsi prekiauti Dievu. Paklauskit savęs – kodėl Jėzus vartė stalus?
Nereikia į šitą mokymą žiūrėti kaip į kokią teoriją. Tai realybė – Gyva Realybė, Gyvasis Tėvas, Gyvasis Kristus, ir ji neaprėpiama kol kas mūsų protui. O jūs norite viską paaiškinti savo protu taip kaip jums patogu – todėl, kad neturite sąlyčio taškų su Gyvuoju Tėvu, Gyvuoju Jėzum šiandien.
Aidai, tavo patarimas nuraminti protą tikrai geras – tik ar moki, pritaikyk jį sau – gal kas ir pavyks?
Gilė
2007-11-23 13:48:20
Mieli kolegos,
pastebėjau įdomią tendenciją:
kai anti-urantiniai (ir kiti anti-okultiniai) argumentai tampa akivaizdžiai suprantami, pasijaučiate "priremti prie sienos", tuomet puolate barti krikščionybę. Tačiau kai aš pradedu kalbėti apie krikščionybę, tada puolate aiškinti, kad šitame forume reikia kalbėti ne apie krikščioniškas tiesas :)
Tai ką darom, kalbam apie krikščionis? Gerai, pakalbam (nors mačiau, kaip jūs to nenorėjote, todėl labai stengiaus neliesti krikščioniškos pasaulėžiūros be ypatingo reikalo).
Na tai ir aš "visai pritariu Rimantui, ne tradicijos, ne ritualai, ne bažnyčia išgelbės iš tikrosios mirties", kaip rašo Gilė.
Toliau: "Jūs žiūrite į visa tai protu".
Klaida. Mes žiūrime akimis, klausomes ausimis ir t.t. Protu - ANALIZUOJAME.
"Tas jūsų protas uždaro Tėvą ir Jėzų į knygą-bibliją, tarsi užkonservuoja".
Vėl klaida. Protas niekur nieko neuždaro, neužkonservuoja. Protas leidžia leistis į tikėjimo gelmes, ir dar daryti daugybę dalykų, bet NEKONSERVUOTI.
"Tarsi Tėvas ir Jėzus būtų kokie personažai, tarsi jie buvo, tarsi jų dabar nėra".
Dar didesnės klaidos - Dievas yra, buvo ir bus, niekas iš krikščionių kitaip neįsivaizduoja. Pastebėkite - jūs iškreipiate kurį nors teiginį (nebūtinai tyčia), o toliau darote išvadas iš jau neteisingai suformuluotų minčių. Ir tarsi to jums negana, toliau įveliate naujų klaidų naujose išvadose. Galiausiai įtikinate pirmiausia save (o dar ir kitus, nesugebančius mąstyti blaiviai), kad - cituoju Gilę -
"jūs norite viską paaiškinti savo protu taip kaip jums patogu – todėl, kad neturite sąlyčio taškų su Gyvuoju Tėvu, Gyvuoju Jėzum šiandien".
Tuo tarpu mąstant neiškreiptai labai aišku, jog mes turime daugybę sąlyčio tašku su Gyvuoju Jėzumi šiandien.
Todėl ir siūlau, mieli urantai, kad pradžiai bent kartais peržiūrėtumėte savo praeities nuostatas, ant ko bazuojasi jūsų tikėjimas, kur jūsų susipainiojimo ištakos. Gal kažkada pamanėte, jog tiesa privalo evoliucionuoti? O gal supainiojote proto evoliuciją su naujovių troškimu?
Aš nesitikiu, kad išvesiu jus iš jūsų iliuzijų labirintų. Bet tikiuosi, jog kada nors patiems kils toks noras (nujaučiu, kad ne šiandien).
Bet vis pagalvokite - ar atsisakote proto?
Aidas
2007-11-23 14:17:00
O ko yra daugiau į kur tu vis su Jonu kviečiat sugrįžti Aidai proto ar širdies.Ar vieno daugiau kito mažiau o gal mažai tėra tiek vieno tiek kito. Sakai tradicija, sakramentai, bet klausia ne tik siela, bet ir protas, kuris evoliucionuoja ,kodėl tokia tradicija ir kodėl sakramentai ir ar tikrai tai ir yra religija ir iš kur visa tai ir kam ir kodėl ir į kur. Sakai geriau nesigilinti taip radom ,o radom sukramtytą belieka priimti, taip radom taip paliksim. Gilinimasis nežinia kur gali nuvesti.Geriau tupėkim ramiai sau užutekyje.Geriau klausimų nekelti ir būtent sau, geriau juos nuslopinti.Daryk kaip visi daro ir iki tavęs darė ir bus gerai ir bus ramybė.O kodėl aš turėčiau daryti kaip visi.Ir jeigu darau ne kaip visi ar mažiau esu Tėvo mylimas, o gal dauguma ne visada teisi gal būtent teisus tas vienas, kurį, kad būtų ramybė ir jis jos nedrumstų reikia pašalinti. Kad žmogus tavo manymu buvo sukurtas tobulas o ne evoliucionavo, kad yra prigimtinės nuodėmės vergas, kad kažkas jas tas nuodėmes atperka mirtimi, ko čia yra daugiau proto ar širdies.
rimantas ( Kaunas )
2007-11-23 13:10:43
Jonuk, tu dabar sąžiningai prisipažinai, kad tikrai nesi atvėręs šavo širdies Kūrėjui, nesi prisikapstęs iki savo sielos, nejauti savo vidinio balso – kuris yra tau padovanota Tėvo kibirkšrėlė, per kurią gali atstatyti tiesioginį ryšį su Juo.
Bet....Tėvas su didele meile savo vaikams suteikė visišką laisvę. Jie gi, piktnaudžiavo ja ir sukūrė pavojingą situaciją planetai ir žmonijos egzistencijai. Deja,.....laisvė saldi buvo kai kam, o vaisiai labai kartūs visiems. Tik tai dėl nutrūkusios atsakomybės už save, už visus, už planetą – kuri žmonijai tėra mokykla. Toliau taip tęstis negalėjo, atėjo metas, apie kurį jau prieš 2000 m. perspėjo Jėzus. Viskas turės pasikeisti. Turi grįžti harmonija, nutrūkę ryšiai, ir visa kas neatitinka Tėvo plano, kas nesivysto ir netobulėja, kas trukdo kitų vystymuisi, bus pašalinta kaip piktybinė kūno lastelė. Ir tai jau vyksta. Mes esame viena visuma – visi. O tu kalbi apie savo asmenybę, kad tu leidi Dievui veikti tavyje subtiliai. Ne, tu esi jo kurinys, tau leista pačiau laisva valia veikti, augti, vystytis, Jame – tiesioginiame ryšyje su juo, jausti palaimą, galimybę tarnauti Jam ( visai kūrinijai) – štai kas yra padauginti dvasinius talentus.
O tu snaudi, net iki savo širdies atvėrimo Jam neprisikapstei.
Dėl vertimo. Čia taip ir išlenda tavo noras visus trūkumus matyti kituose, bet ne savyje. O ar pajėgi suvokti, kad toli gražu ar kiekvienas dvasingas žmogus (dar tuo metu) sugebėtų suvokti UK vertę? Bet ir to maža. Ją reikėjo perkąsti, suvirškinti – o tam Algimantui reikėjo stipriai praplėsti savo sąmonę. Ir jis tai padarė, jis auga ir ne savanaudiškai, jis surastą lobį atskleidė visiems. Neabejoju, kad čia dar ne pabaiga ir ateityje jis darbuosis pasiraitojęs rankoves.
O tu, ką tu padarei? įsigilink, Kažkas tau neduoda ramybės, jei mirksti šiame forume ir vis ginčijiesi. Verčiau daugiau paskaityk knygą ir atsigręžk į save.
Gilė
2007-11-23 11:46:54
Taip taip, Giliuk, aš esu būtent iš tų, kurie netiki, kad per www.askrealjesus.com arba www.askrealalgimantas.lt kalba pats Jėzus.
Šitam kontekste biškį juokingai atrodo ir tavo duotos nuorodos apatinė eilutė:
Copyright © 2007 by Kim Michaels
.
Be to, Gile, tema juk yra visai na apie tai. Tu tiesiog nukreipinėji dėmesį kitur. Į mano repliką dėl proto, jausmų ir patyrimų, aišku, tu nesiteiksi atsakyti, nes tau turbūt ne tas lygis :). O vistik?
.
Vistik aš trumpai atsakau tau, ko klausei: Kas dar? O kodėl tu negali? ar sieki to? Kaip?
Dar yra daugybė apsišaukėlių, šizofrenikų ir apgautųjų, kurie tiki, kad bendrauja su Dievu, o iš tikrųjų nieko panašaus. Ir jų tiek daug, kad tarp tos gausybės tikrai nelengva atpažinti tikrą pranašystę ar realų mistiką. Bet nesakau, kad neįmanoma ar kad nėra. Manau kad yra tokių žmonių, tik man asmeniškai tai nėra pirmo būtinumo reikalas. Dievas moka veikti subtiliai ir dažniausiai pasirenka netiesioginius būdus. Kažkuria prasme mes visi esame Jo įrankiai. Ir tu, ir aš taip pat. Tai čia atsakymas, kad ir aš galiu. Galiu būti įrankiu, galiu veikti, mylėti, gėrį skleisti, galiu pasirinkti maldos būdą, bet negaliu pats pasirinkti Dievo kalbėjimo man būdo, nes tai sprendžiu ne aš. Toliau, tiesą sakant, prisipažįstu, kad aš tikrai nedarau maksimumo, ką galiu. Ta prasme esu dvasiškai apsileidęs, palyginti mažai meldžiuosi ir visai neužsiimu meditacijom. Tačiau tai nedaro manęs didesniu ar mažesniu kaip asmenybės. Žinau, kokių turiu trūkumų ir dedu šiokių tokių pastangų (deja, šiuo metu per mažai...)juos šalinti, kad būčiau tiesiog geresnis, labiau mylėčiau.
.
Irena, tu gana suprantamai tai pasakei, tačiau man įdomu pažvelgti giliau: kas yra gautasis ir padaugintas talentas - vertėjo gabumai? atsitiktinai patekus knyga? protas, leidęs būtent taip suvokti tai, kas parašyta? pradinis savęs kaip dvasinės būtybės suvokimas?
Jonas
2007-11-22 18:54:23
Tiems, kurie negali patikėti tuo, kad Jėzus pats šiandien gali kalbėti mums ( net šioje svetainėje, kurioje yra „Kalbu jums šiandien vėl“) – galite pasiskaityti ką apie tai sako pats Jėzus:
http://www.askrealjesus.com/E_WHOISJESUS/Whynotlisten.html
Gilė
2007-11-22 16:03:29
"...kas yra..būtent tavo talentai,kada tu juos gavai,kaip
investavai ir kokios yra palūkanos..."
Mielas Jonai man atrodo,kad Šeimininkas Algimantui patikėjo
ne menką turtą ir ne vieno talento vertės/pinigine prasme/,
UK knygos vertimas,jos pateikimas plačiai auditorijai,ver-
tas visų penkių talentų.Kaip matai, jis tos knygos neužka-
sė,nuėjas į daržą,o pateikė ir man ir tau,ir visiems ki-
tiems.Nepaneigsi,kad jis tikrai nėra sąvanaudis,būtent,ga-
ves iš Gerojo Dievulio tokį skanėstą,panoro pasidalinti su
savo broliais ir sesėm,negana to,su šaukšteliu tą skanėstą
pakabina,mūsų tik išsižiotį paprašo,kad galėtų mums į bur-
ną įdėti.Kai kurie iš mūsų/pirštu nerodysim/savo snukučius
nuo tų skanestų sukam.Tai matai,kokios iš tikrūjų,tos Algi-
manto investicijos,na,o tai, kad pagal šią knygą Violetą,
Gilė, Petras, Rimantas,aš, ir dar daugelis,mano nesuminėtų
pradėjo savo gyvenimus reguliuoti,kaip jau supratai,tai ir
yra palūkanos,O sprendžiant iš to,kad Algimantui gimė toks
Mokymas,kaip"Kalbu jums vel",tai tikriausiai,Šeimininkas
nusprendė,kad Jo patikėtus talentus/pinigine prasme/Algi-
mantas pelningai panaudojo.Nusprendė,kad tokiam galima pa-
tikėti daugiau talentų/pinigine prasme/.
Tai tokios būtų mano išvados.
Linkiu sekmės
Su meile
IRENA
2007-11-22 15:52:35
Miela Julija, jegu tu turi minty kur gali bendrai melstis Dievui Tėvui ir Jo Sūnui Jėzui, tai VIETA NETURI REIKŠMĖS. Ten, kur tu gali savo sielą atverti, ten gali ir melstis. Būtent šitą mes ir darome mūsų bendroje maldoje kiekvieną pirmadienį 22 valandą, kada mus apjungia Tėvo DVASIOS, MINTIES DERINTOJO, buvimas kiekkiveno iš mūsų viduje.
Paskaityk apie tai mūsų Forume atskirą temą KVIETIMAS BENDRAI PIRMADIENIO MALDAI.
Tačiau, jeigu tu čia klausi apie mūsų GYVAS pamaldas mūsų šventovėje, kuri vadinasi Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus šventovė, ir kurioje meldžiamės ir už Dievą Tėvą, ir už Jėzų, ir už Visatos Motiną Dvasią, už JŲ GEROVĘ, nors BŪTENT PATS TĖVAS yra gerovės ŠALTINIS, tai mūsų pamaldos vyksta kiekvieną šeštadienį Vilniuje pas vieną iš urantų 9 valandą ryte.
Poryt į pamaldas atvažiuoja ir keli kauniečiai, kurie skambino praėjusį šeštadienį. Prieš porą mėnesių jie jau buvo atvažiavę. Jeigu tu tikrai pati nori dalyvauti tokiose pamaldose, o ne šiaip klausi iš smalsumo, tai paskambink man tokiu numeriu 869944059 ir tada paaiškinsiu, kaip atvažiuoti.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-11-22 15:00:54
Gerbiamas Algimantai, o kur galima žmonėms ateiti bendrai madai Dievui Tėvui ir Jo Sūnui Jėzui?
Julija
2007-11-22 14:08:42
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]